- Reda Gilytė, LTV naujienų tarnyba
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tyrimas apie Lietuvos lenkų ir Lenkijos įvaizdį Lietuvoje parodė, kad visuomenė lenkų atžvilgiu nusiteikusi pozityviai. Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad lietuviai apie Lenkiją žino gana nedaug, o ir nelabai siekia daugiau sužinoti.
Žodis „Lenkija“, anot tyrimo, lietuviams pastaruoju metu asocijuojasi su pigiomis prekėmis ir apsipirkimu šioje šalyje, praneša LTV naujienų tarnyba.
Pastaraisiais metais apie lenkus Lietuvoje dažniausiai girdima, kai kalbama apie švietimo problemas, mitingus. Pasak tyrimo, ypač žiniasklaidoje lenko įvaizdis formuojamas kaip neintegruoto, nemokančio kalbos, diskriminuojančio lietuvius.
Tuo metu tyrimo rezultatai atskleidė, kad lenkų įvaizdis pagal apklaustuosius yra teigiamas. Lietuvos gyventojai mano, kad lenkai religingi, veiklūs, išsilavinę, šiuolaikiški. Vis dėlto daugiau sužinti apie Lenkiją norėtų vos 6 proc. apklaustųjų.
„Tyrime dalyvavo respondentai iš Žemaitijos, Tauragės, Alytaus, kurie atstovauja visai Lietuvos visuomenei, ne tik Vilniaus regionui. Jis parodė, kad Lietuvoje Lenkija žinoma labai silpnai, nepakankamai, monės neturi informacijos ir net iš tikrųjų nelabai domisi. Tai yra normalus gyvenimas, normaliai gyvenančių žmonių“, – teigia Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis.
Akmenuką į tyrimą meta Socialinių tyrimų centro vadovas Arvydas Matulionis. Jis pabrėžia, kad lenkų klausimas Lietuvoje itin jautrus, todėl leidžiant apie tai leidinius reikia būti ypač atidiems.
„Kiekvienam puslapyje yra parašyta „Tyrimas apie Lietuvos lenkų įvaizdį ir Lietuvos visuomenė“. „Lietuvos lenkų“ parašyta „Lietuva“ iš mažosios raidės. Aš galvojau iš pradžių, kadangi nepraėjo redakcijos, galima buvo viršelį pakeisti, bet, deja, dabar reikės prašyti lenkų ambasados, kadangi jie savo lėšomis leido, kad išimtų visą tiražą“, – kalbėjo A. Matulionis.
Lenkijos ambasadorius teigia, kad pastaraisiais metais lenkų mažumos tema tapo kaip niekad populiari. Jis viliasi, kad tyrimo rezultatai pasitarnaus glaudesniam šalių dialogui.
„Viliuosi, kad šie tyrimai Lietuvoje ir Lenkijoje padės geriau pažinti, tai reiškia – ir geriau suprasti vieni kitus, glaudžiau bendradarbiauti“, – sakė Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Jaunuszas Skolimowskis.
Tyrimu buvo bandoma išsiaiškinti kiek lietuviai domisi Lenkija, jos politika, kultūra, ryšiais, sužinoti lietuvių požiūrį į Lenkiją. Paaiškėjo, kad kas penktam Lietuvos gyventojui Lenkija asocijuojasi su galimybe apsipirkti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...
-
D. Kreivys iš naujojo ministro tikisi darbų tęstinumo10
Darbą baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys viliasi, kad sekantis Energetikos ministerijos vadovas toliau tęs vykdytus darbus, įgyvendins pradėtus projektus. ...