Po "Maximos" prekybos centro griūties Rygos Zuolitūdės rajone šis lietuviškas prekybos tinklas sulaukė latvių pasipiktinimo. O kaip po nelaimės Latvijoje sekasi dirbti kitam Lietuvos verslui?

Turi kitų rūpesčių

Kalbinti verslininkai, Latvijoje dirbantys ne su galutiniais vartotojais, o tiesiogiai su verslu, patikino, kad nelaimė, dėl kurios šešėlis krito ant lietuviško kapitalo prekybos tinklo "Maxima", jų veiklai įtakos kol kas neturėjo.

Dabar Latvija labiau rūpinasi tinkamu euro įvedimu ir statybos reikalavimų pokyčiais, kad tik išvengtų panašių nelaimių. Tačiau verslininkai pripažįsta, kad pradedantiesiems iš Lietuvos dabar žengti į gretimą rinką būtų ne pats tinkamiausias metas.

Įmonės "Poremo", montuojančios pramoninių slėginių vamzdynų indus bei įrangą ir gaminančios metalines konstrukcijas, direktorius Saulius Timinskas sakė, kad dabar Latvija rūpinasi akylesne statybų kontrole, todėl griežtina statybų bei objektų priežiūros reikalavimus, kurie, anot S.Timinsko, iki tragedijos buvo gerokai primityvesni nei Lietuvoje.

"Statybos darbų reikalavimai Latvijoje gerokai skiriasi nuo taisyklių, kurios galioja Lietuvoje. Galima pradėti nuo to, kad visos mūsų statybų įmonės iškart yra atestuojamos, o Latvija tokio dalyko nė neturi. Žinoma, dėl tokių švelnesnių reikalavimų mums dirbti ten kur kas lengviau, tačiau būtent tokios sąlygos galėjo būti reikšmingos ir lemiamos", – svarstė S.Timinskas.

Planus pristabdė

Įmonės vadovas skaičiavo, kad jau pusmetį negavo užsakymų Latvijoje, tačiau klientų stygius nesusijęs su parduotuvės griūtimi ar nepasitikėjimu lietuviškos kilmės įmonėmis.

Nors įmonėms nelaimė, nusinešusi 54 žmonių gyvybę, tiesioginės įtakos neturėjo, ji sujudino visą Latvijos mažmeninės prekybos rinką, todėl vienai Lietuvos bendrovei, kaip tik bandančiai pradėti bendradarbiauti su Latvijos prekybininkais, kelias į šalies kaimynės rinką prailgo.

"Šiuo metu kaip tik bandome įeiti į Latvijos rinką, bet ši nelaimė mūsų planus kiek sustabdė. Latvijoje mažmeninė prekyba kiek sustojo, todėl toliau vykdome derybas. Negaliu komentuoti detaliau, nes kol kas nesame įžengę į šią rinką", – sakė UAB "Migiris", gaminančios elektrines tarkavimo mašinas, vadovas Viktoras Girininkas.

"Maximą" aplenkia

Tačiau AB "Audimas", gruodžio pradžioje pranešusi apie planus grįžti į Latvijos mažmeninės prekybos rinką, ir po nelaimės Rygoje su partneriais derasi sėkmingai.

"Mūsų laukia ir partneriai, ir Latvijos gyventojai. Jie supranta, kad visos Lietuvos bendrovės negali atsakyti už šią nelaimę", – patvirtino "Audimo" rinkodaros vadovė Kristina Sypčenko.

UAB "Smiltainis ir Ko" į Latviją eksportuoja popieriaus bei kartono produktus. Įmonės eksporto plėtros vadovė Marina Krasovskienė neseniai lankėsi Rygoje ir patikino, kad vietos gyventojai nėra nusistatę prieš lietuviškos kilmės prekių ženklus ar įmones, tačiau "Maximos" parduotuves aplenkia. Anot jos, siaubingi įvykiai neapsunkino verslo sąlygų Latvijoje, neigiamą įtaką pajuto nebent įmonės, kurios su "Maximos" tinklu dirba tiesiogiai.

"Kiek žinau, dabar latviai nelabai linkę apsipirkti "Maximos" parduotuvėse, tačiau toks padarinys susijęs su galutinių vartotojų pasirinkimu, o mes dirbame tik su verslu, todėl kardinalių pokyčių nepajutome. Nelaimė palietė tuos, kurių apyvarta priklauso nuo "Maximos", – komentavo ji.

Prarado dalį užsakymų

Pavyzdžiui, spaudos valdymo įmonė "Flexpro" prarado dalį "Maximos" užsakymų po to, kai bendrovė metė visas pastangas ryšiams su visuomene gerinti ir apkarpė kai kurių anksčiau suplanuotų reklamos projektų įgyvendinimą.

"Latvijoje nepajutome jokių neigiamų padarinių. Rygos filiale dirba mūsų darbuotojai latviai, o ir mūsų įmonės pavadinimą kartais painioja su latvišku kapitalu. Užsakymų Latvijoje taip pat nesumažėjo", – sakė Edvardas Barauskas, "Flexpro" verslo plėtros vadovas.

"Kai "Maxima" atėjo į Latvijos rinką, gyventojai, apimti euforijos, laukė eilėse prie parduotuvių. Juk paskui "Maximą" atėjo daug kitų įmonių – konditerijos, avalynės, viešojo maitinimo", – prisiminė E.Barauskas.