Lietuvos bankas blogina šių metų BVP augimo, didina infliacijos prognozę

Pernai gruodį manyta, kad ekonomikos augimas sieks atitinkamai 3,2 proc. ir 2,3 procento.

Tuo metu vidutinės metinės infliacijos prognozė didinama iki 5,1 proc. šiemet ir 3 proc. kitąmet. Anksčiau LB prognozavo atitinkamai 3,1 proc. ir 2,6 proc. augimą.

„Energijos kainų šokas yra didelis ir gali tapti rimtu išbandymu mūsų ekonomikai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

LB teigimu, ekonomikos raidą neigiamai veiks energijos išteklių svyravimai, o augimą skatins didėjančios gyventojų pajamos, investicijos ir vidaus vartojimas.

G. Šimkaus teigimu, naftos kainos augimas „išjudina“ ir kitas degalų kainų dedamąsias, o jie didina transporto ir logistikos sąnaudas, dėl to brangsta prekės ir paslaugos.

„Gali atrodyti, kad naftos kaina gautinėje kuro kainoje yra pakankamai nedidelė, apie 9 proc., deja, naftos kainos augimas išjudina ir kitas degalų kainos dedamąsias. Brangesni degalai didina transporto ir logistikos sąnaudas, o tai yra visų prekių ir paslaugų savikainos dedamoji, pabrangę degalai didina gyventojų išlaidas (...), tai reiškia didesnę infliacija ir lėtesnį ekonomikos augimą“, – sakė G. Šimkus.

Tuo metu pagal nepalankų scenarijų BVP šiemet augtų 3,1 proc., o kitąmet  – 1,6 proc., o infliacija šiemet siektų 5,8 proc., kitąmet – 4,1 procento.

G. Šimkus pabrėžė, kad LB prognozuoja vidutinę metinę infliaciją, o atskirais mėnesiais metinė infliacija gali būti ir dar didesnė.

LB parengė du galimus ekonominės raidos scenarijus. Pagal pagrindinį scenarijų numatoma, kad energijos išteklių tiekimo sutrikimai tęsis iki 2026 metų rudens, o regiono energetikos infrastruktūra papildomos didesnės žalos nepatirs.

Pagal nepalankųjį scenarijų sutrikimai užsitęstų iki šių metų pabaigos, o infrastruktūra patirtų reikšmingą žalą.

Ekonomikos augimo svyravimus labiausiai veikia galimybė atsiimti lėšas iš antrosios pensijų kaupimo pakopos fondų. Tai šiemet turėtų lemti gerokai didesnį privatųjį vartojimą, tačiau 2027 metais jo augimas gerokai susitrauks, nes didžioji dalis atsiimtų lėšų jau bus išleista.

Prie ekonomikos augimo šiemet prisidės ir labai didėsiančios valdžios investicijos, tiek susijusios su gynyba, tiek su kitomis reikmėmis.

Užsienio paklausa, pernai augusi iš dalies dėl suintensyvėjusio atsargų kaupimo prieš įsigaliojant didesniems muitų tarifams, 2026 metais turėtų didėti lėčiau ir riboti eksporto plėtrą.