Panaši patirtis
„Lietuvą ir Italiją sieja daug panašumų – abi šalys turėjo branduolinės energetikos programas, abi priėmė sprendimą jų atsisakyti, o šiandien vėl svarsto branduolinės energetikos vaidmenį ateities energetikos sistemoje“, – pastebi jis.
Lietuva, kaip ir Italija, yra viena iš šalių, kurios praeityje atsisakė branduolinės energetikos. Mūsų šalis įsipareigojo uždaryti Ignalinos atominę elektrinę stodama į ES. Italijoje keturios atominės elektrinės buvo uždarytos reaguojant į 1986 m. įvykusią Černobylio katastrofą. Šiuo metu abiejose šalyse vyksta elektrinių išmontavimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo darbai, tačiau vis dažniau kyla diskusijų apie galimas naujas branduolinės energetikos plėtros kryptis.
Pasak Italijos nacionalinės naujųjų technologijų, energetikos ir darnaus ekonominio vystymosi agentūros (ENEA) Branduolinės energetikos skyriaus tyrėjo F. Rocchi, Italijoje po Černobylio avarijos visuomenės požiūris į branduolinę energetiką buvo itin kritiškas. 1987 m. šalyje surengtas referendumas, kurio metu gyventojai nubalsavo už branduolinių elektrinių uždarymą ir naujų statybos draudimą.
Tačiau pastaraisiais metais situacija keičiasi. Augančios elektros kainos, energetinio saugumo klausimai ir siekis mažinti anglies dioksido emisijas paskatino iš naujo diskutuoti apie branduolinės energetikos sugrįžimą. Neseniai Italijos parlamento žemuosiuose rūmuose buvo pritarta naujam įstatymo projektui, susijusiam su branduolinės energetikos reguliavimu ir jos vaidmeniu šalies energetikos politikoje. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad dauguma italų šiuo metu palaiko branduolinę energetiką.
„Vis daugiau žmonių supranta, kad šiandienės branduolinės technologijos iš esmės skiriasi nuo tų, kurios veikė prieš kelis dešimtmečius. Pasitikėjimas naujomis technologijomis auga, – LEI pranešime žiniasklaidai teigia ETSON prezidentas. – Tačiau tai nereiškia greito branduolinės programos atnaujinimo. Pirmiausia turi būti užbaigtas teisinis procesas, parengti teisės aktai ir tik paskui pereita prie praktinių sprendimų. Realistiškai kalbant, branduolinės energetikos sugrįžimas Italijoje galėtų būti svarstomas 2030-ųjų pradžioje ar vėliau, priklausomai nuo mažųjų modulinių reaktorių (MMR) plėtros.“
Svarbiausia – specialistai
Anot ETSON prezidento, Lietuva, kaip ir Italija bei kitos šalys, svarstančios apie sugrįžimą prie branduolinės energetikos, šiandien turi spręsti tuos pačius esminius klausimus – nuo institucinių kompetencijų iki žmogiškųjų išteklių rengimo.
„Lietuvoje vykstant diskusijoms apie branduolinės energetikos perspektyvas, labai svarbu kuo anksčiau pradėti investuoti į žmogiškuosius išteklius, žinių ir kompetencijų ugdymą. Visa tai užtrunka, – pastebi F. Rocchi. – Nors Italija jau daug metų neturi veikiančių branduolinių elektrinių, mūsų universitetai išlaikė branduolinės energetikos studijų kryptis ir toliau rengia specialistus. Tai leido išsaugoti ekspertines žinias ir specialistų bendruomenę, kuri šiandien gali prisidėti prie diskusijų dėl branduolinės energetikos ateities. Manau, kad ir Lietuvai būtų naudinga investuoti į jaunųjų specialistų rengimą ir kompetencijų išsaugojimą, nes daug patyrusių branduolinės srities ekspertų Europoje jau artėja prie pensinio amžiaus.“
F. Rocchi pabrėžia, kad ne mažiau svarbus ir tarptautinis bendradarbiavimas. Anot jo, rengiantis galimiems branduolinės energetikos projektams svarbų vaidmenį atlieka Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), padedanti šalims stiprinti reikiamas kompetencijas ir pasirengimą.
Didžiausiu iššūkiu ETSON prezidentas įvardijo visuomenės baimę ir nepasitikėjimą branduoline energetika. „Daug žmonių vis dar mano, kad branduolinė energetika yra nesaugi, tačiau technologijos per pastaruosius dešimtmečius iš esmės pasikeitė ir tapo gerokai saugesnės. Todėl labai svarbu nuo pat pradžių į diskusijas įtraukti visuomenę, suteikti žmonėms galimybę užduoti klausimus, išsakyti savo nuogąstavimus ir apie juos kalbėtis su ekspertais. Tik taip galima didinti supratimą ir pasitikėjimą šiomis technologijomis“, – sako F. Rocchi.
Ateitis – MMR
Pasak ETSON prezidento, svarbia energetikos transformacijos dalimi, ypač mažesnėse valstybėse, gali tapti mažieji moduliniai reaktoriai (MMR). Tai – kompaktiški, gamykloje gaminami branduoliniai reaktoriai, kuriuos lengviau pritaikyti prie skirtingų energetikos poreikių.
„Ne visoms šalims reikia labai didelių branduolinių elektrinių. Mažieji moduliniai reaktoriai tinka mažesnėms valstybėms, nes suteikia daugiau lankstumo, juos galima lengviau integruoti į energetikos sistemą ir derinti su atsinaujinančiaisiais energijos šaltiniais, – pranešime žiniasklaidai aiškina F. Rocchi. – Branduolinė energetika ir atsinaujinantieji energijos ištekliai nėra konkuruojančios technologijos, jos puikiai gali veikti kartu ir papildyti viena kitą. Mažieji moduliniai reaktoriai gali padėti mažinti CO₂ emisijas ne tik elektros gamyboje, bet ir šilumos tiekimo, vandenilio gamybos ir pramonės sektoriuose.“
Pasak F. Rocchi, pirmieji tokio tipo reaktorių projektai jau vystomi. Kanadoje šiuo metu statomas pirmasis mažasis modulinis reaktorius, kurio eksploatacijos pradžia planuojama apie 2030 m.
Būtent mažųjų modulinių reaktorių saugos vertinimo ir licencijavimo klausimai buvo vieni pagrindinių Kaune vykusių ETSON narių susitikimų akcentų, nes nuo šių procesų priklauso, kaip greitai ir kokiomis sąlygomis naujos technologijos galėtų būti diegiamos praktikoje. Susitikimo metu aptartas ETSON ekspertų parengtas dokumentas, kuriame analizuojami pagrindiniai šių technologijų licencijavimo ir saugos vertinimo iššūkiai. Taip pat diskutuota dėl prioritetinių branduolinės saugos mokslinių tyrimų krypčių artimiausiais metais.
Lietuvai būtų naudinga investuoti į jaunųjų specialistų rengimą ir kompetencijų išsaugojimą, nes daug patyrusių branduolinės srities ekspertų Europoje jau artėja prie pensinio amžiaus.
Stiprina kompetencijas
ETSON tinklas vienija Europos techninės saugos organizacijas, kurios teikia mokslinę ir techninę ekspertinę pagalbą branduolinės saugos reguliavimo institucijoms. Pasak F. Rocchi, tinklas yra svarbi platforma dalytis žiniomis, patirtimi ir stiprinti ekspertines kompetencijas visoje Europoje. Stiprios techninės saugos organizacijos prisideda prie pasitikėjimo branduoline energetika, nes užtikrina, kad šalyse būtų aukšto lygio kompetencijos, reikalingos žmonių ir aplinkos apsaugai.
ETSON veikloje taip pat skiriama dėmesio naujos kartos specialistams rengti – organizuojamos vasaros mokyklos, mokymai ir iniciatyvos jauniesiems inžinieriams ir mokslininkams, siekiant užtikrinti žinių tęstinumą branduolinės saugos srityje, nes dalis patyrusių ekspertų Europoje palaipsniui pasitraukia iš aktyvios profesinės veiklos.
Lietuvos energetikos institutas yra ETSON tinklo narys ir aktyviai dalyvauja Europos branduolinės saugos mokslinių tyrimų veiklose.
(be temos)
(be temos)