- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Estai ir latviai būstui skolinasi didesnes sumas nei lietuviai. Kaip parodė „Swedbank“ atlikta Baltijos šalių būsto rinkos analizė, vidutinė paskola būstui Estijoje praėjusių metų pabaigoje sudarė 77 tūkst. eurų. Latvijoje ji siekė 61 tūkst. eurų, Lietuvoje – apie 60 tūkst. eurų.
„Istoriškai Baltijos šalių nekilnojamo turto rinkos yra pakankamai skirtingos, šiuo metu jos yra skirtinguose raidos taškuose, ir tai atsispindi gyventojų skolinimosi poreikiuose. Latvijoje ir Estijoje didžioji dalis būsto sandorių sudaromi šių šalių sostinėse, kuriose būstas yra brangiausias, tuo metu nekilnojamo turto rinka Lietuvoje pagal aktyvumą pasiskirsčiusi tolygiau ir sostinė neturi tokio dominavimo“, − sako „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas Tomas Pulikas.
Atliktos Baltijos šalių būsto rinkos analizės duomenimis, per praėjusius metus Latvijos sostinėje Rygoje sudaryti 79 proc., o Taline – 67 proc. visų būsto sandorių. Lietuvoje praėjusiais metais Vilniui teko 34 proc., Kaunui ir Klaipėdai kartu sudėjus 33 proc., o likusiems mūsų šalies regionams – taip pat 33 proc. visų būsto sandorių.
Pasak T. Puliko, nepaisant nekilnojamo turto rinkų skirtumų ir skirtingų vidutinės išduotos paskolos sumų, visose trijose Baltijos šalyse praėjusiais metais vidutinė suteikiamos būsto paskolos vertė augo. Latvijoje ir Lietuvoje vidutinė būsto paskola per 2017 m., palyginus su 2016 m., išaugo atitinkamai 10 ir 9 procentais. Estijoje vidutinės būsto paskolos augimas buvo nuosaikesnis ir per palyginamąjį laikotarpį siekė 3 procentus.
Būsto paskolų gavėjų pasiskirstymas pagal amžių Baltijos šalyse taip pat skiriasi. Vertinant pernai metais naujai išduotas būsto paskolas pagal amžiaus grupes, Lietuvoje ir Estijoje aktyvumu išsiskyrė 26-30 metų gyventojai, Latvijoje dažniausiai būstui skolinosi 31-35 metų gyventojai.
„Lietuva Baltijos šalių kontekste išsiskiria didele dalimi paskolų, kurios imamos kartu su bendraskoliu. Tokių būsto paskolų dalis Lietuvoje siekia 65 proc., tuo metu kai Estijos ir Latvijos gyventojai būstui su bendraskoliu skolinasi rečiau, atitinkamai 44 proc. ir 42 proc. nuo visų būsto paskolų“, − komentuoja ekspertas.
Pasak jo, visose trijose Baltijos šalyse būsto pirkėjų, kurie per praėjusius metus kreipėsi dėl banko finansavimo, mėnesio pajamos atskaičius mokesčius dažniausiai siekė 1–1,5 tūkst. eurų per mėnesį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus16
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...