- Pranciškus Vaišvila, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva kartu su Malta vienintelės balsavo prieš Europos Sąjungos (ES) siūlymą anksčiau pradėti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, argumentuodama, kad tokie planai gali lemti lėšų skyrimą ne investicijoms į taršos mažinimą, o papildomų taršos kvotų pirkimui.
Trečiadienį ES narių atstovai balsavo dėl siūlomo pastangų pasidalijimo reglamento. Juo visos bendrijos narės įsipareigotų iki 2030 metų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 30 proc., palyginti su 2005 metais. Žemės bei namų ūkių, atliekų tvarkymo, transporto ir paslaugų sektoriuose 2021–2030 metų laikotarpyje. Lietuvai šiuo reglamentu taršą reikėtų sumažinti 9 proc.
Nors kenksmingų dujų mažinimui yra minimas 2021–2030 metų laikotarpis, tačiau diskusijose tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos buvo sutarta, kad taršos mažinimas galėtų prasidėti nuo 2019 metų gegužės, o ne nuo 2021 metų. Tam trečiadienį pritarė 24 ES narės, Lietuva ir Malta balsavo prieš, o Latvija ir Lenkija susilaikė.
Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė BNS aiškino, kad anksčiau pradėjus mažinti taršą, Lietuvai gali nebeužtekti jai skirtų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų, nes jų kasmet bus skiriama mažiau.
Anot S. Znutienės, dėl šios priežasties Lietuvai teks pirkti papildomas kvotas iš kitų bendrijos šalių, nors norima visas lėšas skirti taršos mažinimo priemonėms.
„Aišku, kuo anksčiau pradėsi, tuo lengviau padaryti, bet tuo pačiu darosi ambicingiau padaryti. (...) Matome, kad negalėsime tilpti į mums planuojamas nustatyti taršos kvotas ir išeis, kad lėšas metinių kvotos vienetų pirkimui, vietoje to, kad investuotume į taršos mažinimo priemone atskiruose ūkio sektoriuose“, – tvirtino S. Znutienė.
Anot jos, preliminariais skaičiavimais, Lietuvai iki 2030 metų gali pritrūkti maždaug 9 mln. tonų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų, o jų kaina rinkoje priklausys nuo to, kaip kitoms ES šalims seksis mažinti oro taršą po 2020 metų.
Aplinkos viceministras Martynas Norbutas BNS komentavo, kad Lietuvai sunkiausiai sekasi kovoti su tarša žemės ūkyje ir transporte – šiuose sektoriuose ji didėja.
„Jeigu mes norime priimti kokias nors priemones, kurios mažintų išmetimus, tai dėl jų gali būti sutarta per šiuos metus ir jos galėtų atsirasti šių metų pabaigoje. Jos būtų taikomos 2019 metų pradžioje, bet nesame pajėgus pasiekti tam tikrų rezultatų. Mes norime išleisti pinigus taršos mažinimo investicijoms, o ne perkant papildomas kvotas“, – tvirtino M. Norbutas.
Lietuva artimiausiu metu ketina pateikti paaiškinimą kitoms šalims, kodėl balsavo prieš tokį siūlymą.
Po trečiadienio balsavimo reglamentas keliaus pritarimui į Europos parlamentą. Jeigu jis pritars, pasiūlymas sugrįš į Europos Ministrų tarybą formaliam pritarimui ir šalys privalės laikytis įsipareigojimų mažinti oro taršą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių10
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT5
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...