Lietuviška kiauliena gali likti kaip prisiminimas

"Jei, būdami žemės ūkio šalimi, dar turime ambiciją ateityje aprūpinti savo vartotojus šalies augintojų išauginta kiauliena, turi įsitraukti ir Vyriausybė, ir kitos valstybės institucijos", – pridūrė asociacijos direktorius.

Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos tarybos pirmininko Jono Žultausko, daugiau nei pusė iš 40 asociacijos narių – gal 20 ūkių, kurių bendra apyvarta siekia 150 mln. eurų, svarsto stabdyti veiklą.

"Mes neblefuojame. Manau, kad atėjo laikas galvoti apie veiklos stabdymą, juo labiau kad jis mažiausiai užtruks pusę metų, kol tas kiaules realizuosime, – per spaudos konferenciją antradienį sakė J.Žultauskas. – Daugiausia pusmetis, ir mūsų neliks. Spalis parodys tikrą vaizdą."

Kinijos įtaka

Danijoje vienam gyventojui išauginama 275 kg kiaulienos, Ispanijoje – 107 kg, Nyderlanduose ir Belgijoje – beveik 97 kg, Vokietijoje ir Austrijoje – apie 60 kg. Lietuvoje vienas gyventojas suvalgo maždaug 50 kg kiaulienos, o išsiauginame patys sau vos 25 kg. Tačiau ir kitur ne daugiau suvalgo, užtat užverčia mūsų rinką nesuskaičiuojamu kiekiu mėsos. Tai gresia mūsų kiaulių auginimo sunaikinimu, nes supirkimo kainos perpus mažesnės nei ūkininkų sąnaudos. Visiškai kitaip būtų, jei Lietuva remtų saviškius, kaip kitos valstybės remia savus.

Europos šalys tikėjosi, kad, Kiniją užklupus afrikinio kiaulių maro virusui, dar ilgai trūks kiaulienos.

Europos šalys tikėjosi, kad, Kiniją užklupus afrikinio kiaulių maro virusui, dar ilgai trūks kiaulienos ir todėl šios šalys drąsiai padidino savo bandas, tikėjosi gero uždarbio. Kinija, komunistiniais tempais statydama 10–12 aukštų fermas, atkūrė savo kiaulių bandų skaičių ir nutarė mažinti priklausomybę nuo įvežamos iš ES kiaulienos. Staiga užsivėrus Kinijos rinkai, Ispanija, Vokietija jos neturi kur dėti – Europos sandėliavimo šaldytuvai pilni mėsos, o Lietuvos pirkėjai, kad ir kokios būtų skelbiamos akcijos, negali suvalgyti daugiau, nei įpratę. Todėl ši produkcija kišama visur, kur tik lenda. Atkreipiamas dėmesys, kad mūsų prekybos tinkluose pilna atvežtinės lenkiškos, belgiškos, vokiškos, austriškos, prancūziškos, ispaniškos kiaulienos, o vietiniams Lietuvos ūkiams tai gresia išnykimu.

Būti ar nebūti?

"ES yra laisvas prekių judėjimas, o rinka nereguliuojama – šis sakinys dažnai užčiaupia Lietuvos kiaulių augintojus ir tarsi pateisina, kodėl sektorius neturėtų niekam rūpėti – tarsi yra savireguliacijos mechanizmas, kuris viskuo pasirūpina. Taip nėra. Šiandien mus brutaliai stumia iš rinkos importinė produkcija ir mums reikia pagalbos, – teigia A.Baravykas. – Kitaip mūsų šalies ambicijos kurti pridėtinę vertę – auginti ne tik grūdus, bet ir užsiauginti ir pasigaminti savos kiaulienos bus tik neįgyvendinta svajonė.

Ar kas nors pamena, kaip Lietuva didžiavosi, kad užsiauginame kiaulienos ir ja aprūpina "nemokšas rusus"? Žiaurus žemės ūkio politikos faktas – Rusija šiuo metu save visiškai aprūpina savo krašte išauginta kiauliena, o Lietuva, žemės ūkio kraštas, gali iš viso likti be savo kiaulienos. Nei mėsytės, nei dešrytės – tiktai gražios vėliavytės... Ir jei sutriktų prekių srautai, ar pritrūktume fūrų vairuotojų, ar dar koks netikėtas kataklizmas – tai visiškai realu."

Anot vadovo, Lietuvos kiaulininkystės ūkių rodikliai (dėl darbo našumo, pašarų sąnaudų, kiaulių vislumo, paros priesvorių ir kt.) yra panašūs kaip ir kitų ES šalių, tačiau, skirtingai nuo kitų šalių – Ispanijos, Vokietijos, Belgijos ir pan., kiaulininkystė nesiplečia, bet sparčiai nyksta.

Mūsų augintojai teigia, kad pastaruosius 20 metų kiaulininkystės sektorius valdžiai nerūpėjo. Anot jų, kad ir kaip teisintųsi buvę ministrai, skaičiai rodo, kad kaimo plėtros paramai skirtos lėšos kiaulininkystės sektoriaus nepasiekdavo. Pasiekdavo tik vis labiau griežtinami reikalavimai, priekaištai dėl mėšlo, kvapų ir emisijų bei nesibaigiantys patikrinimai. Paramos taisyklės esą sukurtos taip, kad jos tarsi atviros kiaulininkystės ūkiams – pretenduoti galima, tačiau atitikti kriterijus ir gauti paramos – misija neįmanoma. Didžioji paramos dalis nukeliavo grūdų, pieno, galvijų augintojams. Tokiose šalyse kaip Austrija, Švedija, Suomija, kiaulių laikytojai puikiausiai gyvena net ir esant mažoms kainoms, nes parama pasiekė ūkius, jie gali sau leisti įgyvendinti aukštesnius reikalavimus, įpirkti techniką, įrangą ir pašarą, sukurti savo prekės ženklus ir taip būti pasirengusios atlaikyti žemų kainų krizes.

Nei mėsytės, nei dešrytės – tiktai gražios vėliavytės...

Derlius yra, pašarų – ne

Nors šiais metais Lietuvoje prikulta 7 mln. t grūdų, kiaulių nėra kuo šerti – grūdai pagal sutartis iškeliauja svetur.

"Pabandyk įpirkti grūdų – tona pašarinių miežių ar kviečių kainuoja 240 eurų (praėjusiais metais kainavo 170 eurų eurų už 1 t). Pabrango kone visi pašaro komponentai, ypač sojos, aliejus, o kad brango energetiniai resursai – viešai žinoma, – atkreipė dėmesį A.Baravykas. – Sudėjus viską, pašaro 1 t kainuoja apie 300 eurų. Prie pašaro pridėjus kitas sąnaudas – darbo, "Sodros", elektros, medikamentų, remonto, draudimo ir kt. būtiniausias išlaidas, užauginti 1 kg gyvo svorio kiaulę augintojui kainuoja 1,4 euro, o produkcijos kaina krito taip žemai, kaip nėra buvę – jau visą mėnesį kiaulių augintojo gaunama kaina už kiaulės 1 kg krenta ir kainuoja vos 70 euro centų. Kur yra kainos dugnas – nežinome, nes ji krenta kiekvieną savaitę."

Kaina nedengia auginimo išlaidų ir kiaulių augintojai, realizuodami kiaules, patiria didžiulių nuostolių. Manoma, iki 2021-ųjų pabaigos visas Lietuvos kiaulininkystės sektorius greičiausiai neteks apie 15 mln. eurų.

"Naujųjų metų fejerverkai kainų nepakels, todėl teks rinktis – tikėtis stebuklo ar užsidaryti. Tokie nuostoliai kiaulininkystės ūkiams yra nepakeliami ir, esant tokiai rinkos situacijai, gresia realus Lietuvos kiaulininkystės sektoriaus žlugimo scenarijus. Kas tas žlugimas? Vadinasi, didelė dalis ūkių turės nutraukti gamybą, atleisti maždaug 1 000 darbuotojų kaimuose ir palikti stūksoti tuščias fermas neribotam laikui. Kol dar jose vyksta darbas, tol ir kaime yra kažkoks judesys, tačiau jau sustabdytą veiklą labai sunku atgaivinti – darbuotojai išvažiuoja, susiranda kitų užsiėmimų. Darbus praras ne tik fermų darbuotojai, tačiau ir žaliavų, įrangos tiekėjai, veterinarai ir skerdyklų darbuotojai, transportuotojai bei pan. Mes prarasime ir įdirbį, ir žinias, ir savo vis dar neišnaudotą potencialą", – aiškino A.Baravykas.

Kalbama su Briuseliu

Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, situacijai blogėjant, Europos Komisija (EK) pažadėjo taikyti rinkos reguliavimo priemones, o ministerija taip pat prašys Vyriausybės pratęsti laikinas pandemines pagalbos priemones kiaulių augintojams.

"Kaina yra nukritusi ir krenta visoje ES dėl rinkoje atsiradusio kiaulienos pertekliaus. Prašome Komisijos įvesti rinkos reguliavimo priemones. Komisija pažadėjo, kad atsižvelgs į situaciją, jei ji pasieks kritines ribas", – sakė ministras.

Pasak jo, sektorių paremti sudėtinga, nes didžioji ūkių dalis jau yra pasiekę valstybės pagalbos viršutines ribas.

"Viršutinės ribos neperžiūrėtos ilgą laiką, apie tai kalbėjome su EK ir prašėme jas padidinti, peržiūrėti. Bet čia susiplakė keli dalykai dėl koronaviruso ir rinkų perskirstymo, nes vienose valstybėse – kiaulių maras, kitose užsidarė Kinijos rinka. Kadangi kiaulės užauginimo periodas nuo pradžios iki pabaigos yra dešimt mėnesių, rinkoje atsiranda perteklius, ir tai yra bėda, – sakė ministras. – Ką daryti – yra rinkos reguliavimo priemonės, ir tikimės, kad EK padės, antras dalykas, mes tai darome ir dėsime pastangų, kad atsirastų ir lietuviškos kiaulienos ženklas, to solidarumo reikia."