Jo teigimu, NPD didinimas turi būti derinamas su valstybės biudžeto galimybėmis, kurios dabar yra gana ribotos dėl sparčiai augančių išlaidų.
„NPD didinimą manau, kad kaip klausimą reikia matyti atskirai nuo minimalios mėnesinės algos“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Šimkus.
Pasak centrinio banko vadovo, MMA turi būti didinama, tačiau suderinti jos ir NPD didinimą nepakenkiant biudžeto galimybėms sklandžiai finansuoti kitas sritis būtų sudėtinga.
„Kas nekelia abejonių, kad turi augti minimali mėnesinė alga. Kaip surasti tą santykį tarp minimalios mėnesinės algos, neapmokestinamojo pajamų dydžio ir viešųjų finansų tvarumo, kurie yra po įtampa, yra sudėtingas uždavinys“, – tikino LB vadovas.
Kaip rašė BNS, Trišalės tarybos posėdyje antradienį darbdavių ir darbuotojų atstovai pasiūlė MMA kitąmet didinti 7,2 proc. (83 eurais), kartu 4 proc. (30 eurų) pakeliant ir NPD, tačiau tam paprieštaravo Vyriausybės atstovai, pasiūlę MMA didinti 8 proc., arba 92 eurais iki 1245 eurų (iki mokesčių).
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk posėdyje sakė, kad jau anksčiau buvo sutarta, jog svarstant 2027-ųjų MMA dydį apie NPD didinimą buvo sutarta nediskutuoti.
Tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių atstovai teigė esantys nusivylę, kad Vyriausybė nesiėmė svarstyti jų siūlymo.
Finansų viceministras Darius Sadeckas posėdyje teigė, kad siūlymas kartu su MMA didinti NPD valstybei kainuotų apie 40 mln. eurų. Anot jo, kitąmet augs papildomas NPD tėvams, auginantiems vaikus, kuris valstybės ir savivaldybių biudžetams kainuos beveik 90 mln. eurų.
Lietuvos bankas yra apskaičiavęs, kad MMA pagal nuosaikų scenarijų kitąmet galėtų didėti 6,4 proc., arba 73,6 euro, tuo metu spartesnio didinimo scenarijus numato 12 proc. augimą, arba 138,1 euro.
MMA nuo šių metų padidinta 11 proc. (115 eurų) iki 1153 eurų (iki mokesčių) – tai sudaro 47,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Naujausi komentarai