Kritikuoja laidojimo pašalpos didinimo siūlymą: reikia tuos senukus perregistruoti į Latviją

Mirus šeimos nariui, artimuosius užklumpa ne tik liūdesys, bet ir nemažos finansinės išlaidos. Palaidoti velionį yra išties nepigu.

„Viršutinių ribų neturime, bet skaičiuojame, kad nuo 2,5 tūkst. Eur ir brangiau“, – šnekėjo Laidojimo paslaugų centro direktoriaus pavaduotojas Stasys Guja.

Vilniaus Laidojimo paslaugų centre pasirūpinama, galima sakyti, bene visais reikalingiausiais dalykais.

„Po šarvojimo, be abejo, yra pasirenkamas karstas, įkapės, rūbai. Visa tai sudaro šarvojimo paketą, o kita dalis – kapo duobės iškasimas, palaikų įleidimas, užkasimas“, – aiškino S. Guja.

Bene svarbiausias pirkinys artimiesiems – karstas, kuris gali atsieiti mažiausiai 300 eurų.

„Visos sudedamosios dalys sudaro karsto dalį – plastmasinės, metalinės rankenos, puošybos elementai arba iš medžio raižyti, tai yra brangesni karstai. Puošybos elementai yra gėlės ant karstų, metaliniai, plastikiniai“, – nurodė S. Guja.

LNK stop kadras.

Deja, ne visos paslaugos gyventojams prieinamos. Nemaža dalis gali pasikliauti tik valstybės skiriama laidojimo pašalpa, kuri siekia 440 Eur. Seimui birželį nepritarus išmoką didinti, socialdemokratai prie klausimo grįžta.

„Laidojimo išlaidos yra ženkliai didesnės. Čia nekalbant apie laidojimo verslą, bet apskritai žmonės tiesiog neturi iš ko pasilaidoti“, – tikino Seimo narys (LSDP) Liudas Jonaitis.

Įstatymo pataisas įregistravęs Seimo narys L. Jonaitis laidojimo pašalpą siūlo didinti dvigubai – nuo 8 iki 16 bazinių socialinių išmokų.

„Būtų 880 Eur“, – pabrėžė L. Jonaitis.

Tokį siūlymą peikia dabartiniai valdantieji.

„Pats turiu labai garbingo amžiaus mamą. Žinau, kad ji kaupiasi, viską susitvarko, pasirengia. Tai ne valstybės pareiga, o šeimos. Ten, kur nėra šeimos, yra kitas dalykas – valstybė ir palaidoja“, – kalbėjo Seimo narys (TS-LKD) Kęstutis Masiulis.

Liberalas Eugenijus Gentvilas klausia, ar socialdemokratai svarstė, kaip reikės įgyvendinti rinkėjams duotus pažadus.

„Tegul truputį rimčiau galvoja apie valstybę, ar galima šitaip populistiškai už viską dvigubai daugiau. Daugiau gi niekam nereikia – nei keliams, nei krašto gynybai, ištaškykime viską mieliems Lietuvos mirštantiems žmonėms. Nežinau, ar geriausia ištratinti visus pinigus, o paskui ateis patys ir sakys, kad ištratino anie“, – teigė Seimo narys (LRLS) E. Gentvilas.

Vieni iš būsimos koalicijos galimų partnerių – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – laidojimo išmokai linkę pritarti.

„Mūsų politinė jėga, esame galbūt tikrai socialiai jautresni. Manau, kad tikslinga yra šią išmoką didinti“, – sakė Seimo narė (LVŽS) Aušrinė Norkienė.

Per 10 metų laidojimo išmoka padidėjo viso labo 128 Eur. Tačiau, ar valstybė pajėgi skirti beveik 900, A. Norkienė abejoja.

„Kad dvigubai didėtų, manau, nėra realu, bet galbūt palaipsniui galėtume per kažkokį laikotarpį didinti iki dabar siūlomos sumos. Manau, kad tai galbūt ir realu“, – tvirtino A. Norkienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Siūlymą Seimo nariams pristatęs socialdemokratas L. Jonaitis atkreipia dėmesį, kad latviai ir lenkai gyventojams moka vidutiniškai 1 tūkst. Eur laidojimo išmoką.

Į LNK žurnalistės teiginį, kad net kaimynai – latviai, estai – daugiau skiria, o ten biudžetas nedidesnis nei mūsų, K. Masiulis atsakė: „Na, tada nežinau. Reikia tuos žmones, senukus, perregistruoti į Latviją.“

E. Gentvilas nusprendė balsuoti „už“.

„Taip socialdemokratiškai ir pasakysiu: mieli Lietuvos žmonės, mes, liberalai, mylime visus žmones – gimstančius, mirštančius. Siūlysime pritarti L. Jonaičio projektui – dvigubai padidinti visas išmokas“, – šnekėjo E. Gentvilas.

Įstatymo projektui po pateikimo pritarta, „už“ balsavo 40 Seimo narių. Taip pat nutarta prašyti Vyriausybės išvados, o įstatymo pataisas gruodžio mėnesį svarstys naujos kadencijos Seimas.