- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dviem trečdaliams lietuvių yra svarbu, kad jų perkami maisto produktai būtų lietuviški, o beveik penktadaliui (19 proc.) lietuviška prekės kilmė yra itin reikšminga. Būtent lietuviškų gaminių šalies gyventojai dažniausiai ieško rinkdamiesi duoną ir pieną. Tokius duomenis atskleidė „Iki“ prekybos tinklo užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas.
Tai, kad jų perkama duona būtų lietuviška svarbu 72 proc. pirkėjų, o mūsų šalies gamintojų pieną į savo pirkinių krepšelius visuomet stengiasi dėti 67 proc. besilankančiųjų prekybos centruose. Panašiai tiek (64 proc.) gyventojų lietuviškų gaminių taip pat ieško parduotuvės rinkdamiesi mėsą.
„Pirkėjai iš tiesų vertina lietuviškus maisto gaminius, o ypač tai pasakytina apie kasdienio vartojimo prekes. Be to, gyventojams vis svarbiau ne tik, kad jų perkami maisto produktai būtų lietuviški, bet ir kuo šviežesni, todėl noriai į prekių krepšelius dedama pačiose parduotuvėse kepama šviežia duona, konditerijos gaminiai. Taip pat didelį dėmesį produkto kilmei gyventojai skiria rinkdamiesi daržoves ir mėsą. Pirkdami juos gyventojai dažnai domisi net ir tuo, iš kurio Lietuvos regiono ar konkretaus ūkio ši produkcija atkeliavo“, – sako „Iki“ prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.
Tyrimo duomenimis, 58 proc. šalies pirkėjų taip pat yra svarbu rinktis lietuvišką grietinę, 56 proc. lietuviškas daržoves, o dar panašiai daliai (55 proc.) – vietos gamintojų medų. Maždaug pusė šalies gyventojų pirmenybę teikia lietuviškiems sūriams, kiaušiniams ir varškei.
Rečiausiai prekės lietuviška kilmė pirkėjams svarbi renkantis gaiviuosius gėrimus (19 proc.), makaronus (19 proc.) ir šokoladą (22 proc.).
Tai, kad jų perkami produktai būtų lietuviški, dažniau svarbu moterims bei vyresniems nei 56 metų amžiaus gyventojams.
Tyrimas atliktas šių metų birželio mėnesį. Jo metų apklausta daugiau nei tūkstantis 18-75 metų amžiaus gyventojų visoje Lietuvoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...