– Apie kokią infliaciją jau galime kalbėti dabar, kai matome, kad pagrindiniai energijos ištekliai ir toliau brangsta?
– Matome, kad žaliavų rinkos išlieka itin dirglios ir nervingos, labai atidžiai stebimi susišaudymai Hormuzo sąsiauryje. Natūralu, kad scenarijaus, kuriuo džiaugėmės prieš mėnesį, kai atrodė, jog JAV ir Irano konfliktas galbūt baigsis paliaubomis, tikimybė mažėja. Vėl atsigręžiame į mažiau palankų scenarijų, kai didėja antrinio žaliavų ir energetikos šoko bei antrosios infliacijos bangos grėsmė. Kyla ne tik degalų kainos – energetikos šokas nuvilnija plačiau ir paveikia kitas infliacijos prekių krepšelio dedamąsias. Vis dar išlieka rizika, kad rudenį infliacija pasieks aukštesnį lygį. Tačiau savo vidutinės metinės infliacijos prognozės, siekiančios 5,5 proc., kol kas neatsisakome.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Gyventojams tikriausiai labiausiai rūpi maisto kainos, nes degalų kainos dažnai nugula kitų prekių savikainoje. Maisto produktus reikia gabenti iš taško A į tašką B, dalį jų – atsivežti iš kitur. Kokią situaciją matote čia?
– Po pernykštės didelės maisto produktų infliacijos šiemet maistas Lietuvoje, anot Valstybės duomenų agentūros, beveik nebrangsta. Metinė infliacija yra labai nedidelė. Kol kas galime tuo džiaugtis, tačiau rizikos, susijusios su tolesne maisto kainų dinamika, yra padidėjusios.
Žvelgdami retrospektyviai matome, kad energetikos išteklių, trąšų ir maisto žaliavų indeksai paprastai juda koja kojon. Tai objektyvu, nes maisto ir žemės ūkio sektorius yra labai imlus energijai. Trąšų, ypač azoto, gamyboje energijos ištekliai ir dujos yra pagrindinės žaliavos, todėl brangstant dujoms labai smarkiai brangsta ir trąšos.
Hormuzo sąsiaurio blokada ir ši krizė yra labai rimta dujų krizė. Trąšų kainos labai jautriai reagavo į pirminio konflikto pradžią. Dabar matome, kad palaipsniui reaguoja ir žemės ūkio žaliavų kainos. Daug neapibrėžtumo susiję ir su derliumi – kokio derliaus pasaulis sulauks šį sezoną. Sunkiai prognozuojamų dedamųjų ir rizikų yra labai daug.
– Kartu brangsta ir elektra, nors, birželio duomenimis, net 93 proc. reikalingos elektros energijos pasigaminome patys. Kas vyksta?
– Elektros kainos kyla. Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad, palyginus su 2022 metų energetikos krize, brangimas vis dar yra santūrus. Pagrindinė priežastis, kodėl elektros energijos kainos kyla didmeninėje rinkoje, tikriausiai yra tiekimo jungties tarp Latvijos ir Estijos sutrikimai. Ten vyksta remonto darbai, todėl Baltijos ir Šiaurės šalių rinka yra šiek tiek išbalansuota. Dėl to negalime pasinaudoti Šiaurės šalyse dėl lietingo sezono gausiai pagaminama hidroenergija.
– Suomijoje elektra daugiau nei dvigubai pigesnė.
– Taip. Kai tiekimo jungtys veikia visu pajėgumu ir nėra trikdžių, pigesnė energija gali mus pasiekti.
– Sakoma, kad roges reikia ruošti vasarą. Kalbu apie šildymo sezoną, kuris dar pavasarį buvo prognozuojamas kaip vienas brangiausių.
– Stebint biokuro rinką akivaizdu, kad pasiruošimas vyksta labai intensyviai. Matome smarkiai išaugusią biokuro paklausą. Tuo metu pasiūlą sutrikdė lietingas birželis, o po itin šaltos žiemos biokuro sandėliai buvo ištuštinti.
Rinkoje susidaro disbalansas, kuris kelia biokuro kainas. Kalbama, kad ateinantį šildymo sezoną biokuras gali būti 30–40 proc. brangesnis. Geopolitinių konfliktų ir įtampos fone tai nėra palankus veiksnys. Didėja rizika, kad gyventojams brangs ne tik biokuras, bet ir visas šildymo sezonas.
(be temos)