- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje vyraujant būsto paskoloms už kintamas palūkanas, Lietuvos bankas (LB) siūlo įpareigoti komercinius bankus ir kitus paskolų davėjus pasiūlyti žmonėms alternatyvą – bent penkeriems metams fiksuotas palūkanas.
LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, Lietuvoje beveik visos būsto paskolos suteikiamos su kintamomis palūkanomis, taip riziką dėl jų didėjimo perkeliant paskolų gavėjams. Jis pabrėžė, kad nėra vienareikšmiško atsakymo, kurios palūkanos yra naudingesnės, tačiau vartotojai turi turėti galimybę rinktis.
„Lietuvos bankas neskatina rinktis fiksuotas ar kintamas palūkanų normas – vartotojas pats sprendžia, bet turi būti užtikrinta vartotojui reali galimybė rinktis jam labiausiai tinkamą produktą ir pateikta informacija apie vieno ar kito pasirinkimo rezultatą“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus.
Turi būti užtikrinta vartotojui reali galimybė rinktis jam labiausiai tinkamą produktą ir pateikta informacija apie vieno ar kito pasirinkimo rezultatą.
Centrinis bankas pabrėžia, kad fiksuota palūkanų norma taip pat turėtų būti pagrįsta, atitinkanti rinkos tendencijas.
„Pagrįsta – tai remiantis visiems suprantama, prieinama rinkų informacija, tą pagrindimą, akivaizdu, niekas neseks ir nekontroliuos tokiu būdu, bet tai, kas akivaizdžiai yra neteisinga ir neobjektyvu, bus galima reaguoti ir norėtume, kad tai būtų įtvirtinta įstatymu“, – sakė G. Šimkus.
LB teigimu, fiksuotų palūkanų kaina Lietuvoje yra viena didžiausių euro zonoje – naujoms paskoloms 2022 metais ji buvo vidutiniškai 1 proc. punktu didesnė už euro zonos vidurkį, o bankai nėra linkę aktyviai siūlyti tokių palūkanų.
Lietuvoje 96 proc. būsto paskolų yra su kintamomis, o 4 proc. – fiksuotomis palūkanomis.
Paskolos su kintamomis palūkanomis dominuoja ir kitose Baltijos šalyse, Suomijoje, Švedijoje. Tuo metu palūkanų fiksavimas ypač populiarus šalyse, kur finansų sektorius yra didelis ir gerai išsivystęs, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Vokietijoje – jose naujos bent tam tikram laikui fiksuotų palūkanų paskolos sudaro daugiau kaip 85 procentus.
Be kita ko, LB siūlo, kad sutarties keitimo mokestis, keičiant kintamos palūkanų normos maržą, negalėtų būti didesnis nei naujos sutarties su tuo pačiu banku mokestis.
LB taip pat siūlo sukurti viešai prieinamą nepriklausomą alternatyvų skaičiuoklę, skelbti maržų ir palūkanų normų sklaidos statistiką, sukurti priemonę kliento ir rinkos sąlygų palyginimui.
Centrinio banko teigimu, Lietuvoje nėra paplitęs būsto paskolų refinansavimas, nors pastaraisiais metais mažėjus maržoms, jis gali būti naudingas vartotojams. Anot G. Šimkaus, siūloma sumažinti refinansavimo ir palūkanų maržos peržiūros sąnaudų naštą vartotojui.
„Nustatyti, kad refinansavimo išlaidų sumą gali finansuoti paskolą refinansuojantis bankas, refinansavimui reikalinga išlaidų suma būtų suteikiama refinansuojančio banko ir būtų įtraukiama į naują kreditą“, – sakė G. Šimkus.
„Tuomet vartotojas gali aiškiai suprasti – turiu tokią paskolą, jos palūkanų normos štai tokios, kai refinansuosiu, nepridedant man savų lėšų, sąlygos bus kitokios ir labai aiškiai bus galima palyginti, matyti, neįsitraukiant papildomų lėšų, jų pinigų vertės laike klausimus ir panašiai“, – pridūrė jis.
LB teigimu, paskolų refinansavimas yra aktualus tiems žmonėms, kurie sutartis sudarė 2018–2021 metais, kai maržos buvo didesnės. Tokios paskolos sudaro 44 proc. viso būsto paskolų portfelio.
LB atliktos apklausos duomenimis, refinansavimo prieinamumą riboja jo sąnaudos, proceso sudėtingumas ir informacijos apie šią galimybę trūkumas.
Be to, bankai turėtų informuoti klientus apie jiems palankias alternatyvas, pavyzdžiui, palūkanų maržos dydį.
LB duomenimis, fiksuotų ir kintamų palūkanų būsto paskolų populiarumas ES šalyse labai skiriasi – mažų palūkanų laikotarpiu (2011–2022 metais) daugumoje euro zonos šalių gyventojai dažniau rinkosi fiksuoti palūkanas ilgiau nei vieneriems metams, o Lietuvoje vis labiau vyravo paskolos su kintama norma.
Lietuvos bankas kviečia visas suinteresuotas šalis iki birželio 12 dienos išsakyti nuomonę dėl pasiūlymų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...