- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kas antram dirbančiajam per maža 870 eurų atlyginimo, o beveik 10 proc. dirbančiųjų apatine priimtinos algos riba laiko 1500 ir daugiau eurų „į rankas“. Tokias įžvalgas pateikia specialistų paieškos portalas CVMarket.lt.
„Už kokį mažiausią atlyginimą dar sutiktumėte dirbti?“ –Lietuvos dirbančiųjų klausiame jau nuo 2007 m., – sako CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė. – Per tą laiką teko ne vieną kartą koreguoti atlyginimo rėžius, kuriuos galėjo rinktis dalyvaujantys apklausoje. Juk 2007 m. dar buvo tokių dirbančiųjų, kam visai normalus atrodė mažesnis nei 600 litų (174 eurų) atlyginimas, 2015 m. „minimalistams“ dar pakako mažesnio nei 1000 litų (289 eurų) uždarbio per mėnesį. Dar po metų apatinė lūkesčių riba kilstelėjo iki 350 eurų. Šiemet jau atsisakėme ir rėžio 351–579 eurai, nes Lietuvoje gyventi tampa vis brangiau. Juolab nuo 2007 m. oficiali minimali mėnesio alga taipogi gerokai ūgtelėjo: nuo 202 eurų 2007 m. liepą iki 607 eurų 2020 m. pradžioje.“
Kaip ir kiek brango lietuviai
Tad nieko nuostabaus, kad mažiau nei už 579 eurų algą „į rankas“ Lietuvoje šiandien sutiktų dirbti tik 6,8 proc. visų apklausoje dalyvavusių dirbančiųjų. Būtina turėti mintyje, kad tai yra dirbančiųjų lūkesčiai, mat šiai dienai besidarbuojančių už mažesnį atlygį, kaip rodo „Sodros“ duomenys, turime daugiau. Tiesa, neatmestina, kad bent dalis itin mažai apmokamų darbuotojų realiai uždirba didesnius pinigus nei mato „Sodra“.
2007-aisiais už 579 eurų ar net dar mažesnius pinigus būtų sutikę darbuotis net 64,1 proc. dalyvavusių apklausoje: už 232 eurus ir mažiau – 5,2 proc., už 233–347 eurus – 24 proc., už 348–434 eurus – 15,6 proc., o už 435–579 eurus – net 19,4 proc. arba daugiausiai apklausoje dalyvavusių dirbančiųjų.
Šiandien populiariausia minimali alga Lietuvoje yra gerokai didesnė ir siekia 870–1159 eurus. Už tokį minimalų atlyginimą sutiktų dirbti 25,4 proc. apklausos dalyvių. Tiesa, 21,5 proc. dirbančiųjų patraukli pasirodė ir gerokai mažesnė – 580–729 eurų minimali alga, 730–869 eurų atlyginimas surinko 20,1 proc. „gerbėjų“, o 16,4 proc. dirbančiųjų savo lūkesčių apatinę kartelę nubrėžė ties 1160–1500 eurų riba. 2007 m. savo minimalius lūkesčius įvardijusių 1158 eurų ar didesne suma „į rankas“ tebuvo vos 7,6 proc.
O šiemet turime žmonių, kurie save vertina kur kas brangiau net ir kalbėdami apie minimalias jiems dar priimtinas sumas. 5,8 proc. dirbančiųjų sutinka praverti naujos darbovietės duris už mažiausiai 1501–1800 eurų mėnesinį atlygį, o 4,1 proc. tiki, kad yra verti 1800 eurų ar didesnio minimalaus atlyginimo.
Atlyginimų skirtumai: dėsningi ir nelabai
Itin iškalbingai atrodo vyrų ir moterų minimalios algos lūkesčiai, jei jie pavaizduoti grafike. Akivaizdu, kad moterys kuklesnės, nes jų minimalios algos pikas yra ties 580–729 eurais, o vyrų – ties 870–1159 eurais. Tiesa, moterų lūkesčių „kalva“ grafike turi labai stačią įkalnę, o pakilimas į vyrų prioritetų „kalną“ – kur kas nuožulnesnis.
Minimalaus atlyginimo prioritetai gerokai skiriasi ir pagal respondentų amžių. Jaunesni darbuotojai, dar nesukaupę reikiamos patirties, dirba neilgai, tad ir tikėtis didesnio atlyginimo nelabai gali. Tad logiška, jog jaunesnių nei 30 m. dirbančiųjų pageidaujamų minimalių algų pikas yra ties 580-729 eurais, o štai vyresni darbuotojai mano esantys verti didesnio minimalaus atlygio, kuris siekia 870–1159 eurus. Tiesa, tarp jaunesnių ties šiuo tašku užsibrėžiančių minimalią kartelę yra ne taip jau mažai – 23 proc., tačiau jei imsime kitą žingsnį – 1160–1500 eurų, pamatysime, kad taip save minimaliai vertinančių tarp vyresnių darbuotojų yra 21,5 proc., o štai jaunesnių – net dvigubai mažiau.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...