- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai lietuviai žuvų produktų valgė mažiau, tačiau vis daugiau jų pradėjo rinktis šviežią žuvį. Kas dvejus metus atliekama Eurobarometro apklausa apie ES žuvų produktų vartotojų įpročius rodo, kad bent kartą per savaitę maitinimo įstaigose ar namuose žuvį valgo 31 proc. Lietuvos gyventojų, o ES vidurkis – 41 proc. Neperkančių žuvies žmonių mūsų šalyje padaugėjo 7 proc.
Populiariausia vieta naujiems, neišbandytiems žuvų produktams paragauti lietuviams yra savo namų virtuvė, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime. Daugiau nei pusė apklaustųjų iš viso nėra valgę žuvininkystės produktų restoranuose ar kitose maitinimo įstaigose.
Pagrindinėmis žuvų įsigijimo vietomis 2018 m. išliko prekybos centrai ir turgus. Juose lietuviai reguliariai perka šaldytą, šviežią ar konservuotą produkciją.
Gerokai labiau nei statistinis europietis lietuvis vartotojas yra pamėgęs rūkytus, sūdytus, džiovintus ar marinuotus žuvų produktus. Pagal šį pomėgį esame antri Europoje (po Danijos). Pagal konservuotų žuvų pirkimą atsiliekame nuo ES vidurkio ir esame viena iš trijų mažiausiai jų perkančių šalių. Išaugus šviežios žuvies vartojimui 2018 m. pagaliau pasiekėme ES vidurkį (67 proc.).
Perkantiems žuvininkystės produktus lietuviams daug labiau nei daugeliui kitų ES šalių gyventojų rūpi produkto išvaizda, šviežumas ir kaina. Tačiau, palyginti su 2016 m. atliktos apklausos rezultatais, kaina nebėra pagrindinis kriterijus renkantis žuvis. Anuomet kaina buvo svarbiausias kriterijus net 76 proc. lietuvių (ES vidurkis – 58 proc.), o 2018 m. – 72 proc. (ES vidurkis – 52 proc.). O produkto šviežumo kriterijaus reikšmė išaugo nuo 75 proc. iki 78 proc.
Lietuvis pirkėjas beveik dvigubai dažniau nei statistinis ES vartotojas iš viso neteikia pirmenybės žuvų kilmei. Apklausos duomenys rodo, kad principas „rinkis žuvį lietuvišką“ nėra populiarus. Kitų šalių pirkėjai beveik dvigubai dažniau nei Lietuvos gyventojai rinkasi savo šalies ir beveik trigubai dažniau – savo regiono žuvininkystės produkciją. Šiuo aspektu mes neprilygstame net latviams ir estams, kurie savo šalies žvejų sugautos ar akvakultūros ūkiuose išaugintos žuvies parduotuvėse ieško beveik perpus dažniau negu lietuviai.
Apklausa parodė, kad kitiems ES gyventojams labiau patinka jūrų žuvų produktai, o štai lietuviai labiau linkę valgyti gėlavandenes žuvis.
Skaitydami produktų etiketes, vis daugiau lietuvių nori sužinoti, kur produktas sugautas ar išaugintas, o štai visoje ES padaugėjo vartotojų, kuriems aktuali informacija apie naudotus žvejybos įrankius.
Apklausti ES ir Lietuvos vartotojai beveik vienbalsiai patvirtino, kad jiems labai svarbu žinoti perkamo produkto tinkamumo vartoti datą.
Eurobarometras – tai 1973 m. įkurta Europos Komisijos tarnyba, tirianti ir analizuojanti viešosios nuomonės tendencijas visose valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse. Žinodama visuomenės požiūrį, EK gali geriau parengti teisės aktų pasiūlymus, priimti sprendimus ir vertinti savo darbą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...