Po to, kai du ketvirčius iš eilės ekonomika augo, premjeras suskubo girtis apie įveiktą giliausią krizę nuo nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau šių metų rodikliai turėtų jį ir kitus optimistus sugrąžinti ant žemės.

Ūkis toliau smuko

Statistikos departamento duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 2,9 proc., o palyginti su ketvirtu 2009 m. ketvirčiu – net 12,9 proc.

"Nuosmukis buvo kiek gilesnis nei tikėtasi dėl neįprastai speiguotos ir sniegingos žiemos Europoje", – priežastį įvardijo Finansų ministerijos ekspertai. Jie prognozavo, kad BVP kris 2 proc.

"Vienas tikėtiniausių kritimo priežasties paaiškinimų būtų toks: nustojome gaminti elektrą ", – teigė Ūkio ministerijos Analizės ir strategijų skyriaus vedėjas Mindaugas Žilionis.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda nelinkęs dramatizuoti pirmo ketvirčio rezultatų. Anot jo, įvertinus aplinkybes, jie nėra tokie blogi. O "Danske bank" analitikus šių metų pradžios rezultatai nustebino, nes tikėtasi prastesnių.

Labiausiai ūkio rodiklius blogino statybų, žemės ūkio sektoriai, o geriausiai praėjusį ketvirtį gyveno dėl aktyvėjančio eksporto atsigaunančios transporto ir sandėliavimo įmonės.

Kerta nedarbas

"Eksporto atsigavimas, kurį stebime nuo 2009 m. pabaigos, neištempė ekonomikos. Vis dar smunkanti vidaus paklausa turėjo neigiamą poveikį šio ketvirčio rezultatams", – paskelbtus rezultatus komentavo "Swedbank" vyriausioji analitikė Lina Vrubliauskienė.

Augantis nedarbas liudija ne tik netvarką privalomojo sveikatos draudimo sistemoje, bet ir tai, kad gyventojai dar nejaučia krizės pabaigos. Dėl augančio nedarbo toliau mažėja gyventojų pajamos, taip pat išlaidos. Anot L.Vrubliauskienės, menkas namų ūkių vartojimas šiemet ir toliau neigiamai veiks nuo vidaus paklausos priklausančius sektorius, importą.

M.Žilionis mano, kad prastesnius nei pernai didmeninės ir mažmeninės prekybos rodiklius lėmė ne didelis nedarbas, bet ir sumažėjęs darbo užmokestis, papildomas akcizinių prekių apmokestinimas, dėl šaltos žiemos išaugusios išlaidos energijos ištekliams.

Finansų ministerija šiemet prognozuoja lėtesnį darbo užmokesčio kritimo tempą. Statistika esą liudija, kad stabilizacija prasidėjo ir darbo rinkoje. Šių metų kovą, palyginti su praėjusių metu kovu, 34 proc. padaugėjo laisvų darbo vietų, 65 proc. daugiau įdarbintų žmonių, o naujų bedarbių buvo 20 proc. mažiau.

Šviesa tunelio gale

Kad ir kaip būtų, ekonomistai sutinka, jog blogiausia jau praeityje. "Didžiausias kritimas jau praeityje. Matyt, tai jau ilgai lauktas dugnas, nuo kurio ūkis atsispirs ir pradės kilti. Bloga žinia yra tai, kad grįžome šešerius metus atgal – Lietuvos BVP pirmą šių metų ketvirtį, atsižvelgus į kainų pokyčius, buvo toks pat kaip 2004 m.", – aiškino "Swedbank" ekspertė.

Anot jos, išgyvenę sunkų pirmą šių metų pusmetį, antroje metų pusėje galėsime kalbėti apie recesijos pabaigą. "Žinoma, šių metų Lietuvos BVP rezultatai turėtų būti kur kas geresni nei praėjusiais metais, tačiau ar išvysime augimą, iki šiol neaišku", – atsargiai vertino "Danske bank" analitikai.

G.Nausėdos teigimu, antro ketvirčio pradžioje jau gausiau matyti teigiamų iš duobės kopiančios ekonomikos ženklų. Kovą pramonės produkcija nors ir minimaliai, vos 1 proc., palyginti su tuo pačiu metu pernai, bet pirmąkart per pastaruosius 17 mėnesių, augo. Neįskaitant bendrovės "Orlen Lietuva" įtakos, apdirbamoji pramonė per tą patį laikotarpį išaugo net 5,3 proc. "Nėra priežasčių manyti, kad balandžio–birželio mėnesiais sulauksime atkritimo", – įsitikinęs G.Nausėda.

Įmonės neskuba

Nors nuomonių tyrimai ir ūkio statistika rodo gerėjimo ženklus, įmonės netrykšta pasitikėjimu ir neskuba vėl imtis investicijų. Manoma, kad šiais metais nereiktų tikėtis investicijų atsigavimo. Vienintelis investicijų finansavimo šaltinis išliks ES fondų lėšos. "Įtampa finansų sektoriuje atlėgo, sumažėjo Lietuvos ekonomikos rizikos įvertinimai, tačiau didesnio kai kurių ekonominės veiklos rūšių kreditavimo reiks palūkėti iki metų pabaigos ar kitų metų pradžios", – mano L.Vrubliauskienė.

Dabar daug kas priklausys nuo to, kaip greitai atsigaus eksporto rinkos. Jei jų atsigavimas buksuos, tai ir Lietuvos ūkio plėtra nebus tolygi. "Pramonė, kuri eksportuoja vidutiniškai du trečdalius produkcijos, yra ypač jautri prieštaringiems signalams iš Vakarų Europos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos, tačiau bendra tendencija yra "į viršų", – mano ekspertas.

"Danske bank" ekspertų teigimu, investicijų augimą gali paskatinti suplanuoti energetikos ir infrastruktūros projektai.

Prognozės

SEB bankas prognozuoja, kad 2010 m. BVP išaugs 1 proc., o kitąmet – 4 proc.

"Swedbank" ekspertai mano, kad šiemet BVP kris ne daugiau kaip 2 proc., o 2011 m. BVP augs apie 3 proc.

Finansų ministerija prognozuoja, kad 2010 m. BVP augs 1,6 proc.