Krizės tyrimo išvados: per skandinaviškus bankus iš Lietuvos išėjo 9 mlrd. eurų

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) komisijos, atliekančios parlamentinį krizės priežasčių tyrimą, pirmininkas Stasys Jakeliūnas teigia, kad Lietuvai krizės laikotarpiu skolintis buvo galima žymiai geresnėmis sąlygomis.

„Kaip paaiškėjo palyginus Lietuvos, Latvijos ir Estijos biudžeto politiką, ekonominės krizės gylį bei jos raidą, net ir pavyzdinė finansinė drausmė (...) nebūtų užkirtusi kelio ekonominei krizei Lietuvoje. Jei Lietuva turėtų sutaupiusi 10 proc. BVP rezervą, krizė vis tiek būtų įvykusi, bet jos padariniai būtų švelnesni.

Svarbus dalykas, ką mes fiksavome antrąja komisijos išvada, kad Vyriausybės sprendimas finansuoti viešųjų finansų deficitą 2009-2012 m. itin brangiais finansiniais šaltiniais iš komercinių šaltinių tokios gilios krizės, padariusios daug žalos Lietuvai ir jos žmonėms, sąlygomis, komisijos manymu, vertintinas kaip galimas viešojo intereso pažeidimas, nes buvo realios galimybės finansuoti šį deficitą žymiai pigesniais ištekliais iš kitų nekomercinių šaltinių“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas.

Pasak jo, 2008 m. valstybės biudžetas pažeidė fiskalinės drausmės įstatymus.

„2005-2006 m. fiskalinė drausmė dar matėsi, tačiau 2007 ir ypač 2008 m. dėl įvairių aplinkybių buvo priimti sprendimai, kurie lėmė, kad jau 2009 m. teko daug ir brangiai skolintis, mažinti smarkiai išlaidas, didinti mokesčius. (...) 2008 m. biudžetas, jau priimtas 2007 m., pažeidė fiskalinės drausmės įstatymus. Pačios Europos Komisijos metodika, kaip vertinti biudžeto nesubalansuotumą, turėjo įtakos apsispręsti Vyriausybei ir Seimui priimant griežtesnius ir ankstesnius sprendimus“, – žurnalistams sakė BFK pirmininkas.

S. Jakeliūno teigimu, Lietuvos nesiskolinimas iš kitų institucijų iki šiol daro įtaką viešųjų finansų valdymui.

„Lietuva turėjo galimybių skolintis iš kitų institucijų. 8 ES narės skolinosi pirmiausia kreipdamosi į Europos Komisiją, kaip papildomas šaltinis buvo Tarptautinio valiutos fondo lėšos. Latvijos atveju Švedijos Vyriausybė jai buvo pasirengusi paskolinti didelę sumą pinigų – 720 mln. eurų.

Didžioji dalis valstybių, kurios skolinosi iš tų 8, nepatyrė tokio drastiško nuosmukio, kokį patyrė Lietuva. Lietuva turėjo vieną giliausių krizių ES, tačiau, skirtingai nuo kitų valstybių, (...) Lietuva turėjo labai gilų nuosmukį ir nesiskolino (pigiau. – ELTA). Tai iki šiol turi įtakos viešųjų finansų finansavimui“, – teigė S. Jakeliūnas.

Būtų įvykusi devalvacija?

Jei Lietuva per krizę būtų skolinusis iš Tarptautinės valiutos fondo (TVF), tai būtų galėję lemti devalvaciją, sako Lietuvos banko (LB) Pinigų politikos skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis.

„Galite įsivaizduoti situaciją, kai TVF labai abejoja, ar reikia teikti paramą Latvijai, ir dar ir Lietuva prisideda prie šio prašymo. Aplinkybės darosi ypač grėsmingos, matyt, tokiomis aplinkybėmis devalvacija būtų ir įvykusi, nes fondas būtų įtikintas, kad jie nesusitvarko, nerealu juos ištraukti“, – žurnalistams penktadienį sakė S. Šiaudinis.

Pasak jo, alternatyva brangesniam skolinimuisi galėjo būti finansinis chaosas.

„Lietuva (esą. – ELTA) brangiau sumokėjo, bet alternatyva yra devalvacija visose trijose Baltijos šalyse, daug vėliau įvestas euras, jei apskritai įvestas, ir toks finansinis chaosas dešimtmetyje. Žiūrėkim į Argentiną, žiūrėkim į Graikiją. Palyginkim šituos scenarijus“, – kalbėjo S. Šiaudinis.

D. Grybauskaitė turėjo įtakos krizei

S. Jakeliūnas teigė, kad dabartinės prezidentės Dalios Grybauskaitės veiksmai prieš dešimtmetį taip pat turėjo įtakos gilesnei krizei Lietuvoje.

„Prezidentė 2009 m. kovą pareiškė, dabar tiksliai nepacituosiu, kad Lietuva nėra impotentė ir pati susitvarkys su viešaisiais finansais. Kai viešojoje erdvėje autoritetingas asmuo - tuo metu ji buvo Europos Komisijos narė - taip pareiškia Vyriausybei, tai jai sunku jau ir kreiptis tos paramos. Akivaizdu, kad atsiranda diplomatinės problemos.

Andrius Kubilius jau pripažino, kai aš paklausiau, ar turėjo įtakos tas viešas pareiškimas prezidentės, kad taip. Tai mes (BFK komisija. – ELTA) ir fiksuojame, kad prezidentė turėjo įtakos. Ar lemiamos ar ne, atsakomybė vis tiek yra Vyriausybės“, – žurnalistams sakė S. Jakeliūnas.

Kaip ELTA jau rašė, BFK po penktadienio komisijos posėdžio pareiškė nuogąstavimą, kad nebuvo aiškus Europos Komisijos ir Europos centrinio banko vaidmuo stabdant krizę bei pasigendama jų atliktų tyrimų.

BFK išvadose taip pat minėtinas faktas, kad Vyriausybė 2006-2008 m. veikė mažumos sąlygomis, o tai iš dalies trukdė vertinti ir pasirengti krizei, taip pat krizę pagilino nesukauptas viešųjų finansų rezervas.

„Valstybės kontrolės dvi išvados – 2005 m. ir 2008 m. buvo fiksuota, kad valstybė neturi numačiusi ilgalaikių finansavimo šaltinių“, – posėdžio metu sakė S. Jakeliūnas.

Iš Lietuvos išėjo 9 mlrd. eurų

Vis dėlto, pasak BFK pirmininko, vien gerų finansų tvarkymo neužteko, kad būtų išvengta krizės. Jo teigimu, iš Lietuvos per skandinaviškus bankus krizės laikotarpiu išėjo apie 9 mlrd. eurų.

„Nuo Seimo ir Vyriausybės nedaug priklausė, dėl priežiūros ir bankų veiksmų yra krizės esmė. O viešieji finansai pagilino krizės padarinius Lietuvoje“, – sakė S. Jakeliūnas.

BFK išvadose minima, kad Lietuva, palyginus su Estija, nebuvo pasiruošusi krizei, nes nebuvo sukaupusi rezervo. Nors Latvijoje situacija buvo panaši, kaip Lietuvoje, tačiau ten reikėjo imtis ne tokių drastiškų priemonių kaip Lietuvoje.

„Latvijoje nebuvo mažinamos pensijos, išskyrus didelės pensijos buvo apmokestinamos, bet tai nepažeidė socialiai jautriausių sluoksnių, skirtingai nuo Lietuvos, kur pensijos buvo mažinamos“, – teigė S. Jakeliūnas.

Komisijos išvadose pažymima, kad iš komisijai pateiktų atsakymų ir paaiškinimų raštu galima daryti išvadą, kad Vyriausybė rimtai nesvarstė galimybės gauti finansinės paramos, bei buvo galimybės skolintis už mažesnes palūkanas iš kitų finansinių šaltinių.

Išvadose minimas ir „Snoro“ bankas, kaip turėjęs įtakos gilesnei krizei.

BFK išvadų konstatuojamajai daliai pritarė.

Pasak S. Jakeliūno, dėl VILIBOR ir komercinių bankų įtakos krizei dar bus diskutuojama ateityje.

„Finansinė, skolinimosi, fiskalinė dalis daugmaž tikrai baigta, dabar liko bankai, tie patys VILIBOR reikalai, apie kuriuos laukiame informacijos iš Lietuvos banko. Vakar taip pat valdybos pirmininkas sutiko, kad iki gegužės 3 d. būtų atsiųsta papildoma svarbi informacija, tad tos diskusijos dar tęsis“, – Eltai prieš posėdį teigė BFK pirmininkas.

Prašo pagrįsti skaičius įrodymais

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius, komentuodamas S. Jakeliūno pasisakymą, kviečia S. Jakeliūną šiuos skaičius pagrįsti įrodymais.

„S. Jakeliūno pasisakymuose nuskambėjo naujas skaičius, tačiau neišgirdome jo finansinio ekonominio pagrindimo, jeigu toks yra. S. Jakeliūnas kalbėjo finansų pasauliui tolimomis sąvokomis, bet pasakęs A, turėtų pasakyti ir B: kokiu būdu pinigai galėjo „išeiti“. Dabartinė formuluotė skamba populistiškai ir prieštarauja elementariai finansų logikai“, – Eltai atsiųstame komentare teigė M. Zalatorius.

Pasak jo, artėjant rinkimams, finansai tampa politinės komunikacijos įrankiu.

„Vis aiškiau matome, kad, artėjant ne vieneriems rinkimams, finansai tampa politinės komunikacijos tema. Be kita ko, šitaip žadinami tam tikri žmonių lūkesčiai bei simpatijos ir manipuliuojama emocijomis. Tačiau, atmetus jas, šie lūkesčiai nebūtinai turi realaus pagrindo“, – sakė M. Zalatorius.

ELTA primena, kad Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 dienos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
nepritariu Verygai,Kukuraičiui,bet daugiau Jakeliūnų.Gerai ,kad viskas lenda iš po kilimo.

P.Morkūnas

P.Morkūnas portretas
,,Išėjo 9 milijardai"...visi įsivaizduoja, kad prikrovė mašinas dėžių su pinigais ir išvežė kažkieno pinigus. Dabar XXI amžius ir milijardai nevežiojami, o yra tik užrašomi popieriuje ar tik kompiuteriuose...pvz. Jei motininis bankas Vokietijoje turi 100 milijardų akcininkų ir indėlininkų pinigų ...tai per vieną naktį gali 9 milijardus užrašyti dukteriniam bankui- jei tam reikia kokiai operacijai...o po paros gražinti į centrinį banką tą skaičių.Kartais valandų bėgyje milijardai keliauja pirmyn-atgal. O kas prižiūri, kad užrašymai teisingi- ogi jei doleriai- JAV Bankas, jei eurais- ECB , jei buvo litais- LB. Juokingai atrodo, kai S.Jakeliūnas to nežino?

Cha cha cha

Cha cha cha portretas
Idomu ar padodins nors viena raudonkoncrvi
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių