Lietuva lygiuojasi į Afriką?

Nevaldomai auganti turtinė nelygybė – didžiausia grėsmė Lietuvai. Apie tai įspėja tarptautinės organizacijos, apie tai nuolatos kalba įvairūs analitikai ir, žinoma, politikai. Deja, kai reikia pereiti nuo kalbų prie darbų, priimant sprendimus, ryžtas išgaruoja.

Labdaros organizacijų konfederacijos "Oxfam" ir finansų organizacijos "Development Finance International" atliktas tyrimas atskleidė šokiruojančią tiesą – Lietuvos pareigūnai, vertinant jų pastangas kovoje su turtine nelygybe, yra absoliučiai pasyvūs.

Minėtų organizacijų sudarytame sąraše Lietuva užėmė tik 83 vietą iš 152 tirtų pasaulio valstybių, Estija – 38, Latvija – 46, o Lenkija – 35 vietą.

Sąrašas sudarytas atsižvelgiant į šalių išlaidas švietimui, sveikatos bei socialinei apsaugai, mokesčius ir darbo rinkos politiką.

Geriausiai pasaulyje su turtine nelygybe kovoja Švedija, Belgija, Danija, Norvegija ir Vokietija, prasčiausiai – Panama, Albanija, Mianmaras, Bahreinas ir Nigerija.

"Oxfam" ir "Development Finance International" pirmąsyk įvertino daugiau kaip pusantro šimto pasaulio valstybių valdančiųjų pastangas sumažinti atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų.

Kaip matyti, Lietuva, kovodama su turtine nelygybe, lygiuojasi ne į Vakarų, o Afrikos ir Lotynų Amerikos šalis.

Lietuvos kovos su turtine nelygybe rodiklis netgi prastesnis nei Rumunijos ir Bulgarijos. Rumunams sąraše atiteko 50 vieta, o bulgarams – 79 vieta.

Lietuva, remiantis sąrašu, rikiuojasi iš karto po Kazachstano, Tanzanijos, Vietnamo, Nepalo ir Alžyro. Mūsų šalis užima 49 vietą pagal išlaidas sveikatos apsaugai, mokslui ir socialinei apsaugai.

Pagal mokesčių progresyvumą bei paskirstymą esame 141, o pagal darbo rinkos politiką, padedančią spręsti nelygybės problemą, – 49.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad nuo 2000 m. pusės skurdžiausių pasaulio gyventojų gerovė padidėjo vos 1 proc., tuo metu 1 proc. turtingiausiųjų turtai išaugo 50 proc.

Neseniai Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad daugelis Lietuvos gyventojų labiausiai bijo skurdo. 2015 m. žiniasklaidos monitoringą atlikę KTU ekspertai nustatė, jog šalies viešojoje erdvėje dažniausiai buvo minimos karinės grėsmės – galima Rusijos invazija į Lietuvą, terorizmas ir suintensyvėję konfliktai pasaulyje.

Tačiau sociologinė gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvos žmonės labiausiai nerimauja dėl ekonominių ir socialinių grėsmių, tokių kaip senėjanti visuomenė, suintensyvėjusi emigracija, alkoholizmas ir narkomanija, taip pat didėjanti turtinė nelygybė.


Šiame straipsnyje: skurdasturtinė nelygybė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Nerima

Nerima portretas
Nelygybė Lietuvai ne naujiena. Prieš karą kaimynų vaikai ėjo į mokyklą kas antrą dieną, nes turėjo tik vieną porą klumpių. Vienam niekas nesisekė, ir mokytis nenorėjo, o kitas baigė universitetą, statėsi, gyveno gražiai. Bolševikai atėjo ir jį išsiuntė pas baltas meškas, o pirmajam atidavė ištremtųjų namus, gyvulius. Bet tas vis tiek nesusitvarkė, prasigėrė... Per anksti dar, kad saulė tamsumus prašalintų. Yra daug šviesaus jaunimo, jie tyliai dirba, bet reikia kantrybės, reikia laiko...

noriu į Afriką

noriu į Afriką portretas
Afrikoje kur kas geriau. Ten daug daugiau pagarbos žmogui. Ten nesityčiojama iš senų žmonių. Ten daugiau teisybės.

Kaunas valdo

Kaunas valdo portretas
Ne naujiena pasake kai tokie lopai sėdi Vyriausybėje dar gerai Lietuva atsilaiko
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių