Kalbino žurnalistė Jonė Sąlygaitė. 

– Portalą DELFI neseniai pasiekė įmonės „Via Lietuva“ darbuotojų laiškas. Jame teigiama, kad laikinai įmonei vadovaujantis Martynas Gedaminskas gąsdina atleisti nepatogius kolegas, baugina drausminėmis baudomis. Kas Jums žinoma apie šią situaciją? Galbūt kalbėjote su pačiu M. Gedaminsku?

– Šia tema nekalbėjau ir iš darbuotojų nes girdėjęs nusiskundimų, bet pagrindiniai minėto laiško žodžiai – „anoniminis skundas“. Tokiame skunde gali parašyti ką nori ir būti kuo nori. Pagrindinis dalykas, ką reikia daryti su tokiais skundais – mažiau kreipti į juos dėmesį.

– Pasak to laiško, ponas Gedaminskas skelbia, kad tuoj taps nuolatiniu įmonės vadovu, neva ministerija jam pažadėjo šią vietą. Ar tame yra tiesos?

– Valdymo grandinė veikia truputį kitaip. Sprendimą priima valdyba. Laukiu valdybos sprendimo.

– Kalbama, kad lojalius darbuotojus bandoma paskatinti tarnybiniais automobiliais. Kaip tokie dalykai atrodytų, turint galvoje, kad Vyriausybė dabar labai stengiasi taupyti?

– Nesu girdėjęs apie tokias paskatas, pasidomėsiu.

 Prioritetas – visa Lietuva.

– Galbūt svarstote pasikalbėti su „Via Lietuva“ darbuotojais?

– Kalbėtis visada galima, bet šioje vietoje reikia jausti ribas. Jei valstybėje turime sistemą, kurioje yra įmonių, pertvarkytų iš valstybinių į akcines bendroves, mano supratimu, turime laikytis valdymo grandinės. Kitaip ir įmonės vadovybė, ir valdyba keltų klausimą, ar jie reikalingi, jei ministras pradeda lįsti į įmonės vidaus santykius. Šiandien nematau poreikio tokiam pokalbiui.

– Remiantis Valstybės kontrolės pernai pateiktomis išvadomis, buvo nustatyta, kad neaišku, kaip sudaromos kelių remonto eilės. Paskelbta, kad trūksta skaidrumo. Dabar su tuo pačiu anoniminiu laišku siejamas toks momentas: neva liepta prioritetizuoti Jonavos, Kauno, Vilniaus ir Radviliškio savivaldybes, kurias valdo būtent socialdemokratai. Taigi asfaltas iš pradžių saviems?

– Prieš dvi dienas Palangos meras pasidalijo įrašu, kuriame dėkoja ministerijai ir „Via Lietuva“ už pradėtą spręsti daugelio metų skaudulį – žiedinės sankryžos asfaltavimą ir pertvarkymą. Palangos meras yra žinomas ir gana įtakingas konservatorius. Taigi tikrai nėra taip, kad darytume išimtis savivaldybėms, kuriose mero pareigas užima socialdemokratai. Prioritetas – visa Lietuva. Šiemet valstybė savivaldų keliams skyrė daugiau lėšų negu sau pasiliko. Ir kiekviena savivalda, kiek man teko bendrauti, antra tiek prideda iš savo biudžeto. Gal todėl ir susidaro įspūdis apie užkulisinius dalykus. Šiandien pagrindinis prioritetas – avarinės būklės keliai.

– Kaip sekasi su Kelių fondu? Ar kitų finansavimo šaltinių paieška – sėkminga?

– Įkurti Kelių fondą – didelis žingsnis. Tikrai nebuvo lengva. Dabar turime biudžetinį finansavimą, lėšas skirsime valstybinių kelių priežiūrai ir savivaldybėms. Pradėtume nuo papildomų mažiausiai 200 mln. eurų, norėtume, kad ateityje fondas kasmet surinktų po 400 mln. papildomai. Jei po dvejų trejų metų turėtume virš 1 mlrd. eurų vien keliams, būtų fantastiška.

 Nepažįstu nė vieno žmogaus, kuris prisistatytų kaip susijęs su šia bendrove ir taikytų spaudimą.

– Ar gavote iš Latvijos daugiau informacijos dėl „Air Baltic“?

– Iš Latvijos transporto ministro gavau pirminį pasiūlymą. Jie prašė konfidencialumo, tad apie turinį negaliu kalbėti. Galiu tik pasakyti, kad suteiktos informacijos mums neužteko, tad dabar pavesta oro uostams ir kolegoms iš „Air Baltic“ Latvijoje pristatyti mūsų poziciją. Tuomet tikimės gauti daugiau informacijos. Visų pirma mums reikia išsamios informacijos apie bendrovės finansinę situaciją.

– Romas Švedas portale DELFI apie „Rail Baltica“ rašo: „2017 m. atliktoje kaštų-naudos analizėje projekto kaina įvertinta 5,8 mlrd. Eur. Jau tada ji atrodė neįprastai maža. Šios valdybos kadencijos metu inicijavome atnaujintą analizę, kurią atliko nepriklausomaįmonė. Jos skaičiavimu, tikroji projekto vertė, įvertinant reikalingus karinio mobilumo parametrus, – 23,8 mlrd. Eur. Ar normalu, kad kaštai taip išaugo?

– Matyt, reiktų apibrėžti, apie ką mes kalbame. Aš neįsigilinau, apie ką kalba Romas Švedas. Bet projekto apimtis yra didelė. Svarbu, apie kokius statybos etapus ir kokį išbaigtume galvojame. Jei norime pilnos jungties iki Talino, nuo Kauno jungties į Vilnių su visomis stotimis, tuomet taip, galbūt apimtis piniginė tokia ir būtų. Bet darome viską, kad kaštus sumažintume ir koncentruomės į pagrindinę vėžę. Koncentruojamės į tai, kad „Rail Baltica“ būtų pagrindinė karinio mobilumo ašis. Tuomet pinigų tikrai reikia mažiau. Vėliau galėsime kalbėti ir apie kitas funkcijas, kurias galėtų atlikti „Rail Baltica“.

– Ar ministerija jaučia spaudimą iš Birių krovinių terminalo švelninti sankcijas Baltarusijai?

– Apie tai pirmą kartą išgirdau iš žurnalistų. Nepažįstu nė vieno žmogaus, kuris prisistatytų kaip susijęs su šia bendrove ir taikytų spaudimą. Taip, šie klausimai keliami, bet jie nėra oficialūs, galbūt pokalbių metu tokia tema išlenda, tačiau ji nėra aktualizuojama ir spaudimo ja užsiimti nėra.

– Neseniai lankėtės Klaipėdos uoste. Kaip Jums atrodo, ar jis jau pajėgus atsistatyti po nuostolių, kuriuos patyrė, priešiškoms valstybėms pritaikius sankcijas?

– Manau, kad uostas kyla ir atsistato, bet dar anksti kalbėti, kada pavyks pasiekti tokią situaciją, kokia buvo geraisiais laikais, ir ar apskritai pavyks. Kad tai būtų pasiekta, turi dirbti ne tik ministerija, ne tik verslas, bet ir uosto vadovybė. Turime ambicingą projektą – pietinio uosto statyba. Jei to nedarysime, mus aplenks kitos valstybės. Krovinių vienokiu ar kitokiu atveju bus. Mums, kaip valstybei, svarbu, kad uostas būtų kuo labiau užimtas. Tai iššūkis. Jaučiame, kad reikia daugiau užimtumo. Taigi pietinio uosto plėtra šiuo klausimu labai svarbi.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:

– Ar uostui pavyksta rasti naujų investicijų?

– Man buvo pristatyta, kad randama naujų klientų ir ne tik Lietuvoje. Uosto apkrova kiekvieną mėnesį atsitiesia ir po truputį kyla.

– Ar matote galimybių, kaip būtų galima užtikrinti saugumą, kad iš traukinių iš Kaliningrado nešokinėtų žmonės?

– Vidaus reikalų ministerija, kuri atsakinga už šį klausimą, ėmėsi įvairių priemonių: papildomų saugumo priemonių, papildomų stebėjimo priemonių ir bus taikoma papildoma teisinė atsakomybė.

– Ar dėl GPS trikdžių tapo mažiau saugu skraidyti lėktuvais?

– Ne, nes tai tik viena iš sistemų, kurias naudoja pilotai. Problemų gali kilti tik nepatyrusiems pilotams. Patyrusiems ne. Šie trikdžiai neatsiliepia niekaip kitaip, kaip padidėjusiu susierzinimu.