- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva bandys stabdyti Briuselio iniciatyvą suvienodinti atlyginimus komandiruojamiems darbuotojams, nuogąstaudama, kad tai suduotų smūgį šalies vežėjams. Europos Komisija teigia taip siekianti daugiau skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos
Lietuvos Seimas kartu su kitų Rytų Europos šalių parlamentarais ketina pasinaudoti vadinamąja „geltonosios kortelės“ procedūra, kuri įpareigotų Europos Komisiją persvarstyti siūlomą teisės aktą.
Rytų europiečiai teigia, kad direktyvos projekte įtvirtintas „vienodo atlygio už vienodą darbą toje pačioje vietoje“ principas taptų kliūtimi paslaugų teikėjams iš mažiau turtingų šalių naudotis konkurenciniu pranašumu.
„Mūsų šalių atlyginimai yra mažesni ir mūsų vežėjai taptų nekonkurencingi. Negalime su tuo sutikti, galvojame, kad tai pažeidžia subsidiarumo principą“, - BNS sakė Seimo narys Gediminas Kirkilas.
Jo vadovaujamas Europos reikalų komitetas šią savaitę pritarė kaimyninės Lenkijos siūlymui inicijuoti „geltonosios kortelės“ procedūrą.
Briuselio pasiūlymas numato, kad komandiruojamiems darbuotojams turi būti taikomos tokios pat darbo užmokesčio ir darbo sąlygų nuostatos, kaip ir vietos darbuotojams.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas Europos Komisijos iniciatyvą pavadino senųjų ES šalių bandymu, saugojant savo rinkas, eliminuoti Rytų europiečius.
„Tai bus papildomos sąnaudos, kurių mes nepakelsim. Prie mūsų jungiasi Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Rumunija“, - BNS sakė E.Mikėnas.
Pasak jo, darbo užmokesčio sulyginimas reiškia, kad bus praktiškai panaikinama konkurencija paslaugų sektoriuje. E.Mikėno teigimu, reikalavimas taikyti skirtingose ES valstybėse narėse galiojančias darbo užmokesčio, dienpinigių ir kelionės išlaidų skaičiavimo ir apmokėjimo sistemas sukeltų didelę administracinę naštą.
Anot „Linavos“, kelių transporto sektoriuje Lietuvoje dirba 60 tūkst. darbuotojų.
Pagal šiuo metu galiojančias taisykles, į kitą valstybę narę komandiruoti darbuotojai yra siunčiančiosios įmonės darbuotojai ir jiems taikoma siunčiančiosios šalies teisė. Paprastai darbdavys neprivalo tokiam darbuotojui mokėti didesnį nei minimalų priimančiosios šalies darbo užmokestį.
„Tai reiškia, kad komandiruotiems darbuotojams dažnai mokamas mažesnis darbo užmokestis nei tą patį darbą dirbantiems vietos darbuotojams, kas gali nulemti nesąžiningą įmonių konkurenciją ir trukdo sklandžiam bendrosios rinkos veikimui“, - teigiama Europos Komisijos pranešime spaudai.
2014 metais į Lietuvą iš kitų ES valstybių narių buvo komandiruota 1 930, o į kitas valstybes iš Lietuvos - 19 208 darbuotojai.
„Geltonosios kortelės“ procedūrai reikia 10 šalių narių palaikymo. Ją aktyvavus, Europos Komisija gali pasirinkti tris variantus - atsisakyti pasiūlymo, jį pataisyti arba pateikti iš naujo. Komisija savo sprendimą turi pagrįsti.
Pasak diplomatų, Rytų Europai naudinga pristabdyti projekto svarstymą, nes šią iniciatyvą tvirtai remia Olandija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, tačiau jai nepritaria Slovakija, kuri pirmininkavimą perims antrąjį pusmetį.
Nuo 2015 metų Vokietijoje įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią užsienio vežėjų vairuotojams šioje šalyje būtų mokama ne mažiau kaip minimali alga – 8,5 euro už valandą. Europos Komisija pradėjo tyrimą dėl šios procedūros.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...