- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas didžiausių pasaulyje kelionių gidų leidėjas „Lonely Planet“ pripažino Lietuvą antrąja geriausia turizmo kryptimi 2025 m. ir pirmąja šalimi Europoje, praneša „Keliauk Lietuvoje“. Garsiajame šio leidėjo kelionių krypčių reitinge Lietuvą aplenkė tik Kamerūnas.
Antrąją vietą iš 10 būtinų aplankyti šalių reitinge Lietuvai skyrę ekspertai ypač išskyrė keturis jos traukos taškus. Tai – išskirtine istorija ir šiuolaikiška barų bei restoranų scena pasižymintis Vilnius. Taip pat – Kuršių Nerijos nacionalinis parkas, piligrimus iš viso pasaulio traukiantis Kryžių kalnas ir Aukštaitijos nacionalinis parkas.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pažymi, kad šis įvertinimas – ne tik garbė, bet ir įsipareigojimas dar aktyviau dirbti užsienio rinkose.
„Nepaisant geopolitinių iššūkių, Lietuva pastaruoju metu padarė didžiulį proveržį ekonomikos, inovacijų, technologijų, kultūros, tvarumo ir kitose srityse. Galima sakyti, kad „Lonely Planet“ pripažinimas – natūrali ir logiška šio proceso tąsa“, – pranešime cituojama A. Armonaitė.
Pasak „Keliauk Lietuvoje“ vadovės Olgos Gončarovos, šis pripažinimas yra ypač reikšmingas ne tik Lietuvos turizmo infrastruktūros, bet ir kultūros, gamtos, gastronomijos ir kitų sferų įvertinimas.
Antrąją vietą iš 10 būtinų aplankyti šalių reitinge Lietuvai skyrę ekspertai ypač išskyrė keturis jos traukos taškus. Tai – išskirtine istorija ir šiuolaikiška barų bei restoranų scena pasižymintis Vilnius.
„Patekti į „Lonely Planet“ rekomendacijų sąrašą reiškia atitikti itin aukštus atrankos kriterijus ir daugybės ekspertų lūkesčius. Kriterijų įvairovė ir solidus atrankos procesas lemia, kad šiuo reitingu pasaulyje pasitiki daugiamilijoninė „Lonely Planet“ auditorija“, – sakė O. Gončarova.
„Nepaprastai džiaugiamės šiuo išties pelnytu Lietuvos pripažinimu“, – tvirtina ji.
Į „Lonely Planet“ rekomendacijų ateinantiems metams reitingą taip pat pateko Fidžis, Laosas, Kazachstanas, Paragvajus, Trinidadas ir Tobagas, Vanuatu, Slovakija ir Armėnija.
Antroji vieta „Best in Travel“ šalių reitinge – aukščiausias Lietuvos įvertinimas, kada nors pelnytas „Lonely Planet“ organizuojamuose rinkimuose. Pirmąkart į šį sąrašą Lietuva pateko prieš dešimtmetį: 2015-ųjų rekomenduojamų aplankyti kelionių krypčių sąraše mūsų šalis užėmė trečiąją vietą. 2018 m. „Lonely Planet“ gidas į labiausiai Europoje rekomenduojamų aplankyti vietų dešimtuką buvo įtraukęs Vilnių.
„Lonely Planet“ sudaromame reitinge yra vertinama ne tik turizmo infrastruktūra ir paslaugų kokybė, šalių saugumas, kainos ir kokybės santykis, bet ir unikalumas bei autentiškumas, tvarumas ir atsakingumas.
Rekomenduojamų aplankyti šalių sąrašą kasmet sudaro „Lonely Planet“ vidinė redakcinė komanda ir pasaulinis kelionių ekspertų bei autorių tinklas. Pirmiausia „Lonely Planet“ žurnalistai, gidai, vietos ekspertai pateikia savo rekomendacijas, kokios šalys artimiausiu metu vertos ypatingo dėmesio. Gautas rekomendacijas peržiūri ir pagal minėtus kriterijus įvertina speciali „Lonely Planet“ redakcinė komisija.
Vertintojai taip pat atsižvelgia ir į įvairovės principą: į sąrašą siekiama įtraukti tiek jau plačiai žinomus turistų traukos taškus, tiek mažiau žinomas kryptis.
Po viso vertinimo proceso ir diskusijų redakcija suformuoja galutinį rekomenduojamų šalių sąrašą, kuris skelbiamas kasmetiniuose „Lonely Planet“ giduose ir platformose, generuojančiuose net 186 mln. skaitytojų auditoriją. Į rekomendacijų sąrašą patekusioms valstybėms tai nieko nekainuoja – kaskart žinia apie patekimą į TOP sąrašą šalims tampa malonia staigmena.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?3
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP18
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...