Klišonis: krizės atveju visiškai aprūpinti gyventojus maistu negalėtų nė viena savivaldybė

„Taip, nė viena savivaldybė šiuo metu negalėtų tinkamai pasirūpinto (maistu – BNS)“, – BNS teigė Plungės meras A. Klišonis.

Jis pateikė Plungės pavyzdį – mobilizacijos užtikrinimo planams savivaldybei, kurioje gyvena 33 tūkst. žmonių, skiriama 20 tūkst. eurų per metus.

„Mobilizacijos užtikrinimo planams metams yra skiriama 20 tūkst. eurų, čia yra visoms mobilizacijos užduotims vykdyti. Maisto savivaldybės trims dienoms turėtų turėti rezervą. Vien mūsų savivaldybėje yra 33 tūkst. gyventojų“, – sakė Savivaldybių asociacijos prezidentas.

A. Klišonio teigimu, vieno žmogaus aprūpinimas maistu vieną dieną galėtų kainuoti apie 10–12 eurų.

Anot jo, iškilus realiai grėsmei lėšų poreikis viršytų šimtus tūkstančių eurų: „Jeigu dar papildomai evakuacijai numatomi (pinigai – BNS) ir kiti visi dalykai, tai skaičiai yra didžiuliai – sumos, kurios yra skaičiuojamos turbūt šimtais tūkstančių eurų, o ne 20 tūkstančių.“

Maisto savivaldybės trims dienoms turėtų turėti rezervą.

Pasak savivaldos atstovo, sutartis su „Maisto banku“ arba maisto gamintojais dėl jo rezervavimo turi tik dalis savivaldybių.

„Dalis savivaldybių turi sudarę sutartis tiek su gamintojais, tiek su „Maisto banku“, turbūt koks ketvirtadalis. Bet ar sutartis su „Maisto banku“ leis užtikrinti galimybę aprūpinti gyventojus maisto produktais? Aš turiu abejonių. „Maisto bankas“ yra ta institucija, kuri dalina maisto produktus. Kiek ji jų sukaupia labdaros būdu ar kažkaip kitaip, tie skaičiai nėra dideli“, – kalbėjo A. Klišonis.

Paklaustas, kodėl savivaldybės nesudaro maisto rezervavimo sutarčių ar maisto gamintojais ir prekybininkais,  A. Klišonis sako, kad tam nėra pakankami lėšų.

„Toks modelis gali būti taikomas, tačiau tam reikia turėti ne teorines sutartis, bet faktinį dalyką. Šalia mūsų (Plungės – BNS) yra kelios įmonės, kurios gamina labai dideliais kiekiais žuvies produktus, bet jų laikymui reikalingos atitinkamos sąlygos ir tai yra didžiuliai kaštai“, – sakė Plungės meras.

Kaip rašė BNS, pasak Valstybės kontrolės, dabar numatyta, kad iškilus grėsmei valstybės saugumui, pirmąsias tris dienas gyventojai patys turėtų pasirūpinti maistu, o ketvirtą–šeštą dienomis jo tiekimą turėtų užtikrinti savivaldybės, tačiau Valstybės kontrolės auditas parodė, kad jos šiam tikslui maisto atsargų nekaupia.

Valstybės kontrolieriai taip pat pabrėžia, kad tvarka, kai maisto atsargos kaupiamos ne jas sandėliuojant, o rezervuojant pagal sutartis, grindžiama mažesnėmis sąnaudomis, bet kaštų ir naudos analizė nebuvo atlikta.