Vyriausybė siūlo didinti NPD, pensijas, šalpos išmokas, mažiau brangs elektra ir dujos

Siekiant sušvelninti energetikos, maisto ir kitų kainų augimą, Vyriausybė siūlo didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), senatvės pensijas, šalpos išmokas, vaiko pinigus bei plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą. Daugiau nei 0,5 mlrd. eurų biudžeto lėšų bus skirta, kad gyventojams ir verslui mažiau brangtų elektra ir dujos.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, bendra antiinfliacinio paketo vertė siekia daugiau kaip 2 mlrd. eurų, iš jų apie  1 mlrd. eurų bus skirta įvairioms socialinėms išmokoms gyventojams bei verslui kompensuoti išaugusias elektros ir dujų kainas, o dar daugiau nei 1 mlrd. eurų sieks priemonės energetinės nepriklausomybės didinimui. 

„Šiuo sunkiu metu norime apsaugoti ir sustiprinti žmonių perkamąją galią, kai dėl Rusijos karinės agresijos ir dėl anksčiau taikytų sąmoningų veiksmų smarkiai kyla energijos išteklių kainos ir tendencijos ateinantiems laikotarpiams taip pat yra negeros“, – spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

Pasak jos, žmonių pajamų didinimui numatyta skirti 315,3 mln. eurų, iš jų senatvės pensijoms, kurios bus didinamos 5 proc., – 106,3 mln. eurų, NPD didinimui nuo 460 iki 540 eurų – 103 mln. eurų, didesnėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms – 30,3 mln. eurų, šalpos, valstybinių pensijų padidinimui – 75,72 mln. eurų.

Pasak G. Skaistės, padidinus NPD, minimalios mėnesinės algos gavėjai į rankas gautų 16 eurų daugiau, o senatvės pensijų gavėjai, turintys būtinąjį stažą vidutinei pensijai, – 24 eurais daugiau.

Socialinės išmokos nuo birželio didės apie 15-20 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pranešė, kad bazinę socialinę išmoką siūloma didinti nuo 42 iki 46 eurų, valstybės remiamas pajamas – nuo 129 eurų iki 147 eurų, šalpos pensijų bazę – nuo 150 eurų iki 173 eurų, tikslinių kompensacijų bazę – nuo 126 eurų iki 138 eurų.  

Pasak jos, socialinių išmokų dydžiai nuo birželio vidutiniškai didėtų apie 15-20 proc.: „Ir tai lenkia prognozuojamą infliaciją“.

Ministrė vardijo, kad vaiko pinigai nuo birželio didėtų nuo 73,5 iki 80,5 euro, o papildoma išmoka vaikui – 4 eurais  iki 47 eurų.  18 eurų padidinus valstybės remiamas pajamas, vidutinis socialinės pašalpos dydis išaugtų nuo 109 eurų iki 125 eurų, 5 proc. padidinus senatvės pensijas, vidutinė pensija siektų 482 eurus, o su būtinuoju stažu – 510 eurų.

„Skaičiuojame, kad nuo birželio vidutiniškai gyventojai gautų 72 eurais didesnes pensijas nei pernai ir apie 20 eurų daugiau negu nuo šių metų sausio“, – sakė M. Navickienė.

Taip pat bus indeksuojamos valstybinės pensijos – jų bazė didinama 10 proc., vidutiniškai 21 proc. didesnes šalpos išmokos gautų apie 60 tūkst. žmonių, tikslinės kompensacijos, kurias gauna apie 91 tūkst. žmonių, didėtų nuo 10 eurų iki 30 eurų.

Anot jos, vienišo asmens išmoka išliks tokia pat: „Kol kas ji nėra indeksuojama.

M. Navickienės teigimu, parama visų pirma bus nukreipiama žmonėms, kuriems kylant kainoms pagalbos reikia labiausiai. 

„Infliacija ir kainų – ne tik energijos, bet ir maisto – augimas stipriai paveikia pačias pažeidžiamiausias visuomenės grupes, todėl turime būtent jas apsaugoti nuo kainų kilimo poveikio“, – spaudos konferencijoje sakė M. Navickienė.

Infliacija ir kainų – ne tik energijos, bet ir maisto – augimas stipriai paveikia pačias pažeidžiamiausias visuomenės grupes, todėl turime būtent jas apsaugoti nuo kainų kilimo poveikio.

„Socialinės pašalpos, šalpos pensijos, socialinio draudimo pensijos yra pažeidžiamiausių grupių pagrindinis pajamų šaltinis, todėl nepakankamas tokių išmokų dydis lemtų, kad jie negalėtų pasirūpinti svarbiausiais kasdieniniais poreikiais“, – pridūrė ministrė.  

Tarp antiinfliacinių priemonių numatytas ir šildymo kompensacijų gavėjų rato plėtimas, o jų skyrimo tvarka nesikeis.

„Kainoms ir valstybės remiamoms pajamoms augant tas skaičius (žmonių, gaunančių kompensacijas už šildymą – BNS) tikrai bus didesnis negu 250 tūkst.“, – teigė ministrė.

Energetikos viceministrrė Iinga Žilienė aiškino, kad numatytos kompensacijos už būsto šildymą, nepriklausomai nuo šildymo būdo – elektra, dujomis ar centralizuotomis sistemomis.

„Numatyta jau dabar galiojanti galimybė išdėstyti sąskaitas per visus metus ir taip pat skatinama diegti energijos efektyvumo didinimo priemones“, – kalbėjo ji.

Dujos ir elektra neturėtų brangti daugiau kai 40-50 proc. 

Dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams biudžete būtų numatyta iki 570 mln. eurų, o verslui dujų ir elektros kompensavimui – 120 mln. eurų. Kita parama verslui ir kitiems nukentėjusiems sektoriams siektų 142 mln. eurų.

Finansų ministrės teigimu, siūloma valstybei subsidijuoti dalį dujų ir elektros kainų tiek gyventojams, tiek verslui – siekiama, kad kainos vartotojams augtų ne daugiau kaip 40 proc.

Pasak jos, jei Vyriausybė nesiimtų jokių papildomų priemonių, buitiniams vartotojams gamtinių dujų ir elektros kainos augtų nuo liepos daugiau nei du kartus.

„Vyriausybė siūlo tam tikrus sprendinius modeliuojant, kad kainos augtų ne daugiau 40 proc. ir skirtumą subsidijuojant iš valstybės biudžeto. Tuomet prognozė yra, kad elektros kainos galėtų augti nuo 16,4 cento ii 22,9 cento maždaug, bet kainas dar turės nustatyti valstybinis reguliuotojas“, – sakė G. Skaistė. 

Energetikos viceministrė I. Žilienė sakė, kad elektros kainų augimas nuo liepos bus kompensuojamas visiems buitiniams vartotojams, nepriklausomai nuo tiekėjo. Pasak jos, tiek elektros, tiek dujų kainos neturėtų augti labiau nei 40-50 proc.

„Esame numatę iš dalies iš valstybės biudžeto lėšų kompensuoti elektros tiekimo kainų augimą visiems buitiniams vartotojams – ir tiems, kurie pasirinkę nepriklausomą tiekėją, ir tie, kurie gauna visuomeninio tiekimo paslaugą“, – spaudos konferencijoje sakė I. Žilienė.

Jos teigimu, numatoma, kad nepriklausomus elektros tiekėjus pasirinkusiems vartotojams pritaikius subsidiją elektra turėtų kainuoti ne daugiau nei 28 centus už kilovatvalandę.

„Jeigu kalbėsime apie tuos vartotojus, kurie yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, taip pat yra numatoma subsidijuoti kilovatvalandės tarifą, numatant, kad jis nebūtų didesnis nei 23 centai. Tai kol kas indikatyvus dydis, tačiau dėl galutinės minimalios ribos dar bus priimti sprendimai “, – teigė viceministrė.

Pasak I. Žilienės, už gamtines dujas numatyta panaši subisidijų tvarka, kaip ir buitiniams elektros vartotojams – jų kaina  neturėtų augti daugiau nei 40-50 proc.

„Jei nebūtų skiriama valstybės subsidija, vienam kubiniam metrui tarifas irgi augtų dvigubai, kas tikrai turėtų reikšmingos įtakos gyventojų sąskaitų, ypač tų, kurie naudoja gamtines dujas, šildymui. Tam tikslui tarifo mažinimas būtų taikomas nuo liepos, konkrečius dydžius suskaičiuotų VERT“, – sakė energetikos viceministrė.

Be to, pasak finansų ministrės G, Skaistės, numatoma parengti atskiras pagalbos schemas verslui.

„Siekiant išsaugoti verslo konkurencingumą ir atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktą karo komunikatą, kuriame siūlomos pagalbos priemonės verslui, valstybė pagal Europos Komisijos pateiktą komunikatą suformuos tam tikras pagalbos schemas, kurios bus suteiktos Lietuvos verslui siekiant išsaugoti konkurencingumą šiuo laikotarpiu, kai energijos kainos kyla itin sparčiai“, – sakė G. Skaistė.

„Atsižvelgiant, kad tendencijos energijos sektoriuje yra ne giedros, yra siūlomos papildomos priemonės suformuojant ir paspartinant tam tikras investicijas, suformuojant papildomas finansines priemones“, – kalbėjo finansų ministrė.

Investicijoms į energetiką – 1,1 mlrd. eurų

Investicijoms į energetinę nepriklausomybę Vyriausybė suplanavo 1,12 mlrd. eurų, iš jų 275 mln. eurų numatyti naujai renovacijos investicinei platformai. Subsidijos „žaliajai“ renovacijai ir daugiabučių atnaujinimui sieks dar 277 mln. eurų. Ši priemonė skirta subsidijuoti 30 proc. renovacijos projektų.

Taip pat 46 mln. eurų numatyti elektromobilių įkrovimo stotelėms daugiabučių namų kiemuose, namų ūkiuose ir privačiose įmonėse. Saulės elektrinių įsigijimui ir įrengimui skatinti suplanuota 60 mln. eurų, o biomasės ir iškastinio kuro katilų keitimui – dar 19 mln. Iš viso šios priemonės vertė siekia 677 mln. eurų.

Paamos verslui priemonės sieks 253,7 mln. eurų: saulės, vėjo elektrinių bei elektros kaupimo baterijų diegimui – 60 mln. eurų, vandenilio gamybos įrangai – 70 mln. eurų, pastatų renovacijos medienos komponentų gamybai – 50 mln. eurų. Dar 38,5 mln. eurų numatyta įrangos atnaujinimui ir saulės elektrinėms pramonėje bei 35,2 mln. eurų – investicijoms į biodegalų gamybą.

Be to, investicijos energetinės nepriklausomybės stiprinimui apims ir valstybinius projektus. Suplanuoti keturi 50 MW galios energijos baterijų parkai, kuriems skiriama 100 mln. eurų. Taip pat planuojama viešųjų pastatų renovacija, tam skiriant 40 mln. eurų bei 30 mln. eurų – saulės ir vėjo elektrinių diegimui visuomeniniuose pastatuose. 10 mln. eurų planuojama skirti naujų renovacijos standartų bandymams keturiuose viešuose ir, atitinkamai, daugiabučiuose pastatuose.

Pasirengimui jūrinio vėjo parko Baltijos jūroje įrengimui suplanuoti 9,8 mln. eurų, o renovacijos procesų informacinei sistemai – 3 mln. eurų. Valstybinių projektų dalis bendrame Vyriausybės pristatytame pakete sudarys 192,8 mln. eurų.

Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo paketą sudaro 1,03 mlrd. eurų nacionalinio biudžeto lėšos, 782,2 mln. eurų numatyti iš ES lėšų, dar 400 mln. eurų suplanuota iš finansinių priemonių, ir 53,9 mln. eurų – „Sodros“ biudžeto lėšos.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Naciu

Naciu portretas
Rusai tik pasvajoti gali apie tokį pragyvenimo lygį kaip Lietuvoje,ar už tūkstantį eurų lis i sulužusį net analogov tankelį ir grobs kitas tautas,cia troliai už rublį klaveturą minko bandito putkino didybei pareikšti

Edmas

Edmas portretas
Geriau sumažintų karinį biudžetą,vistiek nėra su kuom kariauti ir nebus, iškarto sutaupytų milijardus.Ar galbūt kaškur sėdi generolas,kuris vis dar tikisi pakariauti kol nenumiro nei karto nepakariaves?Ar tikisi kad kaip Ukraina,tipo neva apsigina.Išduosiu paslaptį;jeigu,pakartosiu,jeigu Lietuva tikisi,kad Rusai puls,tai turiu nuvilti, nežais kaip su Ukraina :D pakartosiu,jeigu,kas tikėtina -100%

Šaunuoliai

Šaunuoliai portretas
Ruoškitės savivaldybių rinkimams. Piaras, propoganda, kitos nuomonės blokavimas, žiniasklaidos pirkimas, Zelenskio rankos paspaudimas - vistiek Kaunas, Vilnius, Šiauliai, Panevėžys, Klaipėda ir kiti rajonai - neberinks.
VISI KOMENTARAI 31
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių