Valdžia, ieškanti būdų, kaip užkamšyti biudžeto skyles, planuoja sukti lengviausiu keliu – didinti esamus mokesčius ir įvesti naujų. Ekonomistai abejoja tokių sprendimų efektyvumu.

Didinti pridėtinės vertės (PVM) ir gyventojų pajamų mokesčius, sumažinti motinystės pašalpas ir jas mokėti tik metus, visą piliečių nekilnojamąjį turtą apmokestinti 0,1 proc. – tokie biudžeto gelbėjimo scenarijai praėjusią savaitę buvo svarstyti keturių valdančiųjų centro dešinės partijų vadovų susitikime.

Politikai ieškojo būdų, kaip kitąmet sumažinti biudžeto deficitą nuo 8,5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Akivaizdu, kad premjeras Andrius Kubilius pernelyg anksti paskelbė apie krizės pabaigą – valstybės iždas vis dar kiauras kaip rėtis. Ypač didelis galvos skausmas tebėra "Sodra", tad jau svarstomi siūlymai, kad "Sodra" ateityje mokėtų tik draudžiamąją pensijos dalį, kuri priklausytų nuo kiekvieno žmogaus įmokų. O pagrindinė pensijos dalis, Vyriausybės vadinama "solidariąja", būtų mokama iš valstybės biudžeto.

Būtent padidinus gyventojų pajamų mokestį ir PVM būtų galima gauti tam būtinų papildomų lėšų. Be to, politikai pasiryžę neatidėlioti pensinio amžiaus ilginimo.

Vyriausybė siūlo motinystės (tėvystės) pašalpas mokėti tik vienus metus, o maksimali išmoka negalėtų viršyti 1,5 vidutinės algos dydžio (apie 3 tūkst. litų neatskaičius mokesčių). Dabar maksimali pašalpa, neatskaičius mokesčių, siekia 5850 litų, o nuo liepos – 4680 litų. Tokie sprendimai leistų sutaupyti 800–900 mln. litų.

Dar vienas papildomų pajamų šaltinis – nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Jokių išimčių taikyti nesiūloma, bet siekiant nepakenkti neturtingiems gyventojams reikėtų nustatyti nedidelį mokesčio tarifą, pavyzdžiui, 0,1 proc. Vyriausybė skaičiuoja, kad toks esą nedidelis mokestis biudžetą galėtų papildyti 500–700 mln. litų.

Tai pat gali atsirasti nauji akcizo tipo mokesčiai importuojamoms prekėms, pavyzdžiui, automobiliams.

Kol kas politikai neskuba pritarti pasiūlymams dėl esamų mokesčių kėlimo ar naujų įvedimo. Tačiau prie šio klausimo dar gali būti grįžta rudenį, artėjant dienai, kai Seime reikės priimti kitų metų biudžetą.

Ekonomistai įspėja, kad padidinti mokesčiai dar labiau į sąstingį stumtelės vartojimą, tad kyla abejonių, ar valstybės iždas kitąmet gaus tiek pajamų, kiek planuojama šiemet.

Komentarai

Violeta Klyvienė

"Danske" banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims

Tarptautinis valiutos fondas Lietuvai siūlė eiti kitu keliu – įvesti NT mokestį, "žaliąjį" automobilių mokestį. Man kilo abejonių, ar šie mokesčiai atneštų į biudžetą didelių pajamų. NT mokestį Lietuvai vertėtų turėti, o "žaliasis" automobilių mokestis galėjo tapti prabangos mokesčiu. O PVM padidinimą pajustų visi gyventojai. Iš šio mokesčio pajamas surinkti būtų paprasčiausia ir galbūt visuomenėje nesulauktų ypač neigiamo atgarsio (nors bet kurio mokesčio padidinimas yra skausmingas). Padidinus gyventojų pajamų mokestį, valstybė taip pat gautų garantuotas pajamas, tačiau vertėtų nepamiršti, kad mokesčių didinimas turi ir neigiamų efektų, kurie apkarpo planuotas pajamas. Pavyzdžiui, kai didėja PVM, mažėja vartojimas, tad klausimas, ar valstybė gaus tiek pajamų iš šio mokesčio, kaip planuoja.

Pritarčiau planams įvesti NT mokestį, bet, manau, kad reiktų nustatyti neapmokestinamą minimumą. Tai leistų apmokestinti turtą pagal jo vertę. Jeigu bus nustatytas vienas bendras tarifas, jį mokės ir mažą butą turinti senutė, ir daug NT valdantys asmenys.

O dėl motinystės pašalpų reiktų vertinti esamą padėtį: dabartinės tendencijos aiškiai liudija, kad šiomis išmokomis piktnaudžiaujama. Negali būti taip, kad vidutinė išmoka būtų didesnė už vidutinį moters darbo užmokestį. Galbūt vertėtų atsižvelgti į ekonomistų siūlymą skaičiuoti išmokas iki moteriai pastojant? Kad ir kaip būtų, mums visiems tenka pripažinti, kad valstybė nėra pajėgi remti mamų gerokai ilgiau nei ES vidurkis.

Valdemaras Katkus, ekonomistas

Statistika liudija, kad didesni mokesčiai negarantuoja, jog biudžetas sulauks papildomų pajamų. Deja, Vyriausybė sugaišo nemažai laiko ir neskatino ekonomikos, o tam reikia didesnio ekonominio raštingumo. Iš visos ekonomikos skatinimo programos, kurios vertė 5 mln. litų, įgyvendinta vos už 155 mln. litų. Tokius skaičius paskelbė Valstybės kontrolė. Manau, dėl to, kad nepavyko įgyvendinti ekonomikos skatinimo programos, šiandien vėl galvojama apie mokesčių didinimą. Tie mokesčiai yra lyg ir kompensacija už Vyriausybės padarytas klaidas. Pasaulio šalių praktika liudija, kad mokesčius reikia didinti kiek galima vėliau, kad neaugtų gyventojams ir įmonėms tenkanti našta. Manau, mūsų Vyriausybė be reikalo bėgo greičiau nei kitos ES valstybės, kurios taupymo programas pradėjo įvesti po 12–18 mėnesių. Gali būti, kad užsienio rinkoms pradėjus taupyti, mūsų eksportas dar sumenks. Taigi toks skubėjimas gali lemti, kad Lietuva kris į dar gilesnę krizės duobę.

Vyriausybei patarčiau ne tik žiūrėti į Lietuvos ekonominius rodiklius, bet vertinti juos kitų šalių kontekste ir sumažinti šalies gyventojams bei įmonėms tenkančią mokesčių naštą. Akivaizdu, kad per artimiausius penkerius šešerius metus nė viena euro zonos šalis nesumažins užsienio skolos iki 60 proc. BVP. Taigi didžiosios šalys skolinosi ir naudojosi proga skatinti valstybių ekonomikas. Lietuvai pavojinga rūpintis vien savo biudžeto deficitu – turint tokį siaurą požiūrį, nieko daugiau aplinkui nematyti – nei įmonių bėdų, nei 324 tūkst. bedarbių.

Linas Čekanavičius, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius

Padidinus mokesčius biudžete turėtų atsirasti papildomų pajamų finansuoti įvairioms sritims. "Sodra" galėtų būti viena iš jų, nors pirmiausia bus imtasi reformuoti visą socialinę sistemą, o tam prireiks daug laiko. Tačiau pakėlus mokesčius, teks pripažinti, kad mūsų šalies konkurencingumas ir patrauklumas užsienio investuotojų akyse krinta. Taigi dabar sunku pasakyti, kiek valstybė laimėtų ir ko netektų, padidinusi mokesčių naštą. Reikėtų atidžiai apskaičiuoti, daugiau iš to bus pliusų ir minusų. Akivaizdu, kad padidinus PVM, vartojimas dar sumažės. Tiesa, vienų prekių, pavyzdžiui, duonos, paklausos didesnis mokestis nesužlugdys, bet kitos prekės, nepatenkančios į kasdienį krepšelį, galbūt taps ne tokios paklausios. Vis dėlto tai nereiškia, kad padidėjus PVM, sumažės į biudžetą surenkamų pajamų, nes visi mažiau pirks. Jeigu tokia taisyklė pasitvirtintų, mokesčiai būtų nuliniai, o biudžetas – pilnas.

Tačiau NT mokestis, mano galva, yra valdžios "pasipinigavimas". Negali būti net kalbos apie kokį nors socialinį teisingumą. Pasidomėjau: NT mokestis atsirado XIX a. kaip priemonė lengvai surinkti mokesčius. Pajamas galima nuslėpti, auksą – užkasti, o pastato nepaslėpsi. Mūsų valdžios argumentas, kad Lietuvai reikia NT mokesčio, nes jį turi kitos šalys, nėra priežastis įvesti naują prievolę.