- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko vertinimu, bendrovės, kurių akcijos yra įtrauktos į prekybą Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje, laikosi daugumos bendrovių valdysenos kodekso nuostatų, tačiau tobulėti yra kur, įskaitant ir teisės aktus.
„Nuo bendrovės valdysenos kokybės priklauso investuotojų ir akcininkų pasitikėjimas pačia bendrove ir net bendrovės vertė. Esminiai bendrovių valdysenos aspektai – visi akcininkai turi turėti vienodas teises ir galimybes gauti visą informaciją, pagal kurią galėtų priimti pagrįstus sprendimus. Analizė parodė neblogą vaizdą, bendrovės juda geresnės valdysenos link, tačiau tobulėti yra kur, ir mes inicijuosime tam tikrus pakeitimus“, – sako Vaidas Cibas, Lietuvos banko Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus vadovas.
Emitentų pareiga metiniuose pranešimuose nurodyti, kaip jie laikosi Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso, nustatyta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme. Tai – ir geroji Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) praktika. Lietuvos bankas išnagrinėjo 26 bendrovių, kurių akcijos yra įtrauktos į prekybą Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje, atskleidžiamą informaciją pagal 10 bendrovių valdysenos kodekso principų.
Iš 2019 m. pabaigos duomenų analizės matyti, kad kruopščiausiai reikalavimų laikosi valstybės valdomos įmonės, tai lemia šių įmonių veiklos išsamesnis teisinis reglamentavimas. Apskritai emitentai labiausiai laikosi tų principų rekomendacijų, kurios yra susijusios su įstatymuose įtvirtintu privalomu reguliavimu. Tuo tarpu su bendrovėje sudaromais komitetais ir jų veikla bei bendrovės atlygio politika susijusių principų laikomasi mažiau. Vis dėlto praėjusiais metais Akcinių bendrovių įstatyme nustačius, kad visuotinis akcininkų susirinkimas atlygio politiką turi tvirtinti ne rečiau nei kas 4 m., šio principo laikymosi rodiklis šiuo metu yra reikšmingai pagerėjęs ir 2020 m. ataskaitose šių rekomendacijų laikymosi vidurkis bus gerokai aukštesnis. Dabar atlygio politiką yra patvirtinusios 88 proc. bendrovių, o likusios tai planuoja padaryti artimiausiu metu. Beveik trečdalis bendrovių yra sudariusios daugiau nei vieną – privalomą – Audito komitetą.
Šiuo metu stebėtojų tarybas ir valdybas yra sudariusios 8 bendrovės iš 26, t. y. šios bendrovės turi dviejų pakopų valdymo sistemą. 7 bendrovės iš 26 turi valdybą su priežiūros funkcija, t. y. vienos pakopos valdymo sistemą. 9 bendrovės turi valdybas be priežiūros funkcijos, o 2 bendrovės neturi jokio kolegialaus organo. Atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, artimiausiais metais šios bendrovės taip pat privalės užtikrinti priežiūros funkcijos įgyvendinimą bendrovėse ir pasirinkti vienos arba dviejų pakopų valdymo sistemą. Vertinant kolegialių organų (tiek stebėtojų tarybų, tiek valdybų) sudėtį, pastebėta, kad moterys ir užsienio šalių piliečiai juose vidutiniškai sudaro apie penktadalį viso narių skaičiaus.
Įvertinęs surinktą informaciją Lietuvos bankas inicijuos diskusiją su AB Nasdaq Vilnius dėl poreikio tikslinti bendrovių valdysenos kodekso ataskaitos formą ir papildyti reikalavimus dėl rekomendacijų laikymosi atskleidimo. Taip pat numatoma diskutuoti su valstybės institucijomis dėl teisės aktų pakeitimų – ypatingos svarbos sandorių (turto perleidimo) tvirtinimo priskyrimo visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, dėl reguliavimo, susijusio su kolektyvinio investavimo subjektų, kurių valdymas yra perduotas valdymo įmonei, dėl visuotinių akcininkų susirinkimų organizavimo el. ryšio priemonėmis proceso detalizavimo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...