Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius per metus išaugo beveik dukart

„Sodros“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje iš viso buvo 24,6 tūkst. darbuotojų iš trečiųjų šalių, kurie dirbo nuolatinį darbą ar pagal terminuotą darbo sutartį ir už juos buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Palyginti, 2018 m. antrąjį ketvirtį tokių darbuotojų buvo 14,1 tūkst., o 2017 m. trečiąjį ketvirtį – beveik 10 tūkst.

Dirbančiųjų užsieniečių iš trečiųjų šalių dalis, palyginti su visais dirbančiaisiais, 2017 m. trečiąjį ketvirtį siekė 0,8 proc. o šių metų antrąjį ketvirtį – jau 1,8 proc.

„Finansų ministerija prognozuoja, jog kitąmet dirbančiųjų skaičius didės 0,1 proc. „Sodrai“ tai reiškia, kad daugės apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis. Matome, kad prie apdraustųjų skaičiaus augimo vis labiau prisideda ir Lietuvoje įdarbinami užsieniečiai, o jų skaičiaus augimas įgyja pagreitį.

Už šiuos darbuotojus mokamos socialinio draudimo įmokos. Tai prisideda socialinio draudimo sistemos tvarumo bei leidžia šiek tiek optimistiškiau prognozuoti šalies darbo užmokesčio fondo augimą“, – sako „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Daugiausiai įdarbintų užsieniečių – paklausiausių Lietuvoje profesijų atstovai – sunkvežimių vairuotojai, virėjai, lengvųjų ir taksi automobilių vairuotojai, statybininkai, suvirintojai, įstaigų ir organizacijų vadovai. Šios profesijos patenka į 30 daugiausiai atstovų šalyje turinčių profesijų sąrašą. 

Beveik 17 tūkst. visų darbuotojų iš užsienio nuolat arba pagal terminuotas darbo sutartis dirbo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais.

Statybininkų įdarbinta beveik 600, šiek tiek daugiau nei 600 tinkuotojų, beveik 900 betonuotojų, 1200 suvirintojų, daugiau nei 300 elektrikų, panašiai tiek ir lengvųjų automobilių, taksi vairuotojų, apie 150 autobusų ir troleibusų vairuotojų. Taip pat apie 120 virėjų ir per 130 įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų.

Daugelio Lietuvoje dirbančių užsieniečių pajamos svyruoja nuo minimalaus iki vidutinio darbo užmokesčio ir šiek tiek atsilieka nuo vietinių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkio. Algomis labiau išsiskiria aukštos kvalifikacijos specialistai – vadovai, mokslininkai, inžinieriai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, pardavimo atstovai, įrenginių ir mašinų operatoriai, tačiau tokių specialistų iš užsienio nėra daug.

Palyginti, užsieniečių sunkvežimių vairuotojų, dirbusių visą mėnesį pagal neterminuotas darbo sutartis, vidutinės draudžiamosios pajamos Lietuvoje birželio mėnesį siekė 767 eurus, o visų šios profesijos apdraustųjų Lietuvoje be užsieniečių – 846 eurus neatskaičius mokesčių.

Visą mėnesį dirbusių virėjų užsieniečių vidutinės mėnesio pajamos birželį buvo – 774 eurai, elektrikų – 796 eurai, lengvųjų automobilių, taksi vairuotojų – 765 eurai, statybininkų – 775 eurai. Atitinkamai visą mėnesį dirbę virėjai ne užsieniečiai Lietuvoje vidutiniškai gavo 801 eurą, elektrikai – 871 eurą, lengvųjų automobilių ir taksi vairuotojai – 895 eurus, o statybininkai – 867 eurus pajamų per mėnesį.

Lietuvoje daugėjant iš užsienio čia dirbti atvykstančių žmonių nuo šių metų rugsėjo įsigaliojo pakeistas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, pagal kurį užsieniečius įdarbinantys darbdaviai per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) turės pateikti duomenis apie įdarbinamą žmogų, darbo sutarties pobūdį, komandiruotę bei kitą informaciją, kurią „Sodra“ perduos Valstybinei darbo inspekcijai bei Užimtumo tarnybai.

„Akivaizdu, kad darbuotojų iš užsienio daugėja, auga ir poreikis užtikrinti vienodas socialines garantijas iš užsienio į Lietuvą atvykusiems darbuotojams, analizuoti darbo rinkos pokyčius ir kartu palengvinti administravimo naštą darbdaviams.

Dėl to susitarė ir informacija nuo šiol dalinsis trys institucijos – „Sodra“, Užimtumo tarnyba, ir Valstybinė darbo inspekcija, o darbdaviai ją teiks naudodamiesi jau įprasta „Sodros“ elektronine draudėjų aptarnavimo sistema – naujų sistemų kurti ir diegti nereikės“, – sako J. Varanauskienė.

Teikti tokią informaciją reikės nuo lapkričio 4 d. Taip pat bus prašoma iki gruodžio 15 d. pateikti duomenis apie užsieniečius, įdarbintus nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 3 d.