- Parengė Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nevaldomai auganti turtinė nelygybė – didžiausia grėsmė Lietuvai. Apie tai įspėja tarptautinės organizacijos, apie tai nuolatos kalba įvairūs analitikai ir, žinoma, politikai. Deja, kai reikia pereiti nuo kalbų prie darbų, priimant sprendimus, ryžtas išgaruoja.
Labdaros organizacijų konfederacijos "Oxfam" ir finansų organizacijos "Development Finance International" atliktas tyrimas atskleidė šokiruojančią tiesą – Lietuvos pareigūnai, vertinant jų pastangas kovoje su turtine nelygybe, yra absoliučiai pasyvūs.
Minėtų organizacijų sudarytame sąraše Lietuva užėmė tik 83 vietą iš 152 tirtų pasaulio valstybių, Estija – 38, Latvija – 46, o Lenkija – 35 vietą.
Sąrašas sudarytas atsižvelgiant į šalių išlaidas švietimui, sveikatos bei socialinei apsaugai, mokesčius ir darbo rinkos politiką.
Geriausiai pasaulyje su turtine nelygybe kovoja Švedija, Belgija, Danija, Norvegija ir Vokietija, prasčiausiai – Panama, Albanija, Mianmaras, Bahreinas ir Nigerija.
"Oxfam" ir "Development Finance International" pirmąsyk įvertino daugiau kaip pusantro šimto pasaulio valstybių valdančiųjų pastangas sumažinti atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų.
Kaip matyti, Lietuva, kovodama su turtine nelygybe, lygiuojasi ne į Vakarų, o Afrikos ir Lotynų Amerikos šalis.
Lietuvos kovos su turtine nelygybe rodiklis netgi prastesnis nei Rumunijos ir Bulgarijos. Rumunams sąraše atiteko 50 vieta, o bulgarams – 79 vieta.
Lietuva, remiantis sąrašu, rikiuojasi iš karto po Kazachstano, Tanzanijos, Vietnamo, Nepalo ir Alžyro. Mūsų šalis užima 49 vietą pagal išlaidas sveikatos apsaugai, mokslui ir socialinei apsaugai.
Pagal mokesčių progresyvumą bei paskirstymą esame 141, o pagal darbo rinkos politiką, padedančią spręsti nelygybės problemą, – 49.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad nuo 2000 m. pusės skurdžiausių pasaulio gyventojų gerovė padidėjo vos 1 proc., tuo metu 1 proc. turtingiausiųjų turtai išaugo 50 proc.
Neseniai Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad daugelis Lietuvos gyventojų labiausiai bijo skurdo. 2015 m. žiniasklaidos monitoringą atlikę KTU ekspertai nustatė, jog šalies viešojoje erdvėje dažniausiai buvo minimos karinės grėsmės – galima Rusijos invazija į Lietuvą, terorizmas ir suintensyvėję konfliktai pasaulyje.
Tačiau sociologinė gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvos žmonės labiausiai nerimauja dėl ekonominių ir socialinių grėsmių, tokių kaip senėjanti visuomenė, suintensyvėjusi emigracija, alkoholizmas ir narkomanija, taip pat didėjanti turtinė nelygybė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...
-
D. Kreivys iš naujojo ministro tikisi darbų tęstinumo10
Darbą baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys viliasi, kad sekantis Energetikos ministerijos vadovas toliau tęs vykdytus darbus, įgyvendins pradėtus projektus. ...
-
ES teismas atmetė Lietuvos ieškinį dėl 13 mln. eurų sumažintos paramos žemės ūkiui
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) atmetė Lietuvos ieškinį Europos Komisijai (EK) dėl jos sprendimo daugiau nei 13 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui. ...