- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė daugiau nei 12 mln. eurų lietuvių kalbos dirbtinio intelekto (DI) sprendimų kūrimui.
Pasak trečiadienį ministerijos išplatinto pranešimo, šešių projektų finansavimu siekiama stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą ir technologinę pažangą bei palaikyti lietuvių kalbos taisyklingumą.
„Lietuvių kalbos ištekliai yra labai svarbūs įvairiose nacionalinio saugumo taikomosiose programose. Jie gali palengvinti stebėjimą, žvalgybos analizę ir kibernetinį saugumą. Investuodami į dirbtiniam intelektui skirtus lietuvių kalbos išteklius, ne tik sustiprinsime savo pajėgumus šiose srityse, bet ir geriau apsaugosime savo piliečius nuo kylančių grėsmių“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Anot ekonomikos ir inovacijų viceministrės Erikos Kuročkinos, lietuvių kalbai pritaikytų DI technologijų priartinimas prie verslo, mokslo ir visuomenės poreikių užtikrins jų prieinamumą ir padės lengviau ir paprasčiau komunikuoti bei naudotis įvairiomis paslaugomis.
Lietuvių kalbos ištekliai yra labai svarbūs įvairiose nacionalinio saugumo taikomosiose programose. Jie gali palengvinti stebėjimą, žvalgybos analizę ir kibernetinį saugumą.
Pranešime teigiama, kad pirmuoju projektu, kuriam skirta 3,7 mln. eurų, bus kuriamas bendrasis lietuvių kalbos tekstynas ir vektorizuoti lietuvių kalbos modeliai, antruoju – melagingos informacijos automatinio identifikavimo tekstynas, kuriam taip pat skirta 3,7 mln. eurų investicijų.
Trečiasis projektas, kuriam skirta 1,1 mln. eurų ES lėšų, susijęs su vienakalbių ir daugiakalbių tekstynų atnaujinimu.
Ketvirtuoju projektu, kuriam skirta 1,1 mln. eurų lėšų, bus kuriami daugiakalbiai ir vienkalbiai tekstynai penkioms kitoms kalboms – ispanų, ukrainiečių, norvegų, švedų ir danų.
Penktuoju projektu bus kuriami sintetiniai lygiagretūs tekstynai, tam numatyta 660 tūkst. eurų, šeštuoju – susisteminami žmogaus fenotipų pokyčių įvairovę apibūdinantys terminai ir sąvokos, tam skirta 740 tūkst. eurų lėšų.
Priemonė įgyvendinama pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“.
Numatoma, kad projektams įgyvendinti skirti viešieji pirkimai, kuriuose galės dalyvauti ir verslas, bus paskelbti gegužės–birželio mėnesiais.
Visų projektų veiklos turės būti užbaigtos iki 2026 metų balandžio pabaigos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patvirtintas draudžiamų į Lietuvą įvežti rusiškos ir baltarusiškos kilmės produktų sąrašas3
Vyriausybė patvirtino Žemės ūkio ministerijos parengtą draudžiamų į Lietuvą importuoti rusiškos ir baltarusiškos kilmės žemės ūkio produktų bei pašarų sąrašą, kuriame yra daugiau kaip 2,8 tūkst. įvairių produkt...
-
Stoja piestu dėl minimalios algos didinimo: mūsų sistema – ydinga42
Anksčiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiavo, kad kitąmet minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) galėtų augti kone 16 proc., tačiau užprotestavus tiek darbdaviams, tiek ekonomistams, Lietuvos bankas rekomenduoja jį kelti palaipsniui: ki...
-
Ruošiamasi dar vieno 11 kilometrų kelio Vilnius-Utena ruožo rekonstrukcijai2
Bendrovė „Via Lietuva“ (anksčiau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) ruošiasi dar vieno magistralinio kelio Vilnius-Utena ruožo rekonstrukcijai ir skelbia konsultacijas su rinkos dalyviais. ...
-
Verslas palaiko LB siūlymą MMA didinti etapais, profsąjungos – prieš
Centriniam Lietuvos bankui (LB) pasiūlius minimalią mėnesio algą (MMA) didinti dviem etapais – 2025 ir 2026 metais, kad po dvejų metų ji pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), verslo organizacijų atstovai sako, jog LB atsižvelgė ...
-
Palangos verslininkai kainų į viršų nešokdins?6
Pernai pasiekusi rekordą, kai kurorte nakvojo net 1 mln. 300 tūkst. žmonių, šiemet Palanga taip pat nori daug jų privilioti. Žada naujovių, ypač ratuotiems poilsiautojams ir turintiems elektrines mašinas. Kainų šuolio, net panaiki...
-
A. Romanovskis: draudimo įmoka brangintų ir kitas paslaugas1
Finansų ministerijai kaip vieną galimų papildomo gynybos finansavimo šaltinių pasiūlius apmokestinti dalį draudimo sutarčių, Lietuvos draudikų asociacijos vadovas sako, kad toks mokestis brangintų net tik draudimo, bet ir kitų sektorių pasla...
-
„Kauno švara“ ir „Žaliasis taškas“ tyrė kauniečių plastiko ir metalo pakuočių atliekų konteinerį8
Gegužės 28 d. Kaune, Ukmergės gatvėje, esančiame kieme vyko plastiko ir metalo konteinerio krata, kurios metu gyventojai buvo supažindinti su neteisingo rūšiavimo pavyzdžiais ir mokomi tai daryti teisingai. ...
-
A. Armonaitė: draudimo įmoka didintų verslo kaštus, tai – neteisinga1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Finansų ministerijos siūlomu dalies draudimo sutarčių apmokestinimu būtų dar labiau padidinti verslo kaštai, o tai būtų neteisinga. ...
-
Kiek kartų gali skirtis vadovo ir darbuotojų atlyginimai?1
Vadovas uždirba daugiau – darbuotojas mažiau. Toks, regis, akmenyje įrašytas principas galioja beveik visose darbo vietose, taip pat ir viešajame sektoriuje. Tačiau kiek kartų vadovo ir darbuotojų atlyginimai turi skirtis? Pasirodo, p...
-
Apklausa: 61 proc. gyventojų per pastaruosius metus įsigijo neapskaitytų prekių, nurodė vietas3
Trys iš dešimties Lietuvos gyventojų – 29 proc. – pažįsta neapskaitytą arba nuslėptą darbo užmokestį gaunančių žmonių, rodo skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ užsakymu gegužę atlikta apklausa. ...