- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Politikams ieškant sprendimų, iš kokių šaltinių papildomai finansuoti gynybą, Lietuvos bankas (LB) siūlo skolintis bei didinti mokesčius, taip pat atsisakyti dalies lengvatų arba jas sumažinti. Pasak LB vadoo, tokiu būdu būtų galima papildomai surinkti apie 300 mln. eurų, o tai sudaro 0,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
„Padarėme išvadą, kad gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – įplaukomis iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai galėtų būti finansuojami papildomomis mokestinėmis pajamomis“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė LB vadovas Gediminas Šimkus.
„Vienkartinio pobūdžio išlaidos, susijusios su infrastruktūros kūrimu, karinės įrangos įsigijimu, galėtų būti finansuojamos skolintomis lėšomis“, – pridūrė jis.
Analizę atlikęs LB siūlo atsisakyti ar sumažinti mokesčių lengvatų, padidinti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą.
G. Šimkus teigė, kad centrinis bankas valdžios institucijoms pirmiausia siūlo peržiūrėti galiojančią 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui, 5 proc. pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms.
„Klausimas, ar iš tikrųjų ir kodėl yra mažesnis pelno mokesčio tarifas mažoms įmonėms? Suprantu, kad taip padedama mažam verslui, bet mes matome, kad tai iš principo veikia kaip ribojantis veiksnys verslui augti“, – teigė G. Šimkus.
Taip pat siūloma peržiūrėti akcizo lengvatas, tarp jų – žemės ūkyje naudojamam dyzelinui, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą gyvybės draudimui bei kaupiantiems trečios pakopos pensijų fonduose, nulinį artimųjų dovanų apmokestinimą.
Jeigu dar pridėtume 100 mln. eurų nekilnojamo turto mokesčio potencialą, tai būtų 300 mln. eurų – tai yra 0,4 proc. nuo BVP.
„Klausimas yra ne tiek, ar atsisakyti šitos lengvatos (dyzelinui – BNS), bet ar jos dydis šiame kontekste yra adekvatus“, – teigė LB vadovas.
„Jeigu šituos skaičius, be gazolių, sudėtume, jau gautųsi 230 mln. eurų suma (per metus – BNS). Jeigu dar pridėtume 100 mln. eurų nekilnojamo turto mokesčio potencialą, tai būtų 300 mln. eurų – tai yra 0,4 proc. nuo BVP“, – teigė G. Šimkus.
Banko vertinimu, papildomas skolinimasis gynybai neturėtų reikšmingos įtakos valstybės skolos tvarumui, tačiau viso poreikio finansavimas skolintomis lėšomis „pastebimai padidintų valstybės skolos lygį“.
Anot G. Šimkaus, didesnį gynybos finansavimą užtikrintų ir visuotinis NT mokestis taikant progresinį tarifą.
„Manyčiau, kad vienas iš sprendimų galėtų būti visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, taip pat kitokie turto mokesčiai“, – kalbėjo LB vadovas.
Anot G. Šimkaus, pratęsti laikinojo bankų solidarumo įnašo nesiūloma, nes Europos Centriniam Bankui (ECB) planuojant mažinti bazines palūkanų normas, šio mokesčio potencialo „liks gerokai mažiau“.
Pasak LB, papildomiems gynybos poreikiams 2025–2030 metais papildomai reikės skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėlesniais metais – po 0,4 proc. BVP.
Politikai tariasi dėl papildomų lėšų gynybai, kad būtų galima finansuoti planus sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą.
Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.
Kaip galimi variantai svarstomas skolinimasis, trijų mokesčių – pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų – didinimas.
Vasarį BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti gynybos mokestį, beveik 32 proc. nesutiktų, tačiau mano, kad didesnius mokesčius dėl gynybos finansavimo galėtų mokėti verslas. Dar 36 proc. apskritai nepritaria krašto apsaugos finansavimo didinimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įmonėms – 48 mln. eurų paramos elektros energijos kaupikliams1
Nuosavas saulės ir vėjo elektrines turinčios ar jas ketinančios statyti įmonės nuo ketvirtadienio gali kreiptis paramos įsirengti baterijas – tam skirta 48 mln. eurų. ...
-
M. Skuodis: valstybinių kelių būklę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų3
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad valstybinių kelių kokybę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų finansavimas – už tokią sumą pasiūlyta projektų kitiems metams. ...
-
I. Trinkūnaitė komisijai nuslėptus ryšius su V. Germanu laiko „žmogiška klaida“11
Teisėsaugos ir priežiūros institucijų akiratyje esančios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė neigia, jog, siekdama iš buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro įsigyti šalia Vilniaus oro...
-
G. Skaistė: gynybos finansavimas šiemet gali būti dar didinamas6
Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
Vyriausybė: renovuojant daugiabučius valstybė rems ir priedangų įrengimą
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad renovuojant daugiabučius valstybė remtų ir juose esančių rūsių pritaikymą priedangoms, skirtoms pasislėpti oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų atveju. ...
-
L. Kasčiūnas: su užsienio ginkluotės gamintojais deramasi dėl naujų investicijų Lietuvoje3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad šiemet galima tikėtis žinių apie naujas dideles užsienio ginkluotės gamintojų investicijas Lietuvoje. Ministras jų kol kas neatskleidžia ir sako, kad jos gali tapti toki...
-
Euro zonos gamintojų kainos mažėjo13-ą mėnesį iš eilės1
Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito 4,2 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. ...
-
Metai be nemokamų plastikinių maišelių: vienas centas lietuviams per daug?7
Nuo plastikinių maišelių naudojimo draudimų praėjo metai. Parduotuvės skelbia, kad ženkliai sumažėjo jų pirkimas. Kai kuriuose prekybos tinkluose jų įsigyta net iki 70 proc. mažiau nei užpernai. Tai leido sutaupyti 30 tonų plastiko. ...
-
„Rail Baltica“ tiesia ne tik geležinkelį, taip pat stato ir žaliuosius tiltus2
Šiuo metu statomame europinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruože projektuojama 19 žaliųjų tiltų. Žalieji tiltai – tai konstrukcijos, statomos siekiant užtikrinti saugų laukinių gyvūnų judėjimą, kertant geležinkelio linij...
-
E. Čipkutė: skuboti sprendimai dėl mokesčių bankams – kliūtis investicijoms
Penkių didžiausių Lietuvos bankų akcininkų atstovams premjerei išreiškus susirūpinimą dėl neprognozuojamos šalies investicinės aplinkos, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad netikėti ar skubot...