Latvijos Saeima nusprendė gelbėti beviltiškus skolininkus. Asmenims, nepajėgiantiems atsiskaityti su banku, leista jam atiduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą ir išvengti visų įsipareigojimų. Tokios įstatymo nuostatos papiktino bankus ir jie suskubo užtarimo ieškoti pas šalies prezidentą.

Šią savaitę Latvijos parlamentas vienbalsiai pritarė Nemokumo įstatymo pataisoms, kuriose numatyta, kad nemokiu pripažintas skolininkas turės atiduoti kreditoriui tik 30 proc. pajamų, vienintelio būsto savininkas galės nukelti turto pardavimą iki metų, o bankroto procedūra tęsis iki dvejų.

Naujasis teisės aktas galios tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, kurie galės už skolas atiduoti bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą, net jei šio vertė nesieks paskolos sumos.

"Jūs kaimynui paskolinote 100 latų, o kai atėjo laikas grąžinti, kaimynas pareiškė: "Teismas nurodė, kad aš tau skolingas tik 10 latų. O dėl likusios sumos – atleisk." Saeima tai ir priėmė. Visi gali klysti. Klausimas – kas už tai turės mokėti. Esamomis aplinkybėmis ši prievolė guls ant būsimų skolininkų. Jeigu jie, žinoma, bus pajėgūs tai daryti, nes kreditų išdavimo sąlygos bus kur kas griežtesnės", – dienraščiui "Biznes & Baltija" pareiškė Latvijos komercinių bankų asociacijos teisininkas Kazimiras Šliakota.

Jo teigimu, dėl tokių pokyčių pasipelnys spekuliantai, o ne eilinės vieną būstą turinčios šeimos, kurioms esą naudingiau susitarti su banku dėl paskolos restruktūrizavimo.

Anot dienraščio "Diena", bankininkai nuogąstauja, kad gyventojai ras būdų, kaip nuslėpti pajamas, tad įstatymo reikalavimas kreditoriams atiduoti trečdalį pajamų bus apeitas, o bankai tegaus grašius.

Kad paskolų išdavimo sąlygos bus dar griežtesnės, įspėjo ir SEB banko Latvijoje vyriausiasis ekspertas Andris Vilkas. Tačiau, jo nuomone, tokios įstatymo naujovės gyvuos neilgai: "Tai gryniausias populizmas, ir maždaug po pusmečio įstatymas bus pataisytas. Esu tuo tikras." Ainaras Uozuolas, SEB banko Latvijoje prezidentas, tvirtino, kad tokiu įstatymu valstybė siekia išspręsti socialines problemas, nors naujosios nuostatos prieštarauja ES teisės normoms. Be to, priimtos pataisos prieštarauja Latvijos pasirašytiems susitarimams dėl investicijų apsaugos. Tokius dokumentus šalis yra pasirašiusi su Norvegija, Švedija, Lietuva ir Estija.

Šalies komerciniai bankai jau kreipėsi į šalies prezidentą Valdį Zatlerą, kad jis įpareigotų Saeimą dar kartą diskutuoti šiuo klausimu. Bankai esą siūlo kompromisinį variantą – per ketverius metus skolininkai privalo padengti 20 proc. sumos, kuri liktų pardavus nekilnojamąjį turtą.

Naujasis įstatymas, be parlamentarų, labiausiai džiugina ir Latvijos skolininkų asociaciją. Jo vadovas Ainaras Gorenka teigė, jog balsavimas įrodė, kad "geros idėjos laimi, ir politikus vis dėlto galima įtikinti, kas iš tiesų geriausia Latvijos gyventojams".

Latvijos prezidentas turi teisę per 10 dienų grąžinti įstatymą į Saeimą. Jeigu tai įvyktų, parlamentarai gali jį arba pakeisti, arba patvirtinti nieko nekeitę. Tokiu atveju valstybės vadovas privalės pasirašyti dokumentą arba dėl ginčytinų nuostatų bus surengtas referendumas. Jeigu jokių pokyčių nebus, įstatymas turėtų pradėti galioti nuo šių metų lapkričio 1 d.

Komentaras

Stasys Kropas

Lietuvos bankų asociacijos vadovas

Šį Latvijos įstatymą vertinu kaip politinį žingsnį prieš rinkimus. Priminsiu, kad mūsų kaimynai su Tarptautiniu valiutos fondu ir kitais ES kreditoriais yra pasirašę paskolos sutartį, kuria įsipareigojo sutvarkyti restruktūrizacijos aplinką pagal geros teisės praktikos standartus. Manau, kad Latvija bus priversta grįžti prie šio klausimo. Antraip jai gali būti užsuktas paskolų čiaupas, skolinimosi sąnaudos padidės ir šaliai kils bėdų dėl kitų metų biudžeto. Tai būtų neigiama žinia ir kitoms Baltijos šalims. Tikiuosi, kad Latvijos prezidentas pasistengs išspręsti šią problemą.

Manau, kad Lietuvoje neturėtų būti bandymų įteisinti panašų įstatymą. Tam nėra poreikio. Bankai ieško sprendimų, kad finansinių sunkumų turintiems klientams nereiktų palikti vienintelio būsto.