- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas (LB) siūlo bankams be klientų sutikimo neleisti į pagrindinių mokėjimų krepšelį įtraukti papildomų nesusijusių paslaugų ir taip didinti jo kainą.
Centrinis bankas ketvirtadienį pranešė Finansų ministerijai pasiūlęs tai numatančius Mokėjimo įstatymo pakeitimus.
„Siekiame suteikti daugiau pasirinkimo laisvės ir aiškumo vartotojams – kad jie galėtų pasirinkti būtent jiems reikalingas paslaugas ar paslaugų krepšelius, o mokėjimo paslaugų teikėjai vienašališkai negalėtų primesti produktų ar paslaugų, kurių vartotojams nereikia“, – pranešime teigė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Centrinis bankas siūlo žmonėms sudaryti galimybę naudotis mokėjimo sąskaita ir paslaugomis atskirai, numatyti, kad bankai negalėtų vienašališkai teikti susietų ar sugrupuotų paslaugų be žmogaus sutikimo.
Taip pat siūloma įpareigoti bankus klientams aiškiai ir suprantamai pateikti informaciją apie paslaugų įkainius tiek kai jos susiejamos arba sugrupuojamos, tiek kai įsigyjamos atskirai.
Siekiame suteikti daugiau pasirinkimo laisvės ir aiškumo vartotojams – kad jie galėtų pasirinkti būtent jiems reikalingas paslaugas ar paslaugų krepšelius (...)
Pasak LB, dažniausiai į krepšelį įtraukiamos tik mokėjimo paslaugos – sąskaitos tvarkymas, lėšų pervedimai, mokėjimo kortelė, grynųjų pinigų operacijos, tačiau pastaruoju metu į jį įtraukiamos ir nesusijusios paslaugos, pavyzdžiui, draudimas.
Tokios paslaugos gali būti grupuojamos jas įsigyjant atskirai, bet galbūt brangiau, arba susiejamos ir jas galima įsigyti tik kartu.
„Jei su mokėjimo paslaugomis nesusiję produktai ar paslaugos nėra reikalingi vartotojui, jis iš esmės neturi galimybės jų atsisakyti, kartu neatsisakydamas ir mokėjimo paslaugų, negauna informacijos, kiek jos kainuotų atskirai“, – teigė centrinis bankas.
SEB bankui balandį atnaujinus paslaugų planus, mokėjimo plano neturintiems klientams pinigų išgryninimo įkainis nuo balandžio 9 dienos padidėjo nuo 0,8 iki 2 proc. išimamos sumos. Banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė tuomet BNS teigė, kad dalį įkainių bankas pakeitė atnaujintus planus papildžius naujomis momentinio ir pirkinių draudimo paslaugomis.
Vis dėlto centriniam bankui tokį planų keitimą įvertinus kaip netinkamą, SEB jo terminą birželį atidėjo iki Naujųjų metų, o įkainių didinimą daliai klientų – iki rudens.
LB tuomet teigė, kad ne visi SEB klientai buvo išsamiai informuoti apie vienašališkus sutarties sąlygų pakeitimus bei jų teisę nutraukti sutartį jiems nesutinkant su pakeitimais. Keisdamas planus, anot LB, komercinis bankas pirmiausia turėjo pasiūlyti vartotojams patiems pasirinkti vieną iš naujų planų, o ne parinkti jį už klientą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...