Lietuvai elektros užteks, bet ji gali brangti

  • Teksto dydis:

Praėjusį savaitgalį sustabdžius Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos grupės „Inter RAO Lietuva“ prekybą elektra „Nord Pool“ biržoje, o kartu ir rusiškos elektros importą į Baltijos šalis, ekspertai sako, kad Lietuvai elektros užteks – šalis turi pakankamai galimybių ja apsirūpinti iš kitų šaltinių.

Vis dėl­to neat­me­ta­ma prielaida, kad, rin­ko­je su­ma­žė­jus elekt­ros pa­siū­lai, trum­puo­ju lai­ko­tar­piu elekt­ra ga­li pabrang­ti apie 10 pro­c.

Im­por­tas – be pro­ble­mų

Ener­ge­ti­kos eks­per­tas Vid­man­tas Jan­kaus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad su­stab­dy­tas ru­siš­kos elekt­ros im­por­tas Lie­tu­vai pro­ble­mų ne­su­kels – elekt­ros ša­ly­je ne­prit­rūks, taip pat neturė­tų keis­tis jos kai­na: „Prak­tiš­kai ne­tu­rės mums di­de­lės įta­kos, nes kai­nas dik­tuo­ja ir nu­sta­to „Nord Pool“, skan­di­na­viš­ka elekt­ra.“

Eks­per­to tei­gi­mu, Lie­tu­va tu­ri pa­kan­ka­mai ga­li­my­bių im­por­tuo­ti elekt­rą.

„Lat­vi­jo­je yra per­tek­li­nės elekt­ros – trys di­de­lės hid­roe­lekt­ri­nės Dau­gu­vos upė­je. Es­ti­ja vi­sa­da tu­rė­jo užtektinai per­tek­li­nės elekt­ros. Lie­tu­vo­je ir­gi tu­ri­me pa­kan­ka­mai elekt­rą ge­ne­ruo­jan­čių elekt­ri­nių. Tik jų dar­bo ga­lia la­bai ne­di­de­lė, to­dėl vi­sa­da bu­vo pi­giau elekt­rą im­por­tuo­ti. Tu­ri­me pui­kiau­sių ga­li­my­bių, da­bar tu­ri­me jung­tis su vi­so­mis ša­li­mis“, – aiš­ki­no V.Jan­kaus­kas.

Bend­ro­vės „Litgrid” ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ro­kas Ma­siu­lis prieš sa­vai­tę sa­kė, kad tre­čių­jų ša­lių rin­kos nė­ra su­sie­tos su Eu­ro­pos elekt­ros rin­ka, o jų pa­siū­ly­mai ne­for­muo­ja kai­nų Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je, to­dėl pre­ky­bos su Ru­si­ja stab­dy­mas ne­tu­rės reikš­min­go po­vei­kio elekt­ros kai­noms Lie­tu­vo­je.

Ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Dai­nius Krei­vys anks­čiau tei­gė, kad elekt­ros kai­nas Lie­tu­vo­je for­muo­ja Šve­di­jos ket­vir­to­ji zo­na.

Bu­vęs ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ar­vy­das Sek­mo­kas su­tin­ka, kad elekt­ros trū­ku­mo Lie­tu­vo­je ne­bus, ta­čiau neat­me­ta fak­to, kad trum­puo­ju lai­ko­tar­piu rin­ko­je su­ma­žė­jus pa­siū­lai elekt­ros kai­nos ša­ly­je ga­li aug­ti apie 10 pro­c.

„Iš Ka­ra­liau­čiaus elekt­ros im­por­tas ga­lė­jo siek­ti apie 10 pro­c. vi­so im­por­to. Di­de­lės įta­kos tai ne­tu­rės – bent jau trum­puo­ju lai­ko­tar­piu elekt­ros kai­na ga­li šok­te­lė­ti iki 10 pro­c. Tam tik­rą įta­ką tai vis tiek tu­rės, nes vi­sa­da ma­žė­jant pa­siū­lai kai­na au­ga, o pa­siū­lai di­dė­jant kai­na ma­žė­ja, – to­kie yra rin­kos dės­niai“, – BNS sa­kė A. Sek­mo­kas.

Jis ma­no, kad ar­tė­jant elekt­ros rin­kos li­be­ra­li­za­vi­mo ant­ro­jo eta­po pa­bai­gai au­gan­čios kai­nos ga­li pa­di­din­ti įtam­pą tarp var­to­to­jų.

„Rin­kos li­be­ra­li­za­vi­mui tai, be abe­jo, la­bai ne­pa­lan­kus fak­to­rius: di­dės įtam­pa, lū­kes­čiai ir kai­nos vėl trik­dys var­to­to­jų pa­si­rin­ki­mą. Be abe­jo, rin­kos li­be­ra­li­za­vi­mas ir toks po­ky­tis yra sun­kiai su­de­ri­na­mi“, – svars­tė A.Sek­mo­kas.

BNS skai­čia­vi­mais, „In­ter RAO Lie­tu­va“ per­nai per­da­vė 16,5 pro­c. Lie­tu­vo­je su­var­to­tos elekt­ros. Bend­ro­vė skel­bia per­nai Lie­tu­vo­je par­da­vu­si 1,96 te­ra­vat­va­lan­džių (TWh) elekt­ros. „Litg­rid“ duo­me­ni­mis, per­nai Lie­tu­vo­je su­var­to­ta 11,84 TWh.

At­si­jun­gi­mas nuo li­ni­jų su Ru­si­ja ir pri­si­jun­gi­mas prie Eu­ro­pos, de­ja, per vie­ną li­ni­ją su Len­ki­ja „Lit­Pol Link“ nė­ra toks sau­gus ir pa­ti­ki­mas.

Lū­žio taš­kas

Pa­sak A.Sek­mo­ko, su­stab­dy­tas ru­siš­kos elekt­ros im­por­tas ga­lė­tų bū­ti lū­žio taš­kas spar­ti­nant sinch­ro­ni­za­ci­ją su Va­ka­rų Eu­ro­pa, – jis tei­gia ne­be­ma­tan­tis ko­mer­ci­nių ar­gu­men­tų, ko­dėl rei­kė­tų ati­dė­lio­ti šį pro­ce­są. Anot jo, ne­bė­ra ir ko­mer­ci­nio pa­grin­do iš­lai­ky­ti li­ni­jas su Ru­si­ja.

„Ko­mer­ci­nio san­ty­kio ne­be­lie­ka. Ta­da ­lie­ka vie­nas ar ki­tas geo­po­li­ti­nis pa­si­rin­ki­mas. Jei­gu da­bar ne­si­nchro­ni­zuo­si­me, tai ka­da? Jei­gu mes, kaip sa­ko R.Ma­siu­lis, ga­li­me per die­ną sinch­ro­ni­zuo­tis su Eu­ro­pa, ko­dėl to ne­da­ry­ti? Vie­nin­te­lis ar­gu­men­tas to ne­da­ry­ti bū­tų tas, kad tai yra geo­po­li­ti­nis po­ky­tis, ku­rio ES ir gal­būt Lie­tu­va ne­no­ri, ven­gia ar bi­jo. Vis­kas – ki­tų ar­gu­men­tų nė­ra, – įsi­ti­ki­nęs A.Sek­mo­kas. –  Kuo to­liau bus ati­dė­lio­ja­ma sinch­ro­ni­za­ci­ja, tuo ma­žiau mo­ty­vų ga­li bū­ti ją įgy­ven­din­ti, nes da­bar, vykstant ka­rui Uk­rai­no­je, yra pa­ts pa­lan­kiau­sias mo­men­tas.“

V.Jan­kaus­kas ne­ma­no, kad su­stab­dy­tas ru­siš­kos elekt­ros im­por­tas ga­lė­tų lem­ti grei­tes­nę sinch­ro­ni­za­ci­ją. Jo tei­gi­mu, tam bū­ti­na ant­ro­ji jung­tis tarp Lie­tu­vos ir Len­ki­jos sis­te­mų – jū­ri­nis ka­be­lis „Har­mo­ny Link“.

„At­si­jun­gi­mas nuo li­ni­jų su Ru­si­ja ir pri­si­jun­gi­mas prie Eu­ro­pos, de­ja, per vie­ną li­ni­ją su Len­ki­ja „Lit­Pol Link“ nė­ra toks sau­gus ir pa­ti­ki­mas. To­dėl bū­ti­nai rei­kė­jo dar bent vie­nos li­ni­jos, dar bent vie­nos jung­ties. Tai pa­spar­tin­ti tur­būt ne­la­bai išei­na, nes iš vi­so da­bar yra bė­dų su sta­ty­bo­mis – ir ka­be­lių, ir me­džia­gų trūks­ta – to­dėl sun­ku ti­kė­tis, kad anks­čiau nei 2025 m. bū­si­me vi­siš­kai pa­si­ruo­šę“, – svars­tė eks­per­tas.

Bal­ti­jos ša­lys sinch­ro­ni­zuo­ti elekt­ros tink­lus su že­my­ni­ne Eu­ro­pa ir at­si­jung­ti nuo po­so­vie­ti­nio BRELL žie­do ke­ti­na iki 2025 m. pa­bai­gos.

Ener­ge­ti­kos mi­nist­ras D.Krei­vys anks­čiau tei­gė, kad sinch­ro­ni­za­ci­ją bū­tų ga­li­ma pa­grei­tin­ti įgy­ven­di­nus svar­biau­sius jos pro­jek­tus, o ki­tus ati­de­dant jau po fak­ti­nio su­si­jun­gi­mo.

„Litg­rid“ va­do­vas R.Ma­siu­lis yra sa­kęs, kad Lie­tu­va tech­niš­kai yra pa­si­ruo­šu­si sinch­ro­ni­za­ci­jai, o esant po­rei­kiui bū­tų ga­li­ma pra­dė­ti veik­ti sinch­ro­niš­kai per 24 va­lan­das. Ta­čiau, pa­sak jo, stai­gi sinch­ro­ni­za­ci­ja tu­rė­tų eko­no­mi­nių pa­da­ri­nių, to­dėl pir­miau rei­kia įgy­ven­din­ti bū­ti­nus pro­jek­tus.

Nut­rauks at­si­skai­ty­mus

Pa­gal 2014 m. pa­si­ra­šy­tą at­si­skai­ty­mų už tarp­sis­te­mi­nį dis­ba­lan­są su­tar­tį trys Bal­ti­jos ša­lių per­da­vi­mo sis­te­mos ope­ra­to­riai su „In­ter RAO Lie­tu­va“ at­si­skai­to už Ru­si­jos tei­kia­mą li­ku­ti­nį dis­ba­lan­są. To­kia pa­slau­ga tei­kia­ma, nes Bal­ti­jos ša­lys vis dar vei­kia va­di­na­ma­ja­me BRELL žie­de, o Ru­si­jos per­da­vi­mo tink­lo ope­ra­to­rius už­tik­ri­na pir­mi­nį daž­nio val­dy­mą.

Su­tar­tis ga­lio­ja iki šių me­tų pa­bai­gos. Ta­čiau, pa­sak BNS šal­ti­nių, ją nuo bir­že­lio 1-osios ruo­šia­ma­si nu­trauk­ti.

Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jos ir „Litg­rid“ tei­gi­mu, nu­trauk­ta pre­ky­ba „In­ter RAO“ elekt­ra po­vei­kio Bal­ti­jos ša­lių ba­lan­sa­vi­mo rin­kai ne­tu­ri. Pa­sak kompanijos „In­ter RAO Lie­tu­va“, tai ne­tu­ri įta­kos ir pa­čiai at­si­skai­ty­mo už tarp­sis­te­mi­nį dis­ba­lan­są su­tar­čiai.

Ener­ge­ti­kos eks­per­tas V.Jan­kaus­kas su­tin­ka, kad nu­trauk­tas ru­siš­kos elekt­ros im­por­tas nesu­si­jęs su šia su­tar­ti­mi. Jo tei­gi­mu, net ir nu­trau­kus ko­mer­ci­nius elekt­ros srau­tus tarp Bal­ti­jos ša­lių ir Ru­si­jos iš­lie­ka tech­ni­niai srau­tai, to­dėl vis dar dir­bant bend­ro­je sis­te­mo­je tam tik­ri su­si­ta­ri­mai tu­ri bū­ti.

„Kai kal­ba­me apie tai, kad Bal­ti­jos ša­lys ne­pirks elekt­ros iš Ru­si­jos, mes kal­ba­me apie ko­mer­ci­nius srau­tus. Ta­čiau tech­ni­niai srau­tai iš­lie­ka. Vis tiek mū­sų sis­te­mos yra su­si­jun­gu­sios ir mes ne­sus­tab­dy­si­me elekt­ro­nų kur nors prie Tau­ra­gės ar Vi­sa­gi­no. Kol lie­ka­me Ru­si­jos sis­te­mo­je, ta sis­te­ma tu­ri bū­ti at­vi­ra, nes jo­je ga­li kil­ti įvai­rių pro­ble­mų, ir tos ša­lys, ku­rios da­ly­vau­ja ši­ta­me dar­be, tu­ri pri­si­dė­ti prie to, kad sis­te­ma iš­lai­ky­tų pa­sto­vu­mą“, – kal­bė­jo V.Jan­kaus­kas.

Bu­vęs ener­ge­ti­kos mi­nist­ras A.Sek­mo­kas tei­gia ne­be­ma­tan­tis pa­grin­do nei turi bend­rą ba­lan­sa­vi­mo rin­ką, nei tęs­ti to­kią su­tar­tį: „Jei­gu im­por­to nė­ra, man ky­la klau­si­mas, kas tu­rė­tų bū­ti ba­lan­suo­ja­ma.“

„Elekt­ros li­ni­jos tarp ša­lių iš es­mės rei­ka­lin­gos ko­mer­ci­jai ar­ba tai yra pri­klau­sy­mas vie­nai ar ki­tai ener­ge­ti­nei sis­te­mai. Jei­gu ne­be­tu­ri­me tiks­lo pri­klau­sy­ti po­so­vie­ti­nei ener­ge­ti­kos sis­te­mai, apie ko­kius ba­lan­sus rei­kė­tų kal­bė­ti.“

10 pro­c. – tiek ga­li brang­ti elekt­ra nu­trau­kus Ru­si­jos ener­ge­ti­kos mil­ži­nės „In­ter RAO“ kont­ro­liuo­ja­mos gru­pės „In­ter RAO Lie­tu­va“ tie­ki­mą.

Veik­la ne­sut­ri­ko

Var­šu­vos ver­ty­bi­nių po­pie­rių bir­ža ko­vą dėl ga­li­mų są­sa­jų su Ru­si­jos oli­gar­chais su­stab­dė pre­ky­bą įmo­nės ak­ci­jo­mis. Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­ba ko­vo vi­du­ry­je pra­ne­šė, kad bend­ro­vei „In­ter RAO Lie­tu­va“ yra ap­ri­bo­ta ga­li­my­bė at­lik­ti ban­kų ope­ra­ci­jas, ta­čiau pa­ti įmo­nė tei­gė, kad jos veik­la nesu­trik­dy­ta.

51 pro­c. bend­ro­vės „In­ter RAO Lie­tu­vos“ ak­ci­jų pri­klau­so Suo­mi­jo­je re­gist­ruo­tai įmo­nei „RAO Nor­dic“, o šią val­do „In­ter RAO“ – jos di­rek­to­rių ta­ry­bai pir­mi­nin­kau­ja Va­ka­rų san­kcio­nuo­ja­mas Ru­si­jos oli­gar­chas Igo­ris Se­či­nas, dėl sa­vo ry­šių su Krem­liu­mi pa­te­kęs į as­me­nų, ku­riems dėl ka­ro Uk­rai­no­je tai­ko­mos ES san­kci­jos, są­ra­šą.


„In­ter RAO Lie­tu­va“ klien­tai tu­ri pa­si­rink­ti ki­tus tie­kė­jus

ESO at­sto­vo Pau­liaus Kal­man­to tei­gi­mu, penk­ta­die­nio va­ka­rą pra­ne­šus apie „Nord Pool“ spren­di­mą stab­dy­ti pre­ky­bą ru­siš­ka elekt­ra, ESO de­ri­no veiks­mus su „Litg­rid“ ir „In­ter RAO Lie­tu­va“, o šios klien­tai pra­dė­jo rink­tis ne­prik­lau­so­mus tie­kė­jus.

ESO at­sto­vo tei­gi­mu, ge­gu­žės pra­džio­je „In­ter RAO Lie­tu­va“ tu­rė­jo apie 150 klien­tų – di­džio­ji jų da­lis jų bus pa­si­rin­kę ki­tą ne­prik­lau­so­mą tie­kė­ją ir į ga­ran­ti­nį tie­ki­mą ne­pa­teks.

„Tais, kam to­kia pa­slau­ga bus rei­ka­lin­ga, pa­si­rū­pins ESO“, – BNS tei­gė P.Kal­man­tas.

Anot jo, šiuo me­tu nė­ra nė vie­nos ap­lin­ky­bės, nu­ma­ty­tos Elekt­ros ener­ge­ti­kos įsta­ty­me nea­ti­dė­lio­ti­nam ga­ran­ti­niam tie­ki­mui.

„Ga­ran­ti­nis tie­ki­mas „In­ter RAO Lie­tu­va“ klien­tams šiuo me­tu neuž­tik­ri­na­mas, ta­čiau ga­li bū­ti už­tik­ri­na­mas per tris dar­bo die­nas nuo bent vie­nos iš Elekt­ros ener­ge­ti­kos įsta­ty­me nu­ro­dy­tų ap­lin­ky­bių at­si­ra­di­mo. Nė vie­na iš nu­ro­dy­tų ap­lin­ky­bių dar neį­vy­ku­si, to­dėl  ne­pra­dė­jo­me teik­ti ga­ran­ti­nio tie­ki­mo pa­slau­gos“, – BNS tei­gė P.Kal­man­tas.


Artėjant elektros rinkos liberalizavimo antrojo etapo pabaigai, „Ignitis grupės“ įmonės „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas sako, kad garantinio tiekimo paslauga, teikiama nepriklausomo tiekėjo laiku nepasirinkusiems vartotojams, neleidžia žinoti tikslios būsimos vartotojo mokamos elektros kainos.

Ketvirtadaliu brangiau

„Kuo garantinis tiekimas skiriasi nuo kitų planų ar pasiūlymų, kuriuos siūlo nepriklausomi tiekėjai, tai, kad jūs nesate garantuoti ir niekas nežino, kokia bus elektros kaina kitą mėnesį ar po trijų mėnesių“, – žurnalistams sakė garantinio tiekimo paslaugą teikiančios ESO Paslaugų tarnybos vadovas Renaldas Radvila.

1–5 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) per metus suvartojantys buitiniai vartotojai iki birželio 18 d. turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. To nepadariusiems vartotojams ESO laikinai teiks garantinio tiekimo paslaugą, o jos kaina bus 25 proc. didesnė nei praėjusio mėnesio vidutinė biržos kaina, be to, teks papildomai mokėti už elektros persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas.

R.Radvilos teigimu, su biržos kaina susieti nepriklausomų tiekėjų pasiūlymai vartotojams palankesni nei garantinio tiekimo sąlygos.

Per vieną dieną nepriklausomą tiekėją pasirinko daugiau kaip 7 tūkst. klientų, ir tai yra rekordas.

„Vieną mėnesį už elektros energiją jūs mokate 22 eurus arba 30 eurų, tačiau sausį ji pakyla iki 60 eurų (garantinio tiekimo kaina – BNS). Šiandien mes žinome, kokia gegužės mėnesį yra garantinio tiekimo kaina, bet birželio mėnesį tą kainą sužinosime tik gegužės mėnesio vidurkį padauginę iš 1,25 – pasakyti, atspėti yra sudėtinga ar net neįmanoma“, – sakė ESO atstovas.

„Jeigu lygintume garantinio tiekimo kainas su tiekėjų planais, kurie siūlo prisirišti prie biržos ir mokėti biržos kainą ir tam tikrą maržą, tai bet kokiu atveju bet kurio tiekėjo biržos planas yra patrauklesnis nei garantinio tiekimo“, – pridūrė jis.

ESO tvarkys infrastruktūrą

R.Radvila pabrėžė, kad, net ir pasirinkus nepriklausomą tiekėją, ESO ir toliau liks atsakinga už visus su infrastruktūra susijusius klausimus.

„Visa laidų infrastruktūra, galios užtikrinimo, gedimų šalinimo darbų, galios didinimo, saulės elektrinių įrengimo klausimai, visa tai, kas susiję su technine puse, ir toliau lieka ESO“, – teigė R.Radvila.

Per vieną dieną nepriklausomą tiekėją pasirinko daugiau kaip 7 tūkst. klientų, ir tai yra rekordas.

ESO atstovas atkreipė dėmesį, kad garantinio tiekimo paslauga teikiama šešis mėnesius, tačiau nepriklausomo tiekėjo iki šiol nepasirinkusiems pirmojo etapo vartotojams, kurių yra kiek daugiau nei 1 tūkst., garantinis tiekimas nenutraukiamas ir po pusmečio.

„Kadangi tų klientų pirmajame etape yra santykinai nedaug – 1 000, stengiamės suprasti ir išsigryninti tikrąsias priežastis, kodėl jie nepasirinko nepriklausomo tiekėjo – ar tai yra dėl nežinojimo, ar tai  negyvenamos patalpos, ar žmonės išvykę, tai dėl to tokios drastiškos priemonės – garantinio tiekimo nutraukimo – netaikome“, – sakė R.Radvila.

Daugybė nepasirinkusiųjų

Likus kiek daugiau nei mėnesiui iki galutinio nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo, gegužės 18-ąją jo vis dar nebuvo pasirinkę 371,6 tūkst., arba 50 proc. antrojo etapo vartotojų.

R.Radvilos teigimu, praėjusią savaitę buvo užfiksuotas rekordas, kai per vieną dieną nepriklausomą tiekėją pasirinko daugiau nei 7 tūkst. klientų. Tuo metu šios savaitės pirmąją dieną tokių buvo 4,2 tūkst.

ESO atstovo skaičiavimais, siekiant, kad iki birželio 18 d. nepriklausomą tiekėją pasirinktų kuo daugiau vartotojų, per dieną, įskaitant ir savaitgalius, turėtų būti pasirašoma apie 12–13 tūkst. sutarčių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pala

pala portretas
gi puse metu nuo liepos 1 dienos bus kompensacija uz elektra, nes 9 centus nuo jusu planu viska valstybe kompensuoja, na tarkim pasiraste sutarti 35 centus uz eleltra mokesite 26 centus ir pan. :). bet man idomu kad siai kompensacijai tai yra elektrai skirta tik 100mln eur, o vat dujoms vos ne 400mln eur :D...tipo LT valdzia remia zalia energetika...:)? manot LT zmonems uzteks pusei metu 100mln eur uz elektra kompensaciju :D...juokdariai, as paziuresiu kokia kaina bus rudeni, ziema :)...vat tada tai bus ragas...baigsis tie visi bobuciu santaupos ir zmoniu kur telefonu isvilioja desimtis stuku ir t.t. namu pirkimai ir butu ir t.t....bus stagnacija...saulyte nepades, net jei ir babkiu turi, nes jau saulyte jums tik pastatys elektrine kitu metu pavasari siai dienai uzsakius...na gal ir rudeni, bet saules gi beveik nebus :D...

Sūduvis

Sūduvis portretas
Kad brangs tai jau ir arkliui aišku juk čia Lietuva, čia pigti niekas negali. Dabar, šito chooso metu, ,,būtina,, kuo skubiausiai visą Lietuvos energetiką perduoti į privačias rankas, kad lietuviui numautų paskutines kelnias ar ne to siekia mūsų išpampę valdžiažmogiai? Žinoma būtina ir kuos skubiau perduoti visą KRAŠTO APSAUGĄ į privačias rankas, o taip pat seimą ir vyriausybę tai bus Lietuva GEROVĖS VALSTYBĖ.

pensininkė

pensininkė portretas
reikia ne elektros tiekėją rinktis ir pasirašinėti didelėmis kainomis sutartis , o eiti streikuoti prieš tokias kainas , ir nekreipti dėmesio kad motyvuoja kad karas prie sienos, tai tik žmonių gąsdinimas kad tyliai sėdėtumėm o jie kelia kainas, buldozeriu stumia vienalyčių reikalus taip ir mulkina naivuolius žmonelius sakysite nieko negalime padaryti dar ir kaip galime vienybės tik reikia ir noro ko nors pasiekti o ne tylėti jei taip ir toliau liksime su ubago terbomis ant pečių nuo tokio valdžios vadovavimo
VISI KOMENTARAI 27
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių