Vy­riau­sy­bės pa­lai­min­ti bend­ro­vės „fly­LAL - Lit­hua­nian Air­li­nes" pri­va­taus ter­mi­na­lo Tarp­tau­ti­nia­me Vil­niaus oro uos­te (TVOU) sta­ty­bų pla­nai per­pil­dė di­džiau­sio Lie­tu­vos oro li­ni­jų kon­ku­ren­to Lat­vi­jos bend­ro­vės „air­Bal­tic" kant­ry­bės tau­rę. Jau ke­le­tą me­tų ne­ga­lė­da­mi su TVOU su­si­tar­ti dėl pa­lan­kes­nių są­ly­gų lat­viai svars­to ga­li­my­bę kel­tis į Kau­ną.

Kau­nas drau­giš­kes­nis

Lat­vi­jos oro bend­ro­vė rim­tai gal­vo­ja skrai­dy­ti iš Kau­no, nors sos­ti­nės vi­siš­kai ati­duo­ti kon­ku­ren­tams ne­ke­ti­na. Į Kar­mė­la­vo­je įsi­kū­ru­sį oro uos­tą bend­ro­vė ke­ti­na per­kel­ti tik da­lį sa­vo pa­jė­gų.

„Ko­dėl ai­rių bend­ro­vė „Ryan-air" skrai­di­na į Kau­ną? Nes ten ma­žes­ni mo­kes­čiai. Kau­no oro uos­tas kur kas drau­giš­kes­nis ir at­vi­res­nis pa­siū­ly­mams nei Vil­niaus. Dėl to ir mes da­bar žval­go­mės į tą pu­sę. Aiš­ku, ne­per­kel­si­me į Kau­ną sa­vo ba­zės, bet jei su­si­tar­si­me dėl są­ly­gų - da­lį pa­jė­gų tik­rai ten įkur­si­me. Pra­džio­je gal vie­ną du lėk­tu­vus", - svars­tė bend­ro­vės „air­Bal­tic" at­sto­vy­bės Lie­tu­vo­je di­rek­to­rius Ta­das Viz­gir­da.

Jis įsi­ti­ki­nęs, kad Kau­no oro uos­tas tu­ri daug po­ten­cia­lo, ta­čiau no­rint pa­ma­ty­ti re­zul­ta­tus, rei­kia įti­kin­ti ke­lei­vius skrai­dy­ti ne iš sos­ti­nės, o iš Kau­no. Pi­ges­ni bi­lie­tai ga­lė­tų bū­ti pui­ki mo­ty­va­ci­ja. „Vil­nie­čiai ir taip skrai­dys iš sos­ti­nės, bet ra­jo­nų gy­ven­to­jus ir tran­zi­ti­nių rei­sų ke­lei­vius, ma­nau, ga­li­ma bū­tų per­vi­lio­ti į Kar­mė­la­vą, - atei­ties pla­nais da­li­jo­si bend­ro­vės „air­Bal­tic" at­sto­vy­bės Lie­tu­vo­je va­do­vas. - Mums pa­tin­ka, kad Kau­no oro uos­tas ini­cia­ty­vus ir ag­re­sy­vus. Jie no­ri pri­trauk­ti di­des­nį ke­lei­vių srau­tą, plės­tis ir ak­ty­viai vei­kia, o TVOU at­ro­do it se­nas pa­rū­di­jęs biu­rok­ra­ti­nis apa­ra­tas."

Lau­kia iš­skės­to­mis ran­ko­mis

Kau­no oro uos­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ari­jan­das Šliu­pas pa­tvir­ti­no, kad su įmo­ne „air­Bal­tic" vyks­ta ak­ty­vios de­ry­bos. Ta­čiau pa­brė­žė, kad tai to­li gra­žu ne vie­nin­te­lė bend­ro­vė, su ku­ria kal­ba­ma.

„Ve­da­me de­ry­bas ne tik su įmo­ne „air­Bal­tic", bet ir su „fly­LAL" bei už­sie­nio skry­džių bend­ro­vė­mis. Tarp jų ir Vo­kie­ti­jos oro kom­pa­ni­ja „Ger­man Wings", Is­pa­ni­jos „Ibe­ria", Skan­di­na­vi­jos pi­gių skry­džių įmo­ne „Ster­ling Air­li­nes" ir kt.", - san­tū­riai kal­bė­jo A.Šliu­pas.

Ta­čiau kol kas de­ry­bos su vi­so­mis skry­džių bend­ro­vė­mis yra ly­gia­ver­tės ir nė vie­na ne­tu­ri iš­skir­ti­nių są­ly­gų ar pa­siū­ly­mų.

Val­džiai - kri­ti­kos strė­lės

„air­Bal­tic" at­sto­vy­bės Lie­tu­vo­je va­do­vas ti­ki­no, kad pa­grin­di­nė prie­žas­tis, dėl ku­rios lat­vių bend­ro­vė žval­go­si nau­jų ki­li­mo ir tū­pi­mo ta­kų, yra la­bai di­de­li Vil­niaus oro uos­to mo­kes­čiai. Ypač tū­pi­mo mo­kes­tis.

T.Viz­gir­da nei­gė, kad lei­di­mas bend­ro­vei „fly­LAL - Lit­hua­nian Air­li­nes" sta­ty­ti sa­vo ke­lei­vių ter­mi­na­lą ap­sun­kins įmo­nės „air­Bal­tic" dar­bą ir ši pra­lai­mės kon­ku­ren­ci­nę ko­vą. Pas­ta­ro­sios bend­ro­vės va­do­vas kon­ku­ren­tų blo­gu žo­džiu ne­mi­nė­jo, net pra­si­ta­rė, kad Lat­vi­jos įmo­nė, ga­vu­si pa­trauk­lų pa­siū­ly­mą, su­tik­tų ke­lei­vius skrai­din­ti ir iš bend­ro­vės „fly­LAL - Li-t­hua­nian Air­li­nes" ter­mi­na­lo.

Už­tat val­džiai ir oro uos­tui kri­ti­kos jis ne­gai­lė­jo. „Vi­sa­da sa­kė­me, kad Vil­niaus oro uos­tas yra per bran­gus. Jau ke­le­rius me­tus ne­sėk­min­gai de­ra­mės su TVOU ad­mi­nist­ra­ci­ja, kad bū­tų tai­ko­ma lanks­tes­nė oro uos­to mo­kes­čių po­li­ti­ka. Už vie­no „Boein­go" tū­pi­mą Vil­niu­je mo­ka­me 3 tūkst. JAV do­le­rių (6,5 tūkst. li­tų), o Ry­go­je - tik 800 JAV do­le­rių (1,7 tūkst. li­tų)", - ly­gi­no bend­ro­vės „air­Bal­tic" at­sto­vy­bės Lie­tu­vo­je va­do­vas.

Nepatinka skirtingos sąlygos

Lat­vių skry­džių bend­ro­vės va­do­vai ne­pa­ten­kin­ti, kad Vil­niu­je esą tai­ko­mos ne­vie­no­dos są­ly­gos. „Vie­na mū­sų gru­pės įmo­nių jau dve­jus me­tus ne­gau­na vie­tos an­ga­rui sta­ty­ti, o bend­ro­vės „fly­LAL" val­džia lei­do oro uos­te sta­ty­tis ne tik an­ga­rą, bet ir pri­va­tų ke­lei­vių ap­tar­na­vi­mo ter­mi­na­lą", - kal­bė­jo T.Viz­gir­da. Ta­čiau gim­ta­ja­me Ry­gos oro uos­te „air­Bal­tic" taip pat nau­do­ja­si iš­skir­ti­nė­mis są­ly­go­mis. Įmo­nei su­teik­ta 80 pro­c. nuo­lai­da oro uos­to mo­kes­čiams. Už to­kią pra­kti­ką Eu­ro­pos kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bai Ry­gos oro uos­tą jau ap­skun­dė ne vie­na skry­džių bend­ro­vė.

Prog­no­zuo­ja chao­są

Bend­ro­vės „fly­LAL Group" val­dy­bos pir­mi­nin­kas Ge­di­mi­nas Žie­me­lis ne kar­tą yra sa­kęs, kad pri­va­tus ke­lei­vių ter­mi­na­las na­cio­na­li­niam ve­žė­jui ne tik bū­tų stip­ri mo­ty­va­vi­mo prie­mo­nė plės­ti veik­lą Lie­tu­vo­je. Glau­džiai bend­ra­dar­biau­da­ma su oro uos­tu bend­ro­vė ti­ki­si tris kar­tus pa­di­din­ti ke­lei­vių srau­tą ir kas­met pa­pil­dy­ti TVOU ki­še­nę 125 mln. li­tų.

Ta­čiau įmo­nės „air­Bal­tic" Lie­tu­vos at­sto­vy­bės va­do­vas tuo abe­jo­ja. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad pri­va­tus ter­mi­na­las ne tik ne­pri­si­dės prie sėk­min­gos TVOU veik­los, bet vei­kiau­siai oro uos­te su­kels chao­są, nes bus itin sun­ku su­de­rin­ti dvie­jų skir­tin­gų bend­ro­vių veik­lą. Be to, „fly­LAL - Lit­hua­nian Air­li­nes" grei­čiau­siai ne bend­ra­dar­biaus, o kon­ku­ruos su oro uos­tu ir atims iš jo da­lį pel­no. Dėl to skry­džiai dar il­gai neat­pigs.

Pak­lu­so nu­ro­dy­mams

TVOU at­sto­vas spau­dai ir ry­šiams su vi­suo­me­ne Arū­nas Mar­cin­ke­vi­čius lei­do su­pras­ti, kad oro uos­tas taip pat nė­ra la­bai pa­ten­kin­tas val­džios spren­di­mu, ta­čiau dau­giau prie­šin­tis ne­ke­ti­na.

„Ką Vy­riau­sy­bės Stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo ko­mi­te­tas nu­spren­dė, tą pri­va­lo­me vyk­dy­ti. Nie­kas ne­klau­sia, ar mes pa­ten­kin­ti", - aiš­ki­no A.Mar­cin­ke­vi­čius.

Jis pri­pa­ži­no, kad dėl pri­va­taus ke­lei­vių ter­mi­na­lo sta­ty­bų atei­ty­je oro uos­to lau­kia daug iš­šū­kių. O pa­grin­di­nis oro uos­to už­da­vi­nys - kad ir per di­džiau­sias kan­čias su­de­rin­ti vals­ty­bi­nės įmo­nės ir pri­va­taus ka­pi­ta­lo in­te­re­sus.

Ta­čiau jis ne­slė­pė, kad oro uos­tas lau­kia kon­ku­ren­to, o ne pa­gal­bi­nin­ko, ir atei­ty­je rei­kės tar­tis, kaip oro uos­tas ir pri­va­ti bend­ro­vė da­ly­sis ke­lei­vius. A.Mar­cin­ke­vi­čius taip pat per­spė­jo, kad jei­gu pra­si­dės klien­tų me­džiok­lė ir bea­to­dai­riš­ka kon­ku­ren­ci­nė ko­va, iš tie­sų ga­li kil­ti ne­tvar­ka, o ta­da ken­tės ke­lei­viai.