Finansų maklerio įmonės “Finhill” specialistai išplatino pranešimą, kuriame kaltinimai dėl šalyje kilusios finansų ir ekonominės krizės metami buvusiai ir esamai vyriausybėms.

Pranešime pripažįstama, kad Lietuva serga tomis pačiomis ligomis kaip ir likęs pasaulis, sutinkama, kad atsakingų šalies institucijų galios ribotos, tačiau kartu nevengiama mesti akmens į politikų daržą ir apšvarinti tiesiog palankiomis rinkos sąlygomis pasinaudojusių bankų mundurą.

“Madinga kaltinti kredito institucijas ūkio ”perkreditavimu” ir jo įtakotu perkaitimu, tačiau kaip ten bebūtų, būtent valstybės pareiga yra vykdyti tam tikrą fiskalinę politiką”, – apžvalgoje tikina Marius Buivydas, finansų maklerio įmonės “Finhill” Įmonių finansų departamento vadovas.

Jis pripažįsta, kad net veiksmai, kurių ėmėsi Lietuvos bankas, sumažindamas privalomąją rezervų normą, nedavė rezultato. Maždaug milijardas “išlaisvintų” litų, kuris anot pačių bankų ekspertų turėjo sušvelninti padėtį finansų rinkoje, dingo tarsi miražas dykumoje. Kur dingo, versijos skirtingos – bankai šias lėšas galėjo nukreipti likvidumui pagerinti arba savo skoloms grąžinti. Faktas vienas – nei įmonės, nei gyventojai nepajuto, kad kreditavimo sąlygos sušvelnėtų, palūkanos imtų kristi.

M.Buivydo teigimu, valstybės politika ankstesniais metais suteikė galimybes bankams pasinaudoti palankia rinkos situacija ir lengvai dalyti kreditus į kairę ir dešinę. Tai lėmė spartų ūkio augimą, tačiau kartu sukūrė problemas, kurias turime spręsti dabar, nekilnojamojo turto kainų burbulą.

Pasak M.Buivydo, dabartinės Vyriausybės politika taipogi nėra skatinanti. Ji orientuota į biudžeto subalansavimą, kas yra būtina mūsų šaliai, siekiančiai atstatyti tarptautinį pasitikėjimą kredito rinkose, tačiau kartu stabdo vidaus paklausą, o kartu ir visą ūkį.

“Jei bus bandoma truks plyš subalansuoti biudžeto pajamas ir išlaidas, tas atves prie dar griežtesnės fiskalinės politikos, kuri savo ruožtu dar labiau stabdys ūkį. Mes pateksime į neigiamą spiralę, iš kurios mus galės išvesti tik išorinis postūmis – pavyzdžiui, žymus paklausos padidėjimas eksporto rinkose, valiutos devalvavimas ar panašūs dalykai”, – įspėjo M.Buivydas.

Jei tikėsime prognozėmis, eksporto augimo galime laukti tik metų pabaigoje ar kitąmet. Iki Vakarų Europa pasieks ekonominio nuosmukio dugną ir situacija ims stabilizuotis, negalime tikėtis eksporto augimo šia kryptimi. Kasdien vis liūdniau piešiama situacija ir Rytų bloke. Tokia svarbi prekybos partnerė kaip Rusija devalvavo savo valiutą ir nebegali suvaldyti jos kritimo, o tai brangina mūsų produkciją ir mažina jos paklausą šioje šalyje. Rytų kaimynės ekonominį klestėjimą žlugdo ir atpigusi nafta. Taigi tiek eksportuojančioms, tiek į vidaus prekybą orientuotoms mūsų šalies įmonėms padėtis tik ima blogėti ir tikrieji ekonominio nuosmukio padariniai bus jaučiami ateityje, o kalbėti apie atsigavimą ankstoka.