V. Vasiliauskas: mažesnį ekonomikos nuosmukį lėmė valstybės atsakas

Naujausia statistika apie šalies ekonomikos būklę nustebino, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Pasak Vito Vasiliausko, mažesnį nei prognozuotą ūkio nuosmukį lėmė valstybės atsakas į koronaviruso krizę.

Kita vertus, centrinio banko vadovas atkreipia dėmesį į būtinybę laikytis fiskalinės drausmės, o finansinę paramą orientuoti į struktūrines reformas.

„Matyt, pagrindiniai veiksniai, lėmę mažesnį ekonomikos susitraukimą, negu prognozavome, būtų susiję visų pirma su fiskaliniu atsaku“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė V. Vasiliauskas.

Pasak V. Vasiliausko, Statistikos departamento pateikti antrojo ketvirčio BVP rodikliai nuteikia optimistiškai.

„Skaičius tikrai maloniai nustebino, nes, kaip prisimenate, mūsų paskutines prognozes birželio mėnesio, mes prognozavome metinį ekonomikos susitraukimą didesnį, jis buvo arti 10 proc. Be jokios abejonės, laukiame metų galo arba mūsų tų taip vadinamų tvirtųjų prognozių rugsėjo pabaigoje, bet šiaip skaičius nuteikia pakankamai optimistiškai", – sakė V. Vasiliauskas.

Lietuvos bankas šiems metams prognozavo 9,7 proc. BVP nuosmukį. Statistikai paskelbė, kad antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, BVP smuko 3,7 proc. iki 11,5 mlrd. eurų, o palyginti su pirmuoju ketvirčiu, – 5,1 proc.

„Ekonominio skatinimo priemonės antrąjį ketvirtį siekė apie pusę milijardo eurų. Aš į šią sumą neįtraukiu mokestinių atidėjimų, taip pat tiesiogiai valstybės suteiktų paskolų. Čia būtent eina kalba apie priemones, kurios visų pirma susijusios darbo rinka, su tėvų buvimu namuose, išmokos savarankiškai dirbantiems, taip pat įvairios su sveikatos reikalais susijusios išmokos“, – kalbėjo centrinio banko vadovas.

„Tai sudarė maždaug 4 proc. šalies bendro vidaus produkto“, – pridūrė jis.

LB: ūkis atsigauna, bet netolygiai

Lietuvos bankas pažymi, kad naujausi rodikliai liudija, jog šalies ūkis atsigauna, nors ir labai netolygiai. Daugelis į vidaus rinką orientuotų sektorių atsitiesia sparčiai, o kai kurie net viršija iki pandemijos buvusį lygį, tačiau eksportuotojų nuotaikas temdo itin didelis neapibrėžtumas.

Pasak LB, balandį labiausiai karantino apribojimų paveikta barų, kavinių, restoranų veikla susitraukė 70 proc., o tekstilės, drabužių ir avalynės prekyba krito 72 proc. Gegužę mažmeninės prekybos apyvarta pradėjo atsigauti, o birželį jau grįžo į lygį, buvusį iki karantino.

Vis dėlto kai kurių sektorių, pavyzdžiui, kavinių ir restoranų pardavimai vis dar maždaug ketvirtadaliu mažesni nei prieš metus.

„Sodros“  darbuotojų skaičiaus pokyčiai rodo, kad nuo birželį sparčiai atsigauna vienas labiausiai per pandemiją nukentėjusių ir sezoniškumo veikiamas apgyvendinimo sektorius, daugėja darbuotojų prekyboje, statyboje, pramogų ir poilsio sektoriuose.

Tačiau gamybos įmonių darbuotojų skaičius kovą-balandį smarkiai sumažėjo, o vėliau neatsigavo. Panašios tendencijos buvo ir verslo aptarnavimo ar profesinių paslaugų srityse.

Centrinio banko teigimu, darbo užmokesčio pokyčiai rodo atsigavimo ženklų. Iki pandemijos atlyginimai augo apie 9-10 proc., kovą-gegužę augimas buvo sulėtėjęs iki 3-5 proc., o naujausi birželio duomenys rodo, kad jis atsigauna. Vis dėlto iš vieno mėnesio pokyčio dar anksti spręsti, ar šis atsigavimas yra tvarus.

LB nurodo, kad Lietuvos eksportui sunkiausia buvo gegužė, kai jis susitraukė penktadaliu, ir tai buvo didžiausias nuosmukis nuo 2010 metų. Tuo metu importas krinta dar sparčiau nei eksportas – balandį jo metinis nuosmukis siekė 29 proc., o gegužę – 34 proc.

Karantino metu reikšmingų sukrėtimų patyrė nekilnojamojo turto rinka.

Apibendrinamas šalies ūkio situaciją V. Vasiliauskas pažymėjo, kad optimizmui vietos yra, tačiau būtina išlikti apdairiems.

„Tikrai, bent jau iš tų minkštų duomenų, kuriuos šiandien pristačiau, matome, kad optimizmui vietos yra daugiau, negu kad mes prognozavome tiek kovo, tiek birželio mėnesį, bet tikrai neatsipalaiduočiau, nes ruduo, žiema ant nosies, taip kad tas atsargumas būtų rekomendacija, kurios laikyčiausi“, – sakė V. Vasiliauskas.

V. Vasiliauskas: svarbu nepamiršti valstybės skolos

LB valdybos pirmininkas sakė, kad sudarant kitų metų valstybės biudžetą vienas svarbiausių ir labiausiai diskutuotinų veiksnių bus valstybės skola, ypač įvertinant tai, kokios injekcijos į ekonomiką yra numatytos.

„Jeigu visos suplanuotos injekcijos įvyktų, tai valstybės skola iš principo pakankamai nemenkai didėtų ir vidutinio laikotarpiu perspektyvoje ji artėtų prie Mastrichto kriterijaus – 60 proc. Todėl yra labai svarbu turėti vidutinio laikotarpio valstybės skolos tvarumo planą. Kiek mums žinoma, valstybės skolos ir viešųjų finansų tvarumo darbo grupė yra sutarusi tokį planą parengti ir tą planą jau turėti diskutuojant apie ateinančių metų biudžetą“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Jis pabrėžė, kad viešųjų finansų tvarumo klausimai „išeina už vieno ar kelių politinių ciklų terminių, todėl labai svarbu turėti bendrą sutarimą, viziją vidutinėje perspektyvoje“.

V. Vasiliauskas taip pat akcentavo būtinybę finansinę paramą krizės metu orientuoti į struktūrines reformas.

„Kalbant apie DNR'ą arba kažkokį kitokį planą, susijusį su finansinės paramos įveiklinimu, vadinkime taip, – yra labai svarbu, kad finansinė parama būtų naudojama visų pirma struktūrinėms reformoms. (...) Kitaip tariant, preciziškas finansinės paramos naudojimas yra pirmaeilis dalykas, sukuriantis pridėtinę vertę vidutiniu laikotarpiu“, – sakė V. Vasiliauskas.

Vyriausybė yra patvirtinusi bendros 6,3 mlrd. eurų vertės „Ateities ekonomikos DNR“ planą, skirta gaivinti koronaviruso paveiktai šalies ekonomikai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
pirmokas galetu pasiskolinti ir isdalinti CIA PROTO NEREIKIA !

Anonimas

Anonimas portretas
aga tik SKOLA PADIDINO taip NEBLOGAI ! LOPAI !

Pasirodo

Pasirodo portretas
Kad valstiečiai gerai susitvarkė Šaunuoliai tai ne konservatoriai 2009 m.
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių