Lengvata vieniems taptų akmeniu kitiems

Talentams parsivilioti

Siekiant susigrąžinti į Lietuvą kvalifikuotus emigrantus, svarstoma idėja jiems taikyti GPM lengvatą, – rugsėjį pareiškė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

"Mums reikia galvoti apie paskatas, kaip susigrąžinti talentus, kurie yra išvažiavę, todėl kvalifikuotiems darbuotojams, kurie penkerius metus nedalyvavo Lietuvos darbo rinkoje, GPM galėtų būti sumažintas iki 8 proc.", – teigė A.Armonaitė. Tada ji aiškino, kad kol kas ši idėja svarstoma tik tarp koalicijos partnerių ir Vyriausybėje, konkrečių projektų nėra.

Idėją palaikė ir agentūros "Investuok Lietuvoje" vadovas Elijus Čivilis, interviu BNS teigęs, kad į žmones reikėtų žiūrėti kaip į investuotojus, norint, kad į užsienį emigravę lietuviai kraustytųsi atgal ir dirbtų Lietuvoje.

Akivaizdžios privilegijos

LLRI tyrimų vadovė G.Azguridienė atkreipė dėmesį, kad nuskambėjęs pasiūlymas teikti GPM lengvatas užsienyje gyvenantiems talentams, jei jie atvyksta čia dirbti ir uždirba ne mažiau kaip du vidutinius atlyginimus, sukėlė nemažai reakcijų.

"Visų pirma, žmonės piktinasi dėl akivaizdžiai kuriamos privilegijos, – A.Armonaitės idėją komentavo žinoma ekonomistė. – Reikia pastebėti, kad šia prasme tai nėra išskirtinė priemonė – privilegijų socialinėms grupėms Lietuvos politikoje yra daug, jos veikiau yra taisyklė nei išimtis. Jos paprastai kuriamos siekiant pozityvių tikslų (pagerinti sąlygas gerai grupei), tačiau pamirštama apie kitus jų padarinius, prarastas alternatyvas ir sukurtus precedentus.

Privilegijų socialinėms grupėms Lietuvos politikoje yra daug, jos veikiau yra taisyklė nei išimtis.

Teigiant, kad GPM lengvata pritrauks darbuotojų iš užsienio, pripažįstama, kad mažesni mokesčiai yra tai, kas žmones motyvuoja. Kodėl tada apie tai pamirštama, kai taikomi didesni mokesčių tarifai čia gyvenantiesiems, ypač progresiniai? Juk progresiniai mokesčiai taikomi, siekiant surinkti daugiau iš daugiau uždirbančių ir taip sulyginti pajamas. Bet tai mažina mokesčių mokėtojų norą siekti didesnių pajamų ir provokuoja ieškoti žemesnio apmokestinimo šalių ar galimybių."

G.Azguridienės teigimu, teikiant palankias priemones atskiroms grupėms, pamirštama, kad visi žmonės, ne tik pritraukiamieji, yra ne objektai, o subjektai. Jie nuolat veikia, atsižvelgdami į aplinkybes, o ne stovi it stalai vieną kartą kažkur pastatyti. Vieną kartą pritraukti mokesčių lengvatomis ar subsidijomis, kitą kartą jie bus atstumti kitomis lengvatomis ir subsidijomis, kurios tuo metu bus pritaikytos kitiems.

Guoda Azguridienė

Dar labiau emigruos

"Čia stipriai veikia laiko efektas – žmogus žiūri ne tik, ką gauna šiandien, bet ir kokios jo ateities perspektyvos, – mano LLRI ekspertė. – Tad jaunas specialistas, kuris ir taip turi nemažai priežasčių išvažiuoti į užsienį, tai darys dar mieliau, tikėdamasis gauti vieną ar kitą saldainį grįžęs. Įmonių personalo specialistai atkreipia dėmesį, kad naujų darbuotojų viliojimas senųjų sąskaita – skiriant jiems daugiau dėmesio, suteikiant daugiau galimybių ar didesnį atlygį – geruoju nesibaigia. Ir ši taisyklė galioja visoms, ne tik naujų ir senų, vietinių ir užsienio darbuotojų, mažų ir didelių įmonių ir kt. perskyroms."

Pritraukdami privilegijomis vienas grupes, atstumiame kitas. Pritraukimas yra matoma ir išmatuojama geroji pusė, o atstūmimas – nematomas, ilgalaikis ir sunkiai valdomas padarinys, kuris, kai atsitinka, gali būti labai sunkiai pataisomas.

Ekonomistė pastebi, kad šiandien Lietuva turi sukaupusi tokių atstūmimo praktikų ne vienoje srityje. Viena jų – visuotinis darbuotojų trūkumas. Būtent visuotinis. Ir aukštos, ir vidutinės, ir žemos kvalifikacijos, ir Vilniuje, ir regionuose, ir viešajame, ir privačiame sektoriuose.

"Iš pradžių nerimauta dėl pandemijos sukelto gamybos grandinių trūkinėjimo, paskui dėl logistikos, dėl brangstančių žaliavų. Dabar jau tenka kalbėti apie viso gyvenimo trūkinėjimą dėl dirbančių žmonių stokos. Ir tai yra tikrai ne vieno kito atskiro sprendimo, o ilgo nenoro matyti demografinių problemų padarinys. Visų pirma, ignoruojant faktą, kad Lietuva, kaip ir kitos Vakarų pasaulio šalys, negali apsieiti be iš kitur atvažiuojančių čia dirbti žmonių ir kad dėl jų šiandien konkuruoja visos ES šalys. Ir mes kol kas pralaimime, – sako G.Azguridienė. – Šiame kontekste labai keistai skamba žodis "talentai".

Galvojame, kad mums trūksta tik IT specialistų, biotechnologų ir duomenų analitikų. Deja, šiandien trūksta mokytojų, gydytojų, padavėjų, sandėlių darbuotojų, melžėjų ir obuolių rinkėjų. Ar sakysime, kad jie ne talentai? Arba nebus talentai? Ekonomine prasme vertingi yra visi, kurie dirba ekonominėje grandinėje, nes jei jie nedirba, ji trūkinėja ir vertė nesukuriama. Kitaip tariant, visi sąžiningai dirbantys darbuotojai yra talentai ir metas būtų tai pripažinti."

Nepalaikė ir premjerė

Premjerė Ingrida Šimonytė, ėmus visuomenei domėtis, ką ji apie tai mananti, taip pat sakė, kad ekonomikos ir inovacijų ministrės iškeltos idėjos taikyti GPM lengvatos grįžtantiems emigrantams nepalaikanti.

"Man atrodo, kad Lietuvoje siūlyti lengvatas spręsti visiems gyvenimo klausimams yra labai populiaru, bet reikia suprasti vieną labai paprastą dalyką: viešasis sektorius, t.y. švietimas, sveikata, socialinė apsauga, krašto apsaugos reikalai, veikia tik iš mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių. Todėl, jeigu grįžtantys lietuviai nori kokybiškos sveikatos apsaugos ir kokybiško švietimo, natūralu, kad tam finansuoti reikalingi mokesčiai", – žurnalistams sakė premjerė.

Vyriausybės vadovė taip pat pažymėjo, kad A.Armonaitės siūlymas ministrų kabinete dar nesvarstytas, o Finansų ministerija "kaip tik yra lengvatų peržiūros procese" ir pateiks savo siūlymus Seimui dar per rudens sesiją.