- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užimtumo tarnyba jau kurį laiką kalba, kad trūksta per 10 tūkst. darbuotojų. Kiek galėtų darbuotojai iš trečiųjų šalių užpildyti šias vietas, pokalbis su Įdarbinimo įmonių asociacijos vadove Aurelija Maldutyte.
– Kokią matote ukrainiečių darbuotojų perspektyvą? Ar jie pasiliks, ar tai tik laikinas sprendimas?
– Kai kurios atvykusios moterys, nes dauguma atvykusiųjų moterys, tikrai integruojasi į visuomenę, vaikus veda į darželius, mokyklas. Tikėtina, kad liks ilgesniam laikui. Pačios sako, kad tikrai prireiks laiko, kol jų miestus atstatys, kol galės grįžti. Deja, nėra darbuotojų vyrų iš Ukrainos, nes jie kariauja.
– Ar sudėtinga situacija dėl darbuotojų iš Centrinės Azijos?
– Manau, pagrindinis trikdis – teisės aktai, kurie sunkina sąlygas. Labai džiaugiamės, kad aukštos kvalifikacijos sąrašai buvo panaikinti ir palengvintas atvykimas iš įvairių šalių. Didžiulis trūkumas vairuotojų, gamybos operatorių, virėjų, tarnyba spalio mėnesį registravo bent 30 tūkst. laisvų darbo vietų. Galėtume pasitelkti darbuotojus, kurie nori atvykti į Lietuvą, kurie motyvuoti, galėtume iš to gauti pridėtinės vertės ir naudos, nes visada gerai, kai yra mokesčių mokėtojų, dirbančių Lietuvoje, o ne komandiruotų iš kitų šalių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokiems sektoriams labiausiai trūksta darbuotojų šiandien?
– Išskirti vieno negalime, nes trūksta įvairių profesijų įvairiose darbovietėse. Net trūksta nekvalifikuotos darbo jėgos – valytojų.
– Kodėl iš Centrinės Azijos atvykę darbuotojai greitai išvyksta ir neužsibūna?
– Manau, daug priežasčių. Dažnai į Lietuvą žiūri kaip į tarpinę stotelę prieš patenkant į Vakarų Europos šalis, kur didesni atlyginimai. Nuo sausio mėnesio bus tam tikrų migracijos pokyčių, bus galima stebėti, ar tikrai visi atvyksta, kurie gauna vizas. Nes ne visi gavę vizas atvyksta į Lietuvą. Kol kas nėra bendros Europos sistemos, kad pamatytume, ar su ta viza nevyksta į kitą šalį, net neatvykę į Lietuvą. Nuo sausio tai bus galima patikrinti.
Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų demografinė padėtis pasikeitė tiek, kad sumažėjo darbingo amžiaus žmonių.
– Ką galėtume padaryti, kad srautas iš Centrines Azijos būtų ryškesnis?
– Turime leis įdarbinimo įmonėms vežti darbuotojus. Smulkesnės įmonės dabar telkiasi komandiravimo paslaugas. Lietuvoje yra per 80 proc. smulkiojo verslo, kur apie 20 darbuotojų, jos pačios nepajėgios iš kitų šalių atsivežti. Tikrai nelengva surasti, surinkti reikalingus dokumentus. Manome, kad turėtų būti leidžiama tai daryti įdarbinimo įmonėms ir tai pagerintų situaciją rinkoje. Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų demografinė padėtis pasikeitė tiek, kad sumažėjo darbingo amžiaus žmonių 350 tūkst. Turime rimtai galvoti, kuo užpildysime šį trūkumą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Kreivys su Latvijos ir Estijos ministrais aptars energetinį saugumą2
Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį Taline dalyvaus trijų Baltijos šalių ministrų, atsakingų už energetikos politiką, susitikime. ...
-
LEA: degalai per savaitę Lietuvoje brango 2 centais
Vidutinės benzino ir dyzelinio kuro kainos Lietuvoje per savaitę padidėjo dviem centais, tačiau degalai čia išlieka pigiausi Baltijos šalyse, ketvirtadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
V. Janulevičius: gegužę norime surengti Baltijos šalių premjerų ir verslo susitikimą
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, jog gegužę norima surengti Baltijos šalių premjerų ir pramonininkų atstovų susitikimą. ...
-
Viceministrė: branduolinė energetika – vienas pasirinkimų Lietuvai po 2030-ųjų8
Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė sako, kad Lietuvoje po 2030 metų išaugsiant elektros poreikiui branduolinė energetika gali būti vienas pasirinkimų užtikrinant bazinę jos gamybą. ...
-
Teismas: visi buvę Lazdyno baseino rangovai negali būti įtraukti į „juodąjį sąrašą“1
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ketvirtadienį paskelbė, kad visi viešajame konkurse dalyvavusio konsorciumo partneriai negali būti įtraukiami į „juodąjį sąrašą“, jei partnerių grupė neįvykdė sutarties. ...
-
Klaipėdos taryba patvirtino penktadaliu didesnį šių metų biudžetą4
Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį patvirtino 2023 metų miesto biudžetą – planuojamos jo pajamos siekia 292,2 mln. eurų ir yra penktadaliu didesnės nei pernykščiame. ...
-
R. Pocius: kitą pusmetį visuomeninė elektros kaina gali siekti 28–29 centus1
Nuo sausio beveik du kartus išaugusi visuomeninė elektros kaina antrąjį pusmetį vėl gali sumažėti dukart iki 28–29 centų už kilovatvalandę (be valstybės kompensacijos), prognozuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Teismas sumažino baudą Panevėžiui už atliekų tvarkymo vidaus sandorį
Teismas daugiau nei penkis kartus sumažino galutinę Panevėžio miesto valdžiai skirtą 34,2 tūkst. eurų baudą už nenutrauktą komunalinių atliekų tvarkymo sutartį su bendrove „Panevėžio specialus autotransportas“ – miesto savival...
-
Europos bankas naujiems Vilniaus troleibusams skolina 49 mln. eurų1
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) sostinės savivaldybės įmonei „Vilniaus viešasis transportas“ suteiks iki 48,25 mln. eurų paskolą naujų 159 troleibusų pirkimui. ...
-
R. Pocius siūlytų kompensacijas mokėti už pirmas 100–150 elektros kWh11
Vyriausybei svarstant antrąjį šių metų pusmetį keisti valstybės kompensacijų gyventojams už elektrą modelį, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas sako, jog efektyviausia būtų jas mokėti už dalį suvartotos elektro...