Dar 2023-iųjų rugsėjį Seimas pritarė įstatymo projektui, kuriuo Lietuvoje nuspręsta uždrausti kailinių žvėrelių fermas – gyvūnus laikyti, veisti, parduoti ar kitaip perleisti vien dėl naudos iš jų kailio.

Parlamentarų grupė prašo įvertinti, ar šios užpernai Seimo priimtos Gyvūnų gerovės įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijos straipsniams dėl nuosavybės paėmimo ir teisingo atlyginimo už ją, teisės į laisvą ūkinę veiklą ir teisės šią riboti tik siekiant užtikrinti tautos gerovę.

Numatyta, jog šiuo metu vis dar veikiantys kailinių žvėrelių ūkiai privalės būti uždaryti iki 2027 m. sausio 1 d., iki to laiko numatytas pereinamasis laikotarpis, kai verslininkai gali gauti kompensacijas.

Pagal Seimo priimtą tvarką, 2024 m. verslą uždarę kailinių žvėrelių fermų savininkai gaudavo 3 eurus už kiekvieną gyvūną, 2025 m. ši suma sieks 2 eurus, o pasitraukus iš rinkos 2026 m. – 1 eurą.

Visgi parlamentarai teigia, jog nėra aišku, kuo remiantis yra apskaičiuotos šios kompensuotinos sumos – esą kailinių žvėrelių verslas paimamas visuomenės poreikiams, todėl valstybė, nustatydama kompensacijas, turi atsižvelgti į tikrą kailių verslo ekonominę vertę.

„Ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatytas dėl gyvūnų laikymo ir (ar) veisimo kailių gavybos ar pardavimo tikslu ūkinės veiklos nutraukimo patirtų praradimų kompensavimo teisinis reguliavimas nėra niekaip pagrįstas, jis priimtas neatsižvelgus į pateiktus skaičiavimus, pasiūlymus ir išvadas, juo ignoruojama tikroji verslo vertė, taip pažeidžiant teisėtų lūkesčių apsaugos, teisingumo principus“, – KT argumentuoja pareiškėjai.

Pasak jų, pagal dabartinį reguliavimą kompensacijos mokamos tik gautas lengvatines paskolas visiškai grąžinusiems verslams: dalies įmonių paskolų terminai sueina vėlai, todėl jie negalės pretenduoti į atitinkamą kompensaciją, o dalis tokių paskolų grąžinti neturės iš viso.

Todėl, pareiškėjų teigimu, tai pažeidžia konstitucinio lygiateisiškumo principą, nes numatytos skirtingos kompensacijos priklausomai nuo to, kada nutraukiamas verslas, bet ne visos įmonės turi vienodas sąlygas tai padaryti anksčiau.

Seimas taip pat numatė, kad visi kailinių žvėrelių auginimo veiklą vykdę verslininkai galėtų gauti valstybės finansavimą tvarkyti įrenginiams, kurie negali būti panaudojami kitais tikslais.

Parlamentarai ginčija, kad versle naudojama specifinė įranga (skirta kailiniams žvėreliams auginti, jų kailiams apdoroti ir pašarams), tad ji negalės būti pritaikyta vykdant kitą ūkinę veiklą ir taps bevertė.

Pirmąkart grupė parlamentarų į KT kreipėsi beveik prieš metus, kovo viduryje, tuomet liepą kreipimąsi teismas atmetė.

KT vertinimu, jis neatitiko reikalavimų: autoriai tinkamai nepagrindė savo teiginio, kad rengiant kailinių žvėrelių fermų draudimą numatančias pataisas buvo pažeista įstatymų leidybos procedūra.

Tarp minėtą kreipimąsi pasirašiusių Seimo narių – ir Liberalų sąjūdžio atstovas Viktoras Pranckietis, pernai rudenį įregistravęs siūlymą kailių fermų draudimą atidėti iki 2033-iųjų.

Pasak jo, dabar numatytos kompensacijos verslui yra nepakankamos.

Tiesa, Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad pernai rugsėjo 9 d. tuometis kandidatas į Seimą V. Pranckietis gavo 2 tūkst. eurų paramą iš Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos ir kailių prekyba besiverčiančios bendrovės „Vilkijos ūkis“ vadovo Česlovo Tallat-Kelpšos.

Etikos sargai nekonstatavo interesų konflikto, kad parlamentaras paramą gavo tam, jog parengtų kailininkams palankų įstatymo projektą.

Vis dėlto nuspręsta, kad V. Pranckietis galėjo sumaišyti viešus ir privačius interesus bei rekomendavo nedalyvauti tolesniuose šių pataisų svarstymuose, taip pat nerengti kitų kailinių žvėrelių verslui palankių teisės aktų.

Šiuo metu kailių fermas yra uždraudusios 19 Europos valstybių. Tokį sprendimą jau priėmusios ir kitos dvi Baltijos šalys, taip pat Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos.

Kailinių žvėrelių fermų draudimas Seime priimtas pastaraisiais metais aktyviai veikiant aplinkosaugos ir visuomeninėms organizacijoms, tokioms kaip „Tušti narvai“.