- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atliktas tyrimas atskleidė, kad tos pačios lietuviškos prekės užsienyje kainuoja pigiau. Ir tai – ne sutapimas. Mūsų gamintojai uždirbinėja lietuvių vartotojų sąskaita? Apie šį fenomeną LNK žurnalistas teiravosi „Pricer.lt“ maisto krypties vadovo Petro Čepkausko.
– Kodėl užsienyje tos pačios lietuviškos prekės kainuoja pigiau?
– Pradėsiu nuo tokio kalambūro, kad lietuviškos prekės pigesnės užsienyje, o lenkiškos prekės yra pigesnės Lietuvoje. Kaip sakoma, į svečius visada ateiname su dovanomis. Taigi lietuvių gamintojai važiuoja su dovanomis į užsienį, o lenkų – į Lietuvą. To priežastys įvairios. Viena jų – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skirtumai įvairiose šalyse. Statistikos departamento, kuris fiksuoja lietuviškų prekių kainų kilimą Lietuvos ir užsienio rinkoje, duomenimis, stebimas didelis neatitikimas. Per 2022 metus, kai Lietuvoje maisto produktai pabrango iki 35 proc., tuo tarpu gamintojai užsienio vartotojams kainas pakėlė tik iki 10 proc.. Beje, Lietuvos vartotojams kai kurie mūsų gamintojai kainas „užvanojo“ ir iki 37 proc. Tokie skaičiai rodo, kad mūsų gamintojai uždirbinėjo pinigus Lietuvos vartotojų sąskaita. Pastaruoju metu kai kurie lietuvių gamintojai skundėsi, kad užsienyje rinka suprastėjo, mažiau realizuojama, žmonės mažiau vartoja. Ir tuo metu Lietuvoje pasipylė atskirų maisto produktų grupių, pavyzdžiui, pieno, akcijos „Parduok prekes Lietuvoje“. Ir tai nėra sutapimas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Didžiausias atotrūkis matomas tarp pieno produktų. Lenkiški produktai Lietuvoje jau gerokai pigesni nei lietuviški. O lietuviški užsienyje parduodami pigiau nei Lietuvoje – kur logika? Juk kainuoja ir transportavimas – logistika ir visa kita… Kokių prekių grupėje stebimas didžiausias kainų skirtumas?
– Didžiausias kainų skirtumas fiksuojamas tarp tų prekių, kurių vartotojas nelabai gali palyginti. Tad jei gamintojas, tarkim, pieno kainą užkeltų iki 5 eurų, mes iš karto matytume, kad kažkas ne taip. Juk galime palyginti ir iškart kiltų klausimas, gal tas pienas iš auksinių karvių?! Bet, pavyzdžiui, kokių nors saldainių ar kitų prekių kainas, kurių nelabai galime palyginti, pardavėjai, būna, užkelia ir keturis, ir penkis kartus. Ir mes perkame, nes nelabai įsivaizduojame, kokia reali tos prekės vertė. Stebima tendencija, kad dažniausiai mūsų verslininkai užkelia kainas tų prekių, kurios kainuoja iki 5 eurų. Jei užsienyje ta prekė kainuoja, sakykime, vieną eurą, tai Lietuvoje verslininkai ją parduoda už 5 eurus. Kai kuriuos pirkėjus įtikina, kad, tarkim, ta rankenėlė ar kita prekės gali tiek kainuoti. Ir žmogus, kuris nesuvokia to daikto vertės, nelygina kainų ir pernelyg netaupo biudžeto, ją perka už neadekvačią kainą.
Jei užsienyje ta prekė kainuoja, sakykime, vieną eurą, tai Lietuvoje mūsų verslininkai ją parduoda už 5 eurus.
– „Pricer.lt“ matėme duomenų, kur dominuoja du skaičiai – 12 proc. ir 30 proc. Koks čia nurodomas skirtumas?
– Tyrimas parodė, kad Lietuvoje prekės brango 30 proc. Gamintojai kėlė daugiau nei didėjo pati infliacija, kuri buvo 5 procentiniais punktais mažesnė. Tuo tarpu užsienio vartotojams lietuvių gamintojai kainas pakėlė tik 10 proc. Be to, užsienio pirkėjui tas lietuviškas produktas, ar tai būtų sviestas, ar sūrelis, neimponuoja. Na, sūrelis yra sūrelis – didelis pasirinkimas tokių. Nieko nuostabaus. Kadangi užsienio šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje gyventojų pajamos neaugo, tai verslininkai ir sako mūsų gamintojams: „Jeigu jūs daug užkelsite kainas, mes iš jūsų nepirksime“.
– Daugelis pastebėjo, kad maisto produktų kainos didėjo greičiau ir labiau nei pati infliacija. Kaip tai paaiškinti?
– Taip. Jeigu pas mus buvo fiksuojama infliacija apie 20–21 proc., tai maisto produktai pabrango apie 35 proc. Iš vienos pusės dėl karo ir kylančių energetikos kainų išsibalansavo daugelio produktų rinka. Pavyzdžiui pabrango grūdai, kurie yra daugelio produktų sudedamoji dalis. Ūkininkai gyvulius irgi šeria grūdais – susidarė tokia grandininė reakcija. Kitas dalykas – verslas kainas kelia greičiau, kai yra neaiški situacija, nes nori kuo greičiau susigrąžinti pinigus ir investicijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viceministrė: savivalda gydymo įstaigas galės atleisti nuo NT mokesčio
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijai siūlant palikti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio lengvatą privačioms medicinos įstaigoms, finansų viceministrė sako, kad sprendimą, atleisti nuo mokesčio ar jį sumažinti, turi priimti savivalda. ...
-
Konkurencijos taryba: siūloma perteklinės energijos apskaita gali būti diskriminuojanti
Seime svarstomas Energetikos ministerijos siūlymas įmonėms ir gyventojams taikyti skirtingą atsiskaitymą už jų pagamintą ir į tinklą patiektą perteklinę energiją gali diskriminuoti dalį gaminančių vartotojų, sako Konkurencijos taryba. ...
-
Prezidentas pasirašė kailinių žvėrelių ūkių draudimo įstatymą2
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė įstatymą dėl kailinių žvėrelių ūkių draudimo. ...
-
G. Skaistė: nauji pasiūlymai dėl NT mokesčio nekeičia jo esmės1
Valdžiai diskutuojant dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarkos, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad įvairūs siūlymai dėl šio mokesčio nekeičia Finansų ministerijos siūlytos esmės. ...
-
Savivaldybių asociacijos vadovė: apleistą NT būtų galima apmokestinti iki 9 proc. tarifu5
Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo nustatyti triskart didesnį nei dabar nekilnojamojo turto (NT) mokestį apleistiems, neprižiūrimiems statiniams. Tai, anot jos, sumažintų kliūtis vystyti teritorijas. ...
-
Prognozės: Lietuvos ekonomika šiemet smuks, kitąmet – paaugs
Lėtai atsigaunant realiajam darbo užmokesčiui ir esant silpnai išorės paklausai, šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų sumažėti 0,5 proc., o 2024 metais ekonomikos augimas sieks 1,5 proc., prognozuoja Europos rekon...
-
R. Bilkštytė abejoja, ar norėdami mokėti mažiau NT mokesčio vėjininkai mažins vertę
Vėjo jėgainių vystytojai, siekdami ateityje sumokėti kuo mažiau nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, negalės dirbtinai susimažinti mokestinės vertės, tikina finansų viceministrė. ...
-
D. Kreivys: sinchroniniai kompensatoriai – kertiniai sinchronizacijos projektai1
Telšių ir Alytaus transformatorių pastotes pasiekę milžiniški sinchroniniai kompensatoriai yra kertiniai 2025 metų pradžioje numatytos Baltijos šalių elektros tinklų su kontinentine Europa sinchronizacijos projektai, sako energetik...
-
Pasaulio inovacijų indekse Lietuva pakilo į 34 vietą
Šiais metais pasaulio inovacijų indekse Lietuva pakilo penkiomis pozicijomis ir užėmė 34 vietą tarp 132 pasaulio valstybių, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. ...
-
Seimo komitetas lauks pastabų dėl siūlymo drausti prekybininkams bausti tiekėjus
Inicijavęs pataisas, kuriomis norima griežtinti prekybininkų ir tiekėjų santykius, parlamentinis Kaimo reikalų komitetas jų imsis spalio pabaigoje. Iki to laiko komitetas lauks suinteresuotų asmenų ir Konkurencijos tarybos pastabų. ...