Laimę darbe lemia ne tik atlyginimas

Apie laimės ekonomiką ir jos principų pritaikymą kalbamės su VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto lektore bei laimės ekonomikos ambasadore dr.Viktorija Starkauskiene.

– Kaip trumpai būtų galima apibrėžti laimės ekonomiką? Kas yra jos tyrimų objektas?

– Tai moderni ekonominės ir socialinės minties kryptis, tirianti laimės prielaidas, veiksnius, kurie lemia laimės lygį plačiąja prasme, t.y. nesiejant laimės tik su materialine gerove ir BVP. Prielaidas atsirasti laimės ekonomikos mokslui sudarė JAV ekonomisto ir demografo Richardo Easterlino XX a. 8-ajame dešimtmetyje atlikti tyrimai. Jie parodė, kad JAV gyventojų turtėjimas – augančios pajamos, santaupos ir vartojimas – ilguoju laikotarpiu dar nereiškia gerovės kilimo.

– Norite pasakyti, kad atlyginimo augimas nėra vienintelis ir nepakeičiamas šalies gerovės matas?

– Būtent, tai pagrindžia JAV ekonomisto R.Easterlino empirinis atradimas – nors žmonės tampa turtingesni, jie nesijaučia laimingesni. Toks pastebėjimas buvo padarytas tiriant 1946–1970 m. JAV gyventojų pajamas ir laimės lygį. Šis empirinis atradimas ekonomikos literatūroje įsitvirtino laimės paradokso vardu. Remiantis šiuo atradimu, imta kritikuoti BVP kaip šalies gerovės rodiklį, į pirmą vietą iškeliant bendrąją nacionalinę laimę.

– Kiek Lietuvoje populiarios ir žinomos idėjos apie laimės ekonomiką? Ar mūsų įmonės, institucijos ir organizacijos ima taikyti laimės ekonomikos principus?

– Nors laimingos visuomenės siekis nėra XXI a. išradimas, laimės ekonomikos idėjos yra pakankamai naujos, ypač Lietuvoje. Šiandien kalbu apie tai, kaip laimės ekonomika gali padėti žmogui ir verslui kurti laimės ekonomikos principais pagrįstą įmonių ir organizacijų aplinką.

Kodėl tai svarbu daryti? Laimės ekonomikos principais galima kurti sėkmingą, naujiems talentams ir klientams patrauklią įmonių ir organizacijų aplinką, kurioje dirba laimingi ir įsitraukę darbuotojai. Kalbant apie laimės ekonomikos principus organizacijoje, bene svarbiausiu prioritetu tampa tarpusavio pagarba ir bendražmogiški ryšiai.

– Minėjote, kad laimės ekonomika gali padėti žmogui ir verslui.

Apie darbo filosofiją Lietuvoje yra kalbama mažai.

– Reikia prisiminti, kas lemia, kad egzistuoja minėtas laimės paradoksas, t.y. kodėl augant pajamoms žmonės nesijaučia laimingesni. Paprastai, turėdami daugiau, mes norime dar daugiau ir taip toliau. Žmonės pripranta prie didesnių pajamų, pakeičia vartojimo struktūrą, bet kiekvienas papildomas euras atneša vis mažesnę naudą, kartu ir mažėjantį pasitenkinimą. Psichologai ir laimės ekonomikos atstovai tai aiškina hedonine adaptacija, ekonomistai papildo mažėjančio ribinio naudingumo dėsniu.

Įdomu tai, kad tas pats laimės paradoksas veikia ir darbo rinkoje – įmonių bei organizacijų aplinkoje. Kalbu apie vieną iš daugelio, bet ne vienintelį darbuotojų motyvavimo veiksnį – pajamas. Tai veikia tik trumpuoju laikotarpiu. Tie, kas tikisi, jog pakėlus atlyginimą savaime kils darbuotojų pasitenkinimas darbu ir našumas, netrunka nusivilti. Tyrimai rodo, kad padidinta alga darbuotojus motyvuoja geriau dirbti ne ilgiau kaip tris mėnesius. Vėliau augantys skaičiai tampa tarsi savaime suprantamu dalyku.

Kitas svarbus veiksnys, vedantis link nuolatinio nepasitenkinimo savo pasiekimais tiek darbe, tiek gyvenime, yra nepagrįsti lūkesčiai ir augančios ambicijos. Ambicingi žmonės, įgyvendinę vieną tikslą, nieko nelaukdami kelia kitą, tada dar kitą, taip keldami kartelę ir bandydami gauti tai, ko nori, tikėdami, kad tik taip jie bus laimingi. Laimės ekonomikoje tai vadinama hedonistiniu bėgimo takeliu, kuris, ne paslaptis, stovėdamas vietoje sukasi vis greičiau. Įdomu tai, kad žmogus, išeikvojęs galybę laiko ir jėgų, ieškodamas laimės išorėje, kuomet ji iš tiesų yra viduje, taip niekur nenubėga ir gyvenime. Mėgstu tai sulyginti su geru apšilimu prieš treniruotę, kuriam užtenka gerų 10–15 min. Deja, daugelis taip ir nenulipa nuo šio bėgimo takelio ir darydami tik apšilimą nepradeda tikrosios treniruotės – gyvenimo.

– Kodėl reikėtų kurti organizaciją, kuri veiktų pagal laimės ekonomikos principus?

– Kalbant apie laimės ekonomikos principais grįstą įmonių ir organizacijų aplinką, pirmiausia svarbu paminėti darbo prasmę žmogaus gyvenime. Apie darbo filosofiją Lietuvoje yra kalbama mažai. Darbas, kuris mus įprasmina, leidžia kurti ir išlaikyti socialinius ryšius, realizuoti save, taip pat kuria tam tikrą discipliną, yra vertingas pats savaime. Dirbdami praleidžiame apie 80 proc. savo budraus laiko. Vadinasi, tai nėra "tik darbas", o didžioji mūsų gyvenimo dalis. Dėl to svarbu stebėti, kaip žmogus jaučiasi darbe, kiek jis yra patenkintas darbu ir apskritai laimingas.

Paradoksalu, bet augant vidutiniam darbo užmokesčiui, įmonės vis dažniau susiduria su didele darbuotojų kaita, nepakankamos motyvacijos, žemo įsitraukimo ir pasitenkinimo darbu problemomis. Šioje vietoje neišvengiamai turime spręsti investicijų į darbuotojus efektyvumo ir darbdavio įvaizdžio patrauklumo klausimus.

Įmonės, kurdamos laimės ekonomikos principais pagrįstą aplinką, gali tikėtis ne tik sumažėjusios darbuotojų kaitos, bet ir gerėjančio darbdavio įvaizdžio. Ką daro įmonės vertinami darbuotojai, patenkinti įmone, kurioje jie dirba? Garsiai dalinasi tuo, kas gera! Taigi atsiranda puiki terpė ambasadorystei ir vidinei mentorystei, kuri kuria vertę tiek kompanijai, tiek darbuotojams.