Laivybą vidaus vandenimis atgaivins olandai?

Kitą savaitę prasidės laivyba šalies vidaus vandenų keliais. Tam bus paruošta 385 kilometrai valstybinės reikšmės vandens kelių.

Laivybos Lietuvos vidaus vandenyse sezonas trunka 199 dienas. Tuomet galima vežti keleivius ir krovinius. Tačiau pastarųjų baržomis pervežama labai mažai, praneša LRT televizijos naujienų laida „Panorama“.

Palyginti su Klaipėdos uostu, kuris perkrauna iki 38 milijonų tonų, baržomis per sezoną  pervežama vos 200 tūkst. Specialistai sako, kad dėl menkos grimzlės jų daug nepakrausi. Šią statistiką, tikimasi, iš esmės pagerins pradėjusi veikti krovininė prieplauka Marvelėje. Šiais metais planuojama ją pradėti statyti.

Pasak verslininkų turint, kur iškrauti baržas, kroviniams vežti bus galima naudoti didesnes, galingesnes. Verslininkai lankėsi Roterdame, kur domėjosi laivų ir uostų statyba, Briuselyje aiškinosi ES planus skatinti krovinių pervežimą vandeniu.

„Mūsų asociacijos verslo struktūros jau planuoja, kad tuo metu, kai Marvelėje atsiras uostas, galėtų atsirasti ir pirmosios šiuolaikinės, modernios, ekologiškos baržos, kurios galėtų pervežti 1000 tonų krovinio vienu maršrutu Kaunas–Klaipėda ir atgal“, – sako Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos direktorius Jonas Ragauskas.

Tai kad verslo atstovus domina galimybė vandens keliais pervežti krovinius, ypač nestandartinius, patvirtina ir vandens kelių direkcijos vadovas Gintautas Labanauskas.

„Yra verslininkų, kurie šiandien jau nuo Jurbarko planuotų ir netgi kooperuotų savo jėgas ir statytų krovinines prieplaukas. Būtų vežamos gelžbetonių konstrukcijas, grūdai – susidomėjimas yra didelis“, – sako Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius G. Labanauskas.

Kaip praneša „Panorama“, į šį verslą galėtų ateiti olandai, nes lietuviai naujoms baržoms neturėtų pinigų. Skaičiuojama, kad atnaujinus laivyną upėmis per artimiausius 5 metus būtų galima pervežti iki 1,5 mln. tonų krovinių.

Šią vasarą planuojama atidaryti sezoninį Rasytės pasienio kontrolės punktą, tai leis išplėsti vandens turizmo galimybes tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus.

Nemune ir Kauno mariose navigaciniais ženklais bus paženklinti laivakeliai Kauno HE-Žemaitkiemis, ir Druskininkai–Liškiava, ruožas Kauno HE–Rumšiškės net šviečiančiais. Navigaciniais ženklais bus pažymėtas ir laivybinis vandens kelias Nemuno upėje ir Kuršių mariose nuo Kauno iki Klaipėdos,  ruožas Smalininkai–Klaipėda šviečiančiais.

Nemune nuo Jurbarko iki Kauno planuojama palaikyti 1,20 centimetrų, o Nemune ir Kuršių mariose nuo Jurbarko iki Klaipėdos 1,50 metro gylį.