- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Net ir už nedidelę skolą jūsų turtas gali būti areštuotas. O to turto, pasirodo, yra įvairiausio.
Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su „Registrų centro“ Turto areštų aktų registro skyriaus vadove Agata Vdovenko.
– Kaip gali atrodyti areštuota avių banda?
– Mes, kaip registrų tvarkytojas, registre gauname jau sprendimus areštuoti turtą. Jeigu kalbame apie gyvulius, tai jei skolininkas yra asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, įprastai yra areštuojamos ištisos gyvulių bandos, gyvulių girdymo įrangos, gyvulių priežiūros įranga, net derlius, pasėliai.
– Kaip atrodo areštas?
– Turto areštas taip pat yra draudimas tą turtą parduoti, perleisti, įkeisti, išnuomoti, kartais tuo turtu net draudžiama naudotis. Tačiau įprastai turtas yra paliekamas saugoti skolininkui. Jis įsipareigoja turto nekeisti, neperdaryti ir nesumažinti jo vertės.
– Jeigu skola nepadengiama, kur turtas keliauja?
– Jeigu skolininkas per tam tikrą laiką neįvykdo savo skolinių įsipareigojimų, gali būti skelbiamos varžytinės. Ir tuomet turtas parduodamas iš varžytinių.
– Kokio, kokiais kiekiais, kokio dydžio ir vertės būna areštuoto turto? Kokios didžiausios vertės turtas yra areštuotas Lietuvoje?
– Didžiausias arešto mastas praėjusiais metais buvo 48 mln. eurų. Tarp vertingiausių areštuotų turtų praėjusiais metais turėjome du jūrų laivus, du orlaivius, nekilnojamąjį turtą. Labai dažnai areštuojamos piniginės lėšos sąskaitose. Ten būna įspūdingos sumos.
– O mažiausios vertės?
– Tarp mažiausios vertės daiktų teko matyti mobiliojo ryšio telefonus, baldus: kėdes, stalus, sofas, statybinę įrangą, sodų augalus, praėjusiais metais buvo areštuota tujų. Ir grynieji pinigai: dešimties, dvidešimties eurų kupiūros – per asmens kratą randami pinigai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jeigu kalbama apie laivus, orlaivius, tai apie lietuvius ar Lietuvoje gyvenančius užsienio piliečius, kuriems taikomos sankcijos?
– Įprastai vertingesnis turtas yra juridinių asmenų. Orlaiviai taip pat yra juridinių asmenų areštuotas turtas. 98 proc. visų skolininkų, įrašytų į turto arešto aktų registrą, yra arba Lietuvos piliečiai, arba Lietuvos įmonės.
– Kokių buvo keistesnių turto arešto variantų?
– Turto arešto registre galima rasti labai daug įvairaus turto. Turėjome ir „Lego“ kaladėles, ir vestuvines sukneles, prabangius laikrodžius, istorinius automobilius, sportinį automobilį. Didžioji dalis registruotų registre turto arešto aktų yra fizinių asmenų turto areštai dėl skolų „Mokesčių inspekcijai“, „Sodrai“, kredito įstaigoms. Turtas yra areštuojamas įmonių bankrotų bylose, turtas taip pat yra areštuojamas skyrybų bylose, ginčijant kokį nors sandorį, baudžiamosiose bylose.
– Kaip parėjo 2022 metai, ar buvo daug arešto bylų?
– Praėjusiais metais naujų turto arešto aktų registravome virš 35 tūkst. Palyginus su 2021 metais, skaičius sumažėjo 10 proc. Mažėjimą pastebėjome po COVID-19 pandemijos. Iki tol areštų skaičius augo, po pandemijos pradžios pradėjo kristi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dar tinkamas vartoti maistas – pirmiausia labdarai, tik po to – sunaikinti
Valdžios atstovai atsitraukia nuo idėjos įpareigoti prekybininkus besibaigiančio galiojimo, bet dar tinkamus vartoti maisto produktus perduoti „Maisto bankui“ ar kitoms labdaros organizacijoms. ...
-
Trišalėje taryboje – diskusija, ar suteikti laisvą dieną pasitikrinti sveikatą
Trišalė taryba lauks išsamesnės ekspertų analizės dėl siūlymo įpareigoti darbdavius suteikti laisvą apmokamą dieną darbuotojams pasitikrinti sveikatą, kai jie patenka į valstybės finansuoja prevencijos programas. ...
-
LEA: per savaitę elektra brango 82 proc., dujos pigo 3 proc.5
Elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 82 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 3 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
NT rinkos dalyviai palankiai vertina ministerijų miestelio planus, bet mato rizikų
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviai palankiai vertina Vyriausybės planus Vilniaus centre iki 2028 metų įrengti ministerijų ir kitų valstybės įstaigų miestelį, nors mato politinių ir finansinių projekto įgyvendinimo rizikų. ...
-
Kompensacijų už šildymą dalis gyventojų nesulaukia: tam yra rimta priežastis3
Kaip sostinės gyventojams sekasi gauti kompensacijas už šildymą – pokalbis Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus atstove Viktorija Filipovaite. ...
-
D. Kreivys: pasitraukimas iš posovietinės BRELL sistemos turi vykti greičiau8
Baltijos šalių pasitraukimas iš posovietinės BRELL sistemos ir elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa turi būti įgyvendintas kuo greičiau, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. ...
-
V. Sinkevičius: elektros rinkos reformą EK pateiks kovą2
Europos Sąjungos (ES) elektros rinkos reforma, atsiejant jos kainą nuo dujų kainos, bus pateikta kovą, sako Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius. ...
-
A. Izgorodinas: žmonės patikės, kad krizė neatėjo ir plačiau atvers pinigines6
Mažmeninės prekybos nuosmukį gruodžio mėnesį labiausiai lėmė augančios palūkanų normos, sumažėjusi gyventojų perkamoji galia, taip pat įtakos turėjo diskusijos apie artėjančią krizę bei pranešimai apie masinius darbuotojų atleidimus...
-
Ekonomistai apie metinę infliaciją: atlyginimų augimas šiemet sieks beveik 10 proc.4
Išankstinei metinei infliacijai sausį sumažėjus iki 18,4 proc., ji toliau mažės, o vasarį gali būti mėnesio defliacija, prognozuoja ekonomistai. Vis dėlto kiti sako, jog didesnio infliacijos kritimo reikėtų tikėtis nuo vasaros vidurio, nes ...
-
Pusė šalies gyventojų sumažino elektros suvartojimą
Pusė Lietuvos gyventojų pernai sumažino elektros vartojimą ir atsakingiau stebi savo įpročius. Vis dėlto maždaug kas ketvirtas žmogus neketina imtis jokių veiksmų, kad sumažintų mokesčius už elektrą, rodo „Luminor“ banko užsakymu a...