Pasak jo vyriausiojo ekonomisto Lietuvoje Žygimanto Maurico, kortelėmis atsiskaitoma ne tik dažniau, bet ir už brangesnius pirkinius, o auganti vidutinio mokėjimo vertė liudija apie vis aktyvesnį vartotojų elgesį.

„Oficialūs statistiniai duomenys taip pat rodo, kad lietuviai yra linkę vis plačiau atverti savo pinigines. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos augimas birželio mėnesį padidėjo iki 8,2 proc. – tai sparčiausias augimas šiais metais“, – pranešime sakė Ž. Mauricas.

Pirkėjų aktyvumą pastebi ir prekybininkai – tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė BNS teigė, jog birželį gyventojai pirko šiek tiek daugiau nei prieš metus, o įtakos tam turėjo ir prastas oras.

„Permainingi orai, kiek vėlesnis ar vietomis net mažesnis nuosavas derlius lėmė, kad birželį, palyginti su praėjusiais metais, į krepšelius gausiau keliavo švieži vaisiai bei daržovės. Pavyzdžiui, vaisių pardavimai augo net iki 20 procentų“, – BNS sakė G. Kitovė.

Tuo metu „Maximos“ atstovė Snieguolė Valiaugaitė BNS sakė, kad šią vasarą pirkėjų vartojimo tempas ir aktyvumas yra panašus, kaip ir praėjusią, tačiau pirkinių krepšelio turinys pakito, o tai lėmė ir orai.

„Ši įtaka labiausiai atsispindėjo sezoninių, ne pirmo būtinumo maisto prekių pardavimų statistikoje“, – BNS teigė S. Valiaugaitė.

Abiejų prekybos tinklų atstovės sakė, jog ledų šiemet perkama mažiau, taip pat alaus bei gaiviųjų gėrimų.

„Įprastai šių prekių pardavimai esant karštiems orams išsyk stiebiasi į viršų“, – BNS sakė „Maximos“ komunikacijos vadovė.

Pasak „Iki“ atstovės, taip pat augo tradicinių vasaros atributų pardavimai: įvairių užkandžių – traškučių ir krekerių, taip pat šviežios mėsos, jautienos.

Pasak Ž. Maurico, prekyba maisto produktais birželį augo 7,36 proc., tuo metu ne maisto – 18 proc., o tai jis aiškina gyventojų nenoru mokėti daugiau už vėl pradėjusias kilti maisto kainas, kurios birželį buvo 5 proc. didesnės nei prieš metus.

Suskubo įsigyti prekių prieš įsigaliojant importo muitams.

„(Ne maisto apyvartos – BNS) šuolį lėmė keletas veiksnių. Pirma, vėsus ir lietingas oras paskatino gyventojus daugiau laiko praleisti prekybos centruose. Antra, ne maisto prekių kainos iš esmės neaugo, tad jų įperkamumas didėjo. Dalis gyventojų galimai baiminosi brangsiančių produktų dėl kalbų apie prasidėsiantį pasaulinį prekybos karą, tad suskubo įsigyti prekių prieš įsigaliojant importo muitams“, – sakė ekonomistas.

Ne maisto prekių pardavimus didino ir itin didelis būsto rinkos aktyvumas – tai iliustruoja spartus baldų bei buitinės technikos pardavimų augimas, jų įsigijimą paskatino sumažėjusios palūkanų normos.

Ž. Mauricas pažymi, jog ne visi prekybininkai vienodai pajuto gyventojų dosnumą – vėsus ir lietingas birželis sulėtino restoranų ir barų apyvartos augimą. Vidutinė atsiskaitymo suma juose išaugo vos 7,6 proc., o metų pradžioje šoktelėję akcizai ir darganota vasaros pradžia mažino degalų pardavimus.