Lietuviai skolinasi didesniems pirkiniams, latviai ir estai – neplanuotoms išlaidoms

„Neretai esame linkę manyti, jog Baltijos šalių gyventojų finansiniai įpročiai yra panašūs, tačiau apklausos rezultatai rodo, kad lietuviai yra labiau konservatyvūs nei kaimyninių šalių gyventojai. Prireikus dengti netikėtas išlaidas kas penktas lietuvis (21 proc.) kreiptųsi į finansų įstaigą, kai tokioms reikmėms skolintis banke rinktųsi kas trečias estas ir latvis, atitinkamai 32 proc. ir 33 proc.“, − sako Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Pasak jo, galimos to priežastys gali būti stiprus lietuvių bendruomeniškumo jausmas, tampresni giminės saitai, kuomet nutikus netikėtam įvykiui pagalbos galima tikėtis artimiausioje savo aplinkoje, įskaitant ir finansinę paramą.

„Lietuviai yra linkę pasverti išlaidas, įvertinti jų būtinumą ir skolinimosi galimybes vertina atsakingai. Skolintis atostogoms, šeimos šventėms ir laisvalaikio pramogoms nėra racionalus sprendimas. Pavyzdžiui, už skolintus pinigus atostogauti vyktų tik 2 proc. mūsų šalies gyventojų. Latvijoje ir Estijoje šiam tikslui būtų linkę skolintis, atitinkamai 5 proc. ir 7 proc. gyventojų“, − komentuoja T. Pulikas.

Kaip rodo banko duomenys, per tris šių metų ketvirčius bendra vartojamojo finansavimo paskolų suma ūgtelėjo 4 proc., lyginant su tuo pačių laikotarpiu praėjusiais metais. Vidutinis vartojimo paskolų grąžinimo laikotarpis nekinta ir išlieka 5,5 metų.

Pasak T. Puliko, galima išskirti tris pagrindines vartojamojo finansavimo sritis. Tai vartojimo kreditai, kuomet gyventojai skolinasi vartojimo reikmėms, paskolos automobiliui įsigyti ir vartojimo paskolos namams, skirtos turimo būsto remontui ar nebrangaus būsto bei kito nekilnojamojo turto įsigijimui.

„Mūsų banko duomenys rodo, kad vartojimo reikmėms gyventojai skolinasi mažiausias sumas, vidutiniškai siekiančias 2,2 tūkst. eurų. Vidutinė paskola automobiliui siekia 6,2 tūkst., o namų remontui ar nekilnojamojo turto įsigijimui skirtos vartojimo paskolos suma yra didžiausia ir siekia 10,5 tūkst. eurų“, − sako gyventojų finansavimo ekspertas T. Pulikas.

Reprezentatyvų Baltijos šalių gyventojų tyrimą 2019 m. balandį banko užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai Lietuvoje, 1004 respondentai Latvijoje ir 1003 Estijoje. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.