Apžvalga: svarbiausi 2024-ųjų užsienio įvykiai

Sausis

1 d. Estijoje įsigaliojo santuokų lygybė: nuo šiol pagal įstatymą santuoką gali sudaryti du pilnamečiai žmonės nepriklausomai nuo jų lyties. Vėliau sausį Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius oficialiai paskelbė Notariato įstatymo pataisas, numatančias partnerystės institutą ir teisinį būdą tos pačios lyties asmenims įregistruoti savo santykius. Jos įsigaliojo liepą.

1 d. Japonijoje 7,5 balo žemės drebėjimas, smogęs Išikavos prefektūrai, sukėlė daugiau nei metro aukščio cunamio bangas, apgriovė pastatų, sukėlė didelį gaisrą uoste ir išardė kelių. Žuvo 426 žmonės.

2 d. Rusija surengė pirmą didelę ataką prieš Ukrainą. Penki žmonės žuvo, dar per 100 buvo sužeisti. Rusai panaudojo įvairaus tipo ginkluotę, atakavo kritinę infrastruktūrą, pramonės ir karinius objektus, o pagrindinė atakų kryptis buvo Kyjivas. Tolesniais mėnesiais rusų atakos įvairiuose miestuose nesiliovė, pareikalavo dešimčių gyvybių, nukentėjo energetikos objektai, todėl teko taikyti elektros atjungimo grafikus.

3 d. Rusija ir Ukraina pirmąkart šiais metais apsikeitė šimtais karo belaisvių. Ukrainos valdžia teigė, kad per pirmąjį po beveik penkių mėnesių pertraukos apsikeitimą namo grįžo 230 ukrainiečių karo belaisvių. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad pagal Jungtinių Arabų Emyratų remtą susitarimą buvo paleisti 248 Rusijos kariai. Tolesniais mėnesiais apsikeitimai belaisviais tęsėsi.

4 d. Baltieji rūmai pranešė, kad Šiaurės Korėja tiekė Rusijai balistinių raketų ir raketų paleidimo įrenginių, kurie buvo panaudoti per atakas Ukrainoje, ir teigė, kad tai svarbi bei nerimą kelianti eskalacija. Nerimas dėl Pchenjano ir Rusijos partnerystės augo visus metus. Be kita ko, Pchenjanas pasiuntė tūkstančius karių, kad sustiprintų Rusijos pajėgas. Gruodžio gale skelbta, kad kare žuvo arba buvo sužeista mažiausiai 1 tūkst. Šiaurės Korėjos karių.

7 d. Holivude išdalyti „Auksinių gaublių“ apdovanojimai. „Openheimeris“ (Oppenheimer) gavo penkis apdovanojimus: geriausios dramos, geriausio režisieriaus Christopheriui Nolanui (Kristoferiui Nolanui), geriausios muzikos, geriausio pagrindinio dramos aktoriaus Cillianui Murphy (Kilienui Merfiui) ir geriausio antrojo plano aktoriaus Robertui Downey (Robertui Dauniui) jaunesniajam. Kita itin populiari juosta „Barbė“ (Barbie) geriausios komedijos kategorijoje pralaimėjo „Prastiems reikalams“ (Poor Things).

8 d. Prancūzijos prezidentūra pranešė, kad po mažiau nei dvejų metų darbo atsistatydino ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born), prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui). Kitą dieną premjeru jis paskyrė tuomet 34-erių švietimo ministrą Gabrielį Attalį (Gabrielį Atalį). Jis tapo jauniausiu asmeniu šiame poste. Jis taip pat buvo pirmasis homoseksualumo neslepiantis Prancūzijos premjeras. G. Attalis dirbo iki rugsėjo, kol po pirmalaikių rinkimų į premjero kėdę atsisėdo Michelis Barnier (Mišelis Barnjė). Pastarasis poste išsilaikė kiek daugiau nei du mėnesius ir turėjo trauktis, parlamentui pareiškus nepasitikėjimą jo vyriausybe. Gruodžio viduryje premjeru paskirtas centristų lyderis Francois Bayrou (Fransua Bairu). Jis – jau šeštasis E. Macrono kadencijos premjeras.

13 d. Taivano valdančiosios Demokratinės pažangos partijos (DPP) kandidatas Lai Ching-te (Lai Čingtė), kurį Kinija vadino grėsme taikai, laimėjo salos prezidento rinkimus. Gegužę jis prisaikdintas Taivano prezidentu. Lai Ching-te inauguracinėje kalboje paskelbė, kad „prasidėjo šlovinga Taivano demokratijos era“. Kinija pasmerkė kalbą kaip pasisakymą už Taivano nepriklausomybę ir perspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių.

14 d. Danija atvertė naują savo istorijos puslapį: karalienė Margrethe II (Margretė) oficialiai paliko sostą, o jos sūnus tapo karaliumi Frederiku X. Karalienė per susitikimą su Danijos ministrų kabinetu pasirašė savo abdikacijos deklaraciją, kuria užbaigė 52 metus trukusį savo valdymą. Savo sprendimą Margrethe paaiškino sveikatos problemomis.

15 d. Į Berlyną traktoriais įvažiavo tūkstančiai ūkininkų – taip pasiekta savaitę trukusių demonstracijų prieš vyriausybės planą mažinti mokesčių lengvatas jų naudojamam dyzelinui kulminacija. Vėliau tą patį mėnesį protestuojantys ūkininkai apsupo Paryžių traktorių barikadomis, siekdami daryti spaudimą vyriausybei dėl jų pramonės, kurią sukrėtė karo Ukrainoje padariniai, ateities. Vasarį ūkininkai su traktorių kolonomis sukėlė chaosą prie Europos Sąjungos būstinės Briuselyje.

15 d. Įvyko dėl Holivudo aktorių ir scenaristų streikų keturis mėnesius atidėta televizijos apdovanojimų „Emmy“ įteikimo ceremonija. Joje dominavo paskutinis HBO serialo „Palikimas“ (Succession) sezonas, pelnęs šešis apdovanojimus dramos kategorijose.

19 d. Japonijos aparatas „Smart Lander for Investigating Moon“ (SLIM) nusileido ant Mėnulio paviršiaus, su juo užmegztas ryšys, tačiau jo saulės baterijos negeneruoja energijos, pranešė japonų kosmoso agentūra JAXA. Po kurio laiko SLIM ėmė veikti, o rugpjūčio 23-iąją jo misija buvo užbaigta. Japonija tapo penktąja šalimi, atlikusia itin sudėtingą švelnų nusileidimą ant uolėto Mėnulio paviršiaus. Iki šiol tai pavyko tik Jungtinėms Valstijoms, Sovietų Sąjungai, Kinijai ir Indijai.

23 d. Turkijos parlamentas pritarė Švedijos narystei NATO, taip užbaigdamas daugiau nei metus trukusį delsimą, apkartinusį Ankaros ryšius su Vakarų sąjungininkais. JAV vyriausybė po ilgai trukusių derybų netrukus patvirtino 23 mlrd. dolerių (21,17 mlrd. eurų) vertės sandorį dėl naikintuvų F-16 pardavimo Turkijai.

24 d. Rusijos gynybos ministerija apkaltino Kyjivą numušus karinį transportinį lėktuvą Il-76 su 65 ukrainiečių kariais, kurie turėjo būti iškeisti per apsikeitimą belaisviais. Ukrainos karinė žvalgyba pareiškė neturinti patikimos informacijos apie tai, kas skraidinta Belgorodo regione nukritusiame Rusijos lėktuve Il-76. Agentūra patvirtino, kad turėjo būti surengtas Ukrainos ir Rusijos apsikeitimas belaisviais, bet jis neįvyko. Rusijos Belgorodo srities gubernatorius paskelbė, kad šiame prie sienos su Ukraina esančiame regione nukritus kariniam transportiniam lėktuvui žuvo visi jame buvę žmonės.

28 d. Suomijoje vyko pirmas prezidento rinkimų turas, šiam postui įgavus didesnę reikšmę po šalies prisijungimo prie NATO ir augant įtampai su kaimynine Rusija. Per antrą turą vasario 11-ąją surinkęs 51,6 proc. balsų prezidentu išrinktas buvęs konservatorių ministras pirmininkas Alexanderas Stubbas (Aleksandras Stubas). Pareigas jis pradėjo eiti kovą.

Vasaris

1 d. Europos Sąjungos lyderiai pasiekė susitarimą dėl 50 mlrd. eurų ilgalaikės paramos Ukrainai, įtikinę Vengrijos premjerą atsisakyti veto. Karui tęsiantis, Ukrainos ekonomikai labai reikia paramos, tačiau dėl politinių kovų ES ir Jungtinėse Valstijose Kyjivas neturėjo ilgalaikio finansavimo šaltinio. 2023 metų gruodį vengrų lyderis Viktoras Orbanas vetavo svarbų susitikimą dėl didelio pagalbos Ukrainai paketo.

2 d. JAV kariuomenė sudavė atsakomųjų aviacijos smūgių Irano pajėgoms ir Teherano remiamoms grupuotėms Irake ir Sirijoje. Smūgiai buvo atsakymas į trijų JAV karių gyvybių pareikalavusią drono ataką prieš amerikiečių bazę Jordanijoje. Sirijoje žuvo mažiausiai 35 proiranietiški kovotojai, pranešė karą šalyje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR). Irake žuvo mažiausiai 16 žmonių, įskaitant civilius, paskelbė irakiečių vyriausybė.

3 d. Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė smogė dešimtims taikinių Jemene, reaguodamos į pakartotinius Irano remiamų husių sukilėlių išpuolius prieš laivus.

4 d. JAV popmuzikos žvaigždė Taylor Swift (Teilor Svift) įsirašė į „Grammy“ apdovanojimų istoriją laimėjusi rekordinį ketvirtą Metų albumo apdovanojimą. Metų įrašo apdovanojimą pelnė Miley Cyrus (Maili Sairus) daina „Flowers“, o Metų dainos prizas atiteko Billie Eilish (Bili Ailiš) ir jos broliui Finneasui (Finesui) už dainą „What Was I Made For?“ iš filmo „Barbė“ (Barbie) garso takelio.

5 d. Jungtinės Karalystės karaliui Charlesui III (Karoliui III) diagnozuotas vėžys. Monarchas pradėjo gydymą, o po dviejų su puse mėnesio, balandžio pabaigoje, jis grįžo į darbą. Kovą paskelbta, kad jo marčiai Velso princesei Catherine (Ketrin) irgi diagnozuotas vėžys. Karališkųjų rūmų pareigūnai neatskleidė, kokio tipo vėžys jam ir jo marčiai buvo diagnozuotas.

7 d. Azerbaidžane vyko pirmalaikiai prezidento rinkimai. Juose Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) daugiau kaip 92 proc. balsų perrinktas penktai kadencijai. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai sakė, kad rinkimuose trūko konkurencijos.

8 d. Valerijus Zalužnas neteko Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų, patvirtino šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis naujuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu paskyrė generolą pulkininką Oleksandrą Syrskį. Kyjivas sakė, kad toks sprendimas priimtas, nes reikia naujų požiūrių ir naujų strategijų. V. Zalužnas vėliau paskirtas naujuoju ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje.

10 d. Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) JAV prezidento rinkimų kampanijos mitinge Pietų Karolinoje pareiškė, kad skatins Rusiją pulti NATO nares, nevykdžiusias savo finansinių įsipareigojimų. Tai radikaliausias jo pareiškimas prieš šį karinį aljansą, kurį jis jau seniai vertina skeptiškai. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasibaisėtinais ir pavojingais pavadino šiuos respublikono komentarus.

16 d. Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas mirė pataisos kolonijoje Arktyje, kur atlikinėjo 19 metų laisvės atėmimo bausmę. Jam buvo 47 metai. Kalėjimo administracija teigė, kad A. Navalnas mirė praradęs sąmonę po pasivaikščiojimo savo griežtojo režimo kolonijoje Charpe, esančiame už 1,2 tūkst. km į šiaurės rytus nuo Maskvos, už poliarinio rato. Tarptautinė bendrija pasmerkė jo mirtį mįslingomis aplinkybėmis. Praėjus daugiau nei savaitei po jo mirties, po ilgų ginčų, Rusijos opozicijos lyderio palaikai buvo perduoti jo motinai. Laidotuvės įvyko kovo pradžioje.

24 d. Ukraina minėjo antrąsias Maskvos invazijos metines. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis padėkojo savo šalies žmonėms ir kariams ir pareiškė, kad Kyjivas galiausiai pasieks pergalę. Kyjive viešėjo Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni), Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo). Ukraina pasirašė saugumo susitarimus su Italija ir Kanada. Protestuotojai įvairiose Europos šalyse dalyvavo mitinguose, reikšdami paramą Ukrainai ir ragindami Vakarus teikti didesnę pagalbą.

25 d. Baltarusiai balsavo griežtai kontroliuojamuose parlamento ir vietos valdžios rinkimuose, įtvirtinusiuose autoritariško lyderio Aliaksandro Lukašenkos valdymą, nors opozicija balsavimą vadino beprasmiu farsu ir ragino jį boikotuoti. A. Lukašenka tuo pat metu paskelbė dalyvausiantis kituose prezidento rinkimuose 2025 metais.

26 d. Vengrijos parlamentas ratifikavo Švedijos paraišką dėl stojimo į NATO, panaikindamas paskutinę kliūtį Stokholmo kelyje į Aljansą. Šiuo balsavimu baigėsi daugiau nei metus trukęs atidėliojimas, supykdęs NATO partnerius, Ukrainai kovojant su Rusijos invazija. Rusija vėliau pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių dėl Švedijos įstojimo į NATO.

26 d. Vengrijos parlamentas prezidentu išrinko politikos naujoką, atsistatydinus jo pirmtakei, kuri sukėlė pasipiktinimą suteikusi malonę vyrui, susijusiam su vaikų ir paauglių seksualinio išnaudojimo byla. Vengrijos konstitucinio teismo vadovas Tamasas Sulyokas (Tamašas Suljokas) prezidento poste pakeitė Katalin Novak, pirmąją Vengrijos prezidentę moterį.

26 d. Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą. Šis klausimas buvo aptartas Paryžiuje vykusiame Europos lyderių susitikime, Rusijos invazijai tęsiantis jau trečius metus, kalbos apie tai netilo visus metus. Ukraina pareiškė, kad tai geras ženklas.

Kovas

5 d. Daugelyje šalių buvo smarkiai sutrikusi „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ veikla. „Facebook“ ir „Messenger“ sutrikimai išryškėjo vartotojams pastebėjus, kad jie buvo atjungti nuo savo paskyrų ir negali iš naujo prisijungti, net ir įrašydami teisingus duomenis

7 d. Švedija oficialiai tapo 32-ąja NATO nare. Tai didelis žingsnis šaliai, kuri kadaise stengėsi neužsitraukti Rusijos pykčio ir ilgus dešimtmečius laikėsi karinio neprisijungimo politikos. Švedija ir Suomija, nors abi yra kariniu požiūriu susijusios su Jungtinėmis Valstijomis ir priklauso Europos Sąjungai, istoriškai vengė įstoti į NATO, kuri Šaltojo karo metais buvo įkurta siekiant susivienyti prieš Sovietų Sąjungą. Tačiau 2022 metų vasario 24 dieną pradėta Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą paskatino Švediją atsisakyti du šimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir kartu su kaimynine Suomija pateikti paraiškas įstoti į NATO, kuris vienos narės užpuolimą laiko visų narių užpuolimu. Suomija į NATO įstojo 2023 metų balandį.

11 d. Christopherio Nolano (Kristoferio Nolano) epas apie atominės bombos kūrėją „Openheimeris“ (Oppenheimer) „Oskarų“ apdovanojimuose pelnė septynias statulėles, įskaitant už geriausią filmą ir geriausią režisierių.

11 d. Rinkimuose Portugalijos centro dešiniųjų Demokratinis aljansas nežymiai įveikė valdančiuosius socialistus. Socialdemokratų lyderis Luisas Montenegro (Luišas Montenegru) buvo paskirtas naujuoju Portugalijos ministru pirmininku. 51-erių teisininkas ir parlamento veteranas pakeitė nuo 2015 metų valdžioje buvusį Socialistų partijos (PS) lyderį Antonio Costa (Antoniju Koštą).

17 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsitikrino penktąją kadenciją šiame poste. Komisija sakė, kad suskaičiavus visus balsus, 87,28 proc. jų teko V. Putinui. Tai rekordinis skaičius Rusijos prezidento rinkimuose, kuriuose ilgametis Kremliaus šeimininkas neturėjo realių varžovų. Vakarų šalių lyderiai pasmerkė rinkimus kaip neteisėtus. Balsavimas vyko kelias dienas, tai irgi sukėlė kaltinimų dėl sukčiavimo.

22 d. Per išpuolį koncertų salėje Pamaskvėje žuvo mažiausiai 143 žmonės, o daugiau kaip 100 buvo sužeisti. Už šį išpuolį atsakomybę prisiėmė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS). Ginkluoti nusikaltėliai pradėjo šaudyti šioje salėje vykusiame roko koncerte, o po šaudymo pastate kilo didelis gaisras, pranešė Rusijos valdžia. Vėliau V. Putinas sakė, kad išpuolį įvykdė „radikalūs islamistai“. Iš viso buvo sulaikyta 12 žmonių ir aštuoniems pateikti kaltinimai dėl „su terorizmu susijusių nusikaltimų“ dėl įtariamo jų vaidmens išpuolyje.

24 d. Rusijos sparnuotoji raketa pažeidė Lenkijos oro erdvę. Per didelį Rusijos oro puolimą prieš Ukrainą viena raketa keliasdešimčiai sekundžių įskrido į Lenkijos oro erdvę. Dėl šio incidento pasiaiškinti iškviestas Rusijos ambasadorius Varšuvoje neatvyko į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją. Tolesniais mėnesiais būta daugiau įskridimų į Lenkijos, Rumunijos ir Moldovos teritorijas, skelbta, kad drono nuolaužų rasta Latvijoje.

26 d. JAV Baltimorės mieste dideliam laivui įsirėžus į Francis Scotto Key (Fransio Skoto Ki) tiltą, šis sugriuvo. Į vandenį taip pat nukrito daug automobilių. Prieš prieš pat nelaimę laisvas paskelbė pavojaus signalą, todėl pavyko apriboti transporto priemonių eismą tiltu. Incidento metu žuvo du darbininkai. Balandį JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl šio incidento.

27 d. Tailando parlamentas priėmė tos pačios lyties asmenų santuokų įstatymą ir sudarė sąlygas karalystei tapti pirmąja Pietryčių Azijos šalimi, pripažinusia santuokų lygybę. įstatymas turi įsigalioti 2025-ųjų sausį. Nors karalystė yra draugiška LGBTIQ bendruomenei, Tailando aktyvistai dešimtmečius kovojo su konservatyviomis nuostatomis.

29 d. Lenkijos konservatyvių pažiūrų prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) vetavo įstatymą, kuriuo būtų liberalizuota galimybė įsigyti skubiosios kontracepcijos tablečių. Vasarį įstatymų leidėjai nubalsavo už įstatymą, siekdami atšaukti ankstesnės dešiniosios valdžios įvestą tvarką, kad šios tabletės gali būti įsigyjamos tik pagal receptą. Lenkijoje, kurioje daugumą sudaro katalikai, per aštuonerius PiS valdymo metus buvo smarkiai apribotos moterų reprodukcinės teisės. 2017 metais buvo sugriežtinta skubios kontracepcijos prieinamumo tvarka ir nustatyta, kad ją galima įsigyti tik su receptu.

31 d. Bulgarija ir Rumunija prisijungė prie didžiulės Europos Šengeno erdvės ir po 13 metų laukimo buvo suteikta galimybė keliauti oru ir jūra be pasienio kontrolės. Metų pabaigoje uždegta žalia šviesa visiškam šių valstybių prisijungimui prie Šengeno erdvės.

Balandis

2 d. Suomių policija pranešė, kad vienas 12-metis moksleivis ėmė šaudyti mokykloje Vantos mieste netoli sostinės Helsinkio. Pasak pareigūnų, vienas šeštos klasės mokinys žuvo, dar du buvo sunkiai sužeisti. Vėliau policija paskelbė, kad įtariamasis buvo patyčių auka, o ši patirtis tapo šaudymo incidento motyvu.

7 d. Ukrainą skeptiškai vertinančios slovakų vyriausybės sąjungininkas Peteris Pellegrini (Peteris Pelegrinis) laimėjo įvykusius Slovakijos prezidento rinkimus, įveikęs provakarietišką diplomatą Ivaną Korčoką. P. Pellegrini prisaikdintas birželio 15-ąją.

9 d. Airijos naujuoju šalies ministru pirmininku tapo Simonas Harrisas (Saimonas Harisas). 37 metų S. Harrisas tapo jauniausiu visų laikų Airijos ministru pirmininku. Jis premjero kėdėje pakeitė Leo Varadkarą (Lio Varadkarą), kovą netikėtai paskelbusį, kad traukiasi iš pareigų dėl asmeninių ir politinių priežasčių.

11 d. Būdamas 76-erių mirė prieštaringai vertinama amerikietiško futbolo legenda O. J. Simpsonas (O. Dž. Simpsonas). 1995 metais O. J. Simpsonas buvo išteisintas dėl šiurpaus jo buvusios žmonos Nicole Brown Simpson (Nikol Braun Simpson) ir jos draugo Rono Goldmano nužudymo. Ta byla turėjo rasinį atspalvį, kaustė visos Amerikos dėmesį ir buvo vadinama „amžiaus teismu“. Tačiau 2008 metais buvęs Nacionalinės futbolo lygos (NFL) žaidėjas ir aktorius buvo nusiųstas į kalėjimą už savo vaidmenį įvykdant apiplėšimą viename Las Vegaso viešbutyje. O. J. Simpsonas 2017-aisiais, po devynerių kalėjime praleistų metų, išėjo į laisvę.

13 d. Būdamas 83-ejų mirė italų mados dizaineris Roberto Cavalli (Robertas Kavalis). Dizaineris po ilgos ligos mirė namuose Florencijoje, savo gimtajame mieste, kur gimė 1940 metų lapkričio 15 dieną. Aštuntajame dešimtmetyje jo mados namų „Roberto Cavalli“ drabužiai pirmą kartą buvo pastebėti ant tokių žvaigždžių kaip Sophia Loren (Sofija Loren) ir Brigitte Bardot (Brižit Bardo), o jo stilių pamėgo ir vėlesnės garsenybių kartos – nuo Kim Kardashian (Kim Kardašian) iki Jennifer Lopez (Dženifer Lopes).

14 d. Izraelio kariuomenė pranešė, kad Iranas iš savo teritorijos į Izraelį paleido daugiau kaip 100 dronų, taip labai paaštrindamas ilgai besitęsiantį netiesioginį konfliktą tarp nesutaikomų priešininkų. Irano revoliucijos gvardija patvirtino, kad įvykdė dronų ir raketų ataką prieš Izraelį, keršydama už balandžio 1 dieną įvykdytą mirtiną drono smūgį Izraelio konsulatui Damaske. Jungtinių Valstijų pajėgos padėjo Izraeliui numušti beveik visus Irano paleistus dronus ir raketas. Po šios atakos J. Bidenas pažadėjo „geležinę“ paramą Izraeliui. Teherano išpuolį taip pat pasmerkė pasaulio lyderiai.

15 d. D. Trumpas stojo prieš teismą ir tapo pirmuoju buvusiu JAV prezidentu, teisiamu dėl jam pateiktų baudžiamųjų kaltinimų. Virtinėje skandalų figūruojantis 77-erių vyras įtariamas klastojęs apskaitą, kad nuslėptų mokėjimus pornografinių filmų aktorei Stormy Daniels (Stormi Daniels) ir taip apsaugotų savo 2016-ųjų rinkimų kampaniją nuo neigiamo viešumo. Vadinamoji pinigų už tylą byla yra tik viena iš keturių D. Trumpui iškeltų baudžiamųjų bylų. Anot kai kurių teisės apžvalgininkų, ji yra mažiausiai rimta. D. Trumpas savo kaltę neigia. Gegužės gale Niujorko prisiekusieji pripažino D. Trumpo kaltę dėl visų 34 jam pateiktų kaltinimų byloje. Taip jis tapo pirmuoju baudžiamąja tvarka nuteistu buvusiu JAV prezidentu. Lapkritį teisėjas nurodė neribotam laikui atidėti nuosprendžio paskelbimą.

25 d. Niujorko Aukščiausiasis teismas panaikino 2020 metų apkaltinamąjį nuosprendį liūdnai pagarsėjusiam Holivudo prodiuseriui Harvey Weinsteinui (Harviui Veinsteinui) dėl kaltinimų lytiniais nusikaltimais ir nurodė surengti naują teismo procesą. Savo sprendime teisėjai nurodė klaidas, padarytas nagrinėjant bylą, įskaitant moterų, kurios nebuvo pateikusios kaltinimų, parodymų priėmimą.

Gegužė

2 d. Šimtai policijos pareigūnų Kalifornijos universitete Los Andžele (UCLA) susirėmė su protestuotojais, nepatenkintais Izraelio veiksmais Gazos Ruože. Po šios žinios J. Bidenas paragino laikytis tvarkos. Tokie protestai JAV ir Europos šalių universitetuose tęsėsi kelias savaites.

11 d. „Eurovizijos“ dainų konkursą Švedijoje laimėjo Nemo iš Šveicarijos su daina „The Code“.

12 d. V. Putinas iš gynybos ministro posto atleido Sergejų Šoigu ir paskyrė jį vadovauti Saugumo tarybai, smarkiai supurtydamas šalies karinių pajėgų vadovybę. Prie Gynybos ministerijos vairo stojo Andrejus Belousovas.

14 d. ES galutinai patvirtino svarbią migracijos ir prieglobsčio politikos pertvarką po beveik dešimtmetį trukusių ginčų. Paktu sugriežtintos Bendrijos pasienio procedūros, o visoms narėms privaloma pasidalinti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele. Dauguma ES šalių narių parėmė 10 reformos įstatymų, tad jie buvo priimti nepaisant Vengrijos ir Lenkijos nepritarimo. Naujosios taisyklės įsigalios 2026 metais.

14 d. Sakartvelo parlamentas trečiuoju skaitymu patvirtino prieštaringai vertinamą įstatymą dėl užsienio įtakos. Prieš balsavimą parlamente kilo muštynės, teko skelbti techninę pertrauką. Į gatves išėjo tūkstančiai protestuotojų. Po kelių dienų Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili simboliškai vetavo įstatymą, kuris, kritikų nuomone, sudavė smūgį demokratinėms laisvėms ir primena Rusijos teisės aktus. Veto vėliau buvo atmestas. Birželio pradžioje Sakartvelo parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis pasirašė įstatymą. Vėliau Sakartvelo stojimo į Europos Sąjungą procesas sustabdytas, o dalis bloko finansinės paramos šiai Pietų Kaukazo šaliai buvo įšaldyta.

15 d. Slovakijoje pašautas premjeras Robertas Fico (Robertas Ficas). Vyriausybė pavadino incidentą pasikėsinimu nužudyti. Premjeras buvo skubiai nugabentas į ligoninę, užpuolikas – 71-erių poetas Jurajus Cintula – sulaikytas įvykio vietoje. Banska Bistricos ligoninėje ministrui pirmininkui buvo atlikta penkias valandas trukusi skubi operacija. Liepą premjeras paskelbė grįžtąs į darbą.

19 d. Irane nukrito sraigtasparnis, kuriame buvo Irano prezidentas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis). Šalies pareigūnai kitą dieną patvirtino jo žūtį. Katastrofoje žuvo ir Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amirabdollahianas (Hoseinas Amirabdolahianas).

20 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) pareiškė siekiantis, kad būtų išduoti palestiniečių grupuotės „Hamas“ bei Izraelio vadovų, įskaitant žydų valstybės ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahu), arešto orderiai. Toks žingsnis žengtas lapkritį.

28 d. Ispanija, Airija ir Norvegija oficialiai pripažino Palestinos valstybę. Šį jų sprendimą sveikino virtinė arabų ir musulmonų pasaulio šalių, Izraelis šį žingsnį pasmerkė kaip „atlygį“ grupuotei „Hamas“.

Birželis

2 d. Verslininkė ir investuotoja Halla Tomasdottir (Hala Toumasdoutir) iškovojo pergalę Islandijos prezidento rinkimuose. Islandijos prezidentas atlieka daugiausiai reprezentacinį vaidmenį. Darbą ji pradėjo rugpjūtį.

2 d. Meksikos prezidente didele persvara išrinkta valdančiosios partijos kandidatė Claudia Sheinbaum (Klaudija Šeinbaum). Tai pirmoji šalyje moteris prezidento poste. Darbą ji pradėjo spalį.

6 d. Prasidėjo Europos Parlamento (EP) rinkimai, trukę keturias dienas. Pasibaigus balsavimui, didžiausia išliko Europos liaudies partijos (ELP) frakcija, vadovaujama U. von der Layen, gerų rezultatų pasiekė kraštutinių dešiniųjų jėgos, o Prancūzijos prezidentas E. Macronas po prasto savo centristinės partijos rezultato pranešė paleidžiantis parlamentą ir skelbiantis naujus rinkimus.

7 d. Kopenhagoje vyras užpuolė Danijos premjerę Mette Frederiksen (Metę Frederiksen). Ji rimtai nenukentėjo, bet šis epizodas sukėlė nerimą dėl Europoje suaktyvėjusio smurto prieš politikus. Užpuolikas, Lenkijos pilietis, sulaukė laisvės atėmimo bausmės ir bus deportuotas iš Danijos.

14 d. Prasidėjo 2024-ųjų Europos futbolo čempionatas. Vokietijoje vykęs turnyras truko vieną mėnesį, nugalėtojo titulą iškovojo Ispanija.

15 d. Šveicarijoje prasidėjo Ukrainos taikos konferencija. Jame dalyvavo daugiau kaip 90 šalių, bet ne Rusija. Baigiamajame komunikate šalys pareiškė, kad reikia gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir pridūrė, kad norint rasti ilgalaikį susitarimą būtinas „visų šalių dialogas“. V. Zelenskis vėliau pareiškė, kad V. Putinas nepasirengęs taikai ir ragino išvesti karius iš Ukrainos.

19 d. Rusijos prezidentas V. Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) Pchenjane pasirašė strateginės partnerystės sutartį. Anot V. Putino, pasirašyta sutartis numato abipusę pagalbą, jei kuri nors iš jų susidurtų su agresija. Kim Jong Unas susitikęs su rusų vadovu pareiškė „visišką solidarumą“ su Rusija dėl Ukrainos. Tą pačią dieną Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas pareiškė, kad Šiaurės Korėja padeda Rusijai žudyti Ukrainos civilius gyventojus, ir paragino labiau izoliuoti abi šalis tarptautiniu mastu. Sutartis įsigaliojo gruodį.

24 d. JAV karinių paslapčių atskleidimu kaltintas Julianas Assange'as (Džulianas Asandžas) paleistas iš kalėjimo ir išvyko iš JK į JAV Ramiojo vandenyno Šiaurės Marianų salose numatytą teismo posėdį. Jis sudarė susitarimą dėl kaltės pripažinimo ir buvo paleistas į laisvę. 52-ejų metų vyras atvyko į Šiaurės Marianų salas, kad pripažintų savo kaltę dėl vieno kaltinimo sąmokslu gauti ir platinti informaciją apie nacionalinę gynybą, ir grįžo namo į Australiją.

25 d. ES oficialiai pradėjo stojimo į bloką derybas su Ukraina ir Moldova.

25 d. Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) pranešė, kad išdavė Rusijos generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo ir buvusio gynybos ministro Sergejaus Šoigu arešto orderius. Orderiai buvo išduoti dėl įtariamų karo nusikaltimų: atakų nukreipimo į civilinius objektus ir pernelyg didelės šalutinės žalos civiliams gyventojams padarymo, taip pat dėl nusikaltimo žmoniškumui – „nežmoniškų veiksmų“ Ukrainoje, sakoma TBT pareiškime.

28 d. Irane vyko pirmasis prezidento rinkimų turas – į antrąjį pateko vienintelis reformistų kandidatas Masoudas Pezeshkianas (Masudas Pezeškianas) ir ultrakonservatyvių pažiūrų Saeedas Jalili (Saidas Džalilis). Nugalėtoju galiausiai tapo M. Pezeshkianas.

30 d. Prancūzijos kraštutiniai dešinieji laimėjo pirmąjį pirmalaikių parlamento rinkimų turą: partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) iškovojo triuškinančią pergalę, antrą vietą pelnė kairiųjų koalicija, o prezidento E. Macrono centristai liko treti. Savo pareiškime rinkimų naktį E. Macronas paragino sudaryti platų aljansą prieš kraštutinius dešiniuosius antrajame rinkimų ture liepos 7-ąją.

Liepa

1 d. Vengrija perėmė pirmininkavimą ES ir pažadėjo būti „sąžininga tarpininkė“, nepaisant plačiai paplitusio susirūpinimo dėl, kritikų nuomone, į autoritarizmą krypstančios, Rusijai palankios vyriausybės. Praėjus vos kelioms dienoms V. Orbanas supykdė kolegas ES lyderius, kai nuvyko į Rusiją, tvirtindamas, kad taip ieško būdų, kaip užbaigti karą Ukrainoje.

4 d. Jungtinėje Karalystėje vyko parlamento rinkimai. Pergalę juose šventė Leiboristų partija, užbaigusi 14 metų trukusį konservatorių valdymą. Premjeru tapo leiboristų lyderis Keiras Starmeris (Kiras Starmeris).

8 d. Prancūzijos kairiųjų koalicija parlamento rinkimuose laimėjo daugiausiai vietų, atremdama kraštutinių dešiniųjų pakilimą, tačiau nesurinko daugumos. Prezidentas E. Macronas pirmalaikius rinkimus paskelbė, kai kraštutiniai dešinieji smarkiai iškilo Prancūzijos rinkimuose į Europos Parlamentą, sakė, kad dar kartą kreipiantis į rinkėjus taptų daug aiškiau.

11 d. NATO sąjungininkės per 75-ųjų metinių viršūnių susitikimą Vašingtone, kurį temdė politinis netikrumas Jungtinėse Valstijose, paskelbė pradėjusios naikintuvų F-16 perdavimą Ukrainai ir davė tvirtus pažadus dėl jos būsimos narystės Aljanse.

14 d. Per JAV eksprezidento D. Trumpo mitingą Pensilvanijos valstijoje šaulys pasikėsino jį nužudyti ir sužalojo ausį. Šis chaotiškas ir šokiruojantis incidentas dar labiau padidino politinę įtampą prieš poliarizuojančius JAV prezidento rinkimus. D. Trumpo kruvinu veidu, išdidžiai keliančio kumštį į viršų, kai Slaptosios tarnybos agentai skubiai veda jį nuo scenos, nuotraukos tapo simboliu ir suteikė naują galingą postūmį jo šalininkams.

16 d. D. Trumpas formaliai paskelbtas Respublikonų partijos kandidatu lapkritį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose ir pasirinko dešiniųjų pažiūrų J. D. Vance'ą (Dž. D. Vansą) kaip kandidatą į viceprezidentus.

21 d. JAV prezidentas J. Bidenas pareiškė, kad nesieks perrinkimo lapkritį vyksiančiuose rinkimuose ir išreiškė paramą savo viceprezidentei Kamalai Harris (Kamalai Haris). Demokratas iš varžybų dėl Baltųjų rūmų su eksprezidentu D. Trumpu pasitraukė po prastai susiklosčiusių debatų, likus vos keturiems mėnesiams iki rinkimų.

26 d. Paryžiuje prasidėjo 2024 metų vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija – precedento neturintis ir ambicingas renginys, kurio metu Senos upe daugiau nei 90 baržų ir laivelių pro istorinius Prancūzijos sostinės paminklus plauks iki 7 tūkst. sportininkų. Pirmą kartą olimpinių žaidynių istorijoje atidarymo ceremonija vyksta ne pagrindiniame stadione.  Apie 300 tūkst. žmonių ją stebėjo iš specialiai pastatytų tribūnų upės pakrantėse, o dar 200 tūkst. – iš balkonų ir butų, iš kurių atsiveria vaizdas į upę.

28 d. Venesueloje vyko prezidento rinkimai. Paskelbta, kad Nicolasas Maduro (Nikolasas Maduras) buvo perrinktas trečiajai kadencijai, tačiau opozicija ir pagrindinės regiono kaimynės iš karto atmetė oficialius rezultatus. Opozicija tvirtina, kad jos kandidatas Edmundo Gonzalezas Urrutia (Edmundas Gonsalesas Urutija) teisėtai laimėjo rinkimus, kurie įstūmė naftos turtingą šalį į politinę krizę ir išprovokavo protestus. Opozicijos kandidatas buvo priverstas palikti Venesuelą ir gavo prieglobstį Ispanijoje. Rugsėjį EP Venesuelos prezidentu pripažino E. Gonzalezą Urrutią.

29 d. Šiaurės Anglijoje per išpuolį panaudojant peilį žuvo trys maži vaikai, o dar septyni žmonės buvo sunkiai sužeisti. Šis išpuolis sukėlė didžiausias riaušes Anglijoje per pastaruosius 13 metų. Neramumai, susiję su melaginga informacija apie Sautporte netoli Liverpulio įvykdytą ataką išplito į daugelį miestų, o prieš imigraciją nusiteikę demonstrantai susirėmė su policija. Smurtas tapo rimtu išbandymu ministrui pirmininkui K. Starmeriui.

31 d. „Hamas“ pranešė, kad Teherane buvo nužudytas šios palestiniečių islamistų kovotojų grupuotės politinis lyderis Ismailas Haniyeh (Ismailas Hanijė). Gruodį Izraelis pripažino, kad tai jis nužudė „Hamas“ lyderį.

Rugpjūtis

1 d. Rusija paleido „The Wall Street Journal“ reporterį Evaną Gershkovichą (Evaną Gerškovičą) ir buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną (Polą Vilaną) per didelius mainus kaliniais su Vakarų šalimis. JAV ir jų sąjungininkės savo ruožtu grąžino Rusijai kelis jų kalėjimuose laikomus kalinius. JAV ir Rusijos apsikeitimas kaliniais įvyko Ankaros oro uoste. Mainuose iš viso dalyvavo 26 žmonės.

3 d. Jungtinių Valstijų viceprezidentė K. Harris užsitikrino Demokratų partijos nominaciją prezidento rinkimuose. Ji yra pirmoji juodaodė ir pirmoji Pietų Azijos kilmės politikė, kuriai pavyko užsitikrinti bet kurios iš didžiųjų JAV partijų nominaciją. Ji oficialiai paskirta demokratų kandidate Čikagoje vykusiame suvažiavime.

6 d. Pustrečių metų nuo Rusijos invazijos besiginanti Ukraina pradėjo precedento neturintį puolimą, kuriuo ne tik pribloškė Maskvą, bet ir nustebino savo artimus sąjungininkus. Operacija Kurske laikoma didžiausiu išpuoliu prieš Rusiją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ukrainai per kelis mėnesius pavyko perimti dalies regiono kontrolę.

7 d. Islamistų grupuotė „Hamas“ naujuoju politiniu vadovu paskyrė Yahyą Sinwarą (Jahją Sinvarą) po to, kai praėjusią savaitę buvo nužudytas jo pirmtakas I. Haniyeh. Izraelio teigimu, Y. Sinwaras vadovavo spalio 7-osios išpuoliui, sukėlusiam karą Gazos Ruože. Šis pranešimas buvo paskelbtas Artimuosiuose Rytuose tvyrant nerimui dėl galimų Irano atsakomųjų veiksmų po I. Haniyeh nužudymo Teherane.

14 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad „b raupų“ (angl. mpox) protrūkis Afrikoje tapo tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatos situacija. Tai aukščiausias pavojaus signalas, kurį gali paskelbti PSO ir kuri leidžia organizacijos vadovui Tedrosui Adhanomui Ghebreyesusui (Tedrosui Adanomui Gebrejesusui) inicijuoti neatidėliotinus veiksmus pagal Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles.

24 d. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pasirašė įstatymą, uždrausiantį su Maskva susijusią Ukrainos ortodoksų bažnyčią. Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo uždraudžiamos religinės organizacijos, susijusios su Rusija. Tarp jų – Ukrainos ortodoksų bažnyčia, kuri yra susijusi su Maskvos patriarchatu. Pagal įstatymą nustatomas terminas, per kurį religinės organizacijos turi nutraukti savo ryšius su Rusija. Kyjivas stengiasi nutraukti visus religinius, socialinius ir institucinius ryšius su organizacijomis, laikomomis artimomis Rusijai.

25 d. Prancūzijos policija netoli Paryžiaus esančiame oro uoste sulaikė „Telegram“ įkūrėją ir generalinį direktorių Pavelą Durovą dėl įtariamų nusikaltimų, susijusių su populiaria susirašinėjimo programėle, pranešė pareigūnai. 39-erių Rusijoje gimęs milijardierius, turintis Prancūzijos pilietybę, buvo sulaikytas Le Buržė oro uoste į šiaurę nuo Paryžiaus. Jis buvo ką tik atvykęs iš Azerbaidžano sostinės Baku.

30 d. V. Zelenskis atleido šalies oro pajėgų vadą Mykolą Oleščiuką, praėjus dienai po to, kai Kyjivas pranešė, kad sudužus JAV pagamintam naikintuvui F-16 žuvo jo pilotas. F-16 sudužimas buvo skaudus smūgis Ukrainai, kuri ilgą laiką naudojosi senstančiu sovietinių MIG-29 ir „Suchoj“ reaktyvinių lėktuvų parku ir prašė atsiųsti modernių naikintuvų F-16, kad galėtų apsisaugoti nuo intensyvaus Rusijos bombardavimo iš oro.

Rugsėjis

1 d. Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) laimėjo pirmuosius regioninius rinkimus. Tiuringijos žemėje AfD surinko apie 33 proc. balsų, o kaimyninėje Saksonijoje užėmė antrąją vietą. Populiariausias Vokietijos dienraštis „Bild“ rezultatus apibūdino kaip „politinį žemės drebėjimą“. Kancleris Olafas Šolcas (Olafas Šolcas) ragino pagrindines partijas neprileisti kraštutinių dešiniųjų prie valdžios.

4 d. atsistatydino Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba. 43 metų D. Kuleba diplomatijos vadovo poste dirbo nuo 2020-ųjų kovo. Rusijai 2022 metų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, jis važinėjo po pasaulį ragindamas remti Kyjivą ir taikyti sankcijas Maskvai. Taip pat pareigas paliko keli kiti ministrai. V. Zelenskis sakė, kad pokyčiai vyriausybėje vykdomi, nes „reikia naujos energijos“. D. Kulebą URM vadovo poste pakeitė diplomatas Andrijus Sybiha.

10 d. Vokietija, Prancūzija, JK apkaltino Iraną siunčiant raketas Rusijai, paskelbė jam sankcijas. ES irgi skelbė, kad jos sąjungininkai turi patikimos informacijos, kad Iranas pristatė raketų į Rusiją. Jungtinės Valstijos rugpjūtį buvo perspėjusios Iraną nesiųsti balistinių raketų į Rusiją, sakydamos, kad tai sukeltų griežtą JAV atsaką ir užkirstų kelią Teherano pastangoms gerinti santykius. Iranas neigia tiekęs Rusijai ginklų, skirtų naudoti Ukrainoje.

10 d. K. Harris ir D. Trumpas surėmė ietis pirmuosiuose savo debatuose. Juose jie dėstė priešingas vizijas JAV. Kiek mažiau nei dvi valandas trukusiuose ABC televizijos debatuose demokratų ir respublikonų kandidatai aptarė tokias temas kaip ekonomika, nelegali migracija, sveikatos apsauga, abortai bei užsienio politika, įskaitant karus Ukrainoje ir Gazos Ruože.

15 d. Įvyko antras pasikėsinimas į D. Trumpo gyvybę. Kaip pranešama, incidento metu buvęs prezidentas žaidė golfą „Trump International“ golfo klube Vest Palm Byče Floridoje, netoli nuo savo rezidencijos „Mar-a-Lago“. Teisėsaugos pareigūnai nepatvirtino, ar šaulys iš tikrųjų šaudė į buvusį prezidentą, tačiau Slaptosios tarnybos agentai atidengė ugnį. Apie sužalotus žmones nepranešama. Įvykio vietoje buvo rastas AK tipo šaunamasis ginklas, o įtariamasis netrukus sulaikytas kaimyninėje apygardoje.

17 d. Libane sprogo grupuotės „Hezbollah“ kovotojų nešiojami pranešimų gavikliai. Kitą dieną sproginėjo „Hezbollah“ narių naudojamos radijo ryšio stotelės ir pranešimų gavikliai. Pranešama, kad žuvo apie 40 žmonių, dar beveik 3 tūkst. sužeista. Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu po kelių mėnesių pareiškė, kad pritarė šiai Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ naudojamų rankinių ryšio prietaisų sprogdinimo operacijai.

20 d. ES pažadėjo Ukrainai 35 mlrd. eurų paskolą: planuoja panaudoti lėšas iš įšaldyto Rusijos turto. Ši paskola žadama pagal Didžiojo septyneto (G-7) grupės organizuojamą paketą, kuriuo siekiama padėti šaliai atstatyti ir apsaugoti karo nuniokotą elektros energijos tinklą.

27 d. Londone mirė daugiau nei septynis dešimtmečius teatro scenoje ir ekrane vaidinusi, gausybę apdovanojimų pelniusi britų aktorė Maggie Smith (Megi Smit). Vienas garsiausių jos vaidmenų – profesorės Minervos Makgonagal rolė filmuose apie Harį Poterį.

28 d. Izraelio kariuomenė pranešė, kad per smūgį Beirute likviduotas „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah (Hasanas Nasrala). Po mažiau nei mėnesio „Hezbollah“ patvirtino, kad Izraelio smūgio metu nukovė numanomą H. Nasrallah įpėdinį. Netrukus grupuotės vadovu paskirtas Naimas Qassemas (Naimas Kasemas).

30 d. Austrijos kraštutinė dešinioji Laisvės partija (FPOe) pasiekė istorinę rinkimų pergalę. Partija gavo beveik trečdalį balsų, nors jai nepavyko rasti partnerių vyriausybei suformuoti. Po kelių savaičių Austrijos įstatymų leidėjai pirmą kartą parlamento pirmininku išrinko kraštutinių dešiniųjų politiką.

Spalis

1 d. Iranas į Izraelį paleido dešimtis raketų. Visame Izraelyje, įskaitant Jeruzalę, aidėjo oro pavojaus sirenos. Iranas sakė, kad raketų buvo apie 200, Izraelio kariuomenė teigė, kad į šalį paleista maždaug 180 raketų, iš kurių dauguma buvo perimta. Tai buvo antroji tiesioginė Teherano ataka prieš žydų valstybę per mažiau nei šešis mėnesius.

1 d. NATO vadovu tapo buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė). Jis pakeitė NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą.

7 d. Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje paskirta amerikiečiams Victorui Ambrosui (Viktorui Ambrozui) ir Gary Ruvkunui (Gariui Ravkanui) už mikro-RNR atradimą ir jos vaidmenį potranskripciniame genų reguliavime.

7 d. Izraelis minėjo „Hamas“ spalio 7-osios išpuolio pirmąsias metines. Visoje šalyje surengta minėjimų ir mitingų išpuoliui atminti, o kariuomenė pranešė, kad smogė „Hamas“ taikiniams Gazos Ruože.

8 d. Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta JAV mokslininkui Johnui J. Hopfieldui (Džonui Dž. Hopfildui) ir Geoffrey E. Hintonui (Džefriui E. Hintonui) iš Kanados už atradimus ir išradimus, įgalinančius mašininį mokymąsi naudojant dirbtinius neuronų tinklus,

9 d. Šių metų Nobelio chemijos premija paskirta Davidui Bakeriui (Deividui Beikeriui) iš JAV už kompiuterinį baltymų projektavimą bei Jungtinėje Karalystėje dirbantiems Demisui Hassabi (Demisui Hasabiui) ir Johnui M. Jumperiui (Džonui M. Džamperiui) už baltymų struktūros nuspėjimą.

10 d. 2024 metų Nobelio literatūros premija buvo paskirta Pietų Korėjos autorei Han Kang „už intensyvią poetišką prozą, kurioje susiduriama su istorinėmis traumomis ir atskleidžiamas žmogaus gyvenimo trapumas“.

11 d.  Šių metų Nobelio taikos premija atiteko Japonijos organizacijai „Nihon Hidankyo“. Šiam judėjimui, vienijančiam branduolinių bombų sprogimus Hirošimoje ir Nagasakyje išgyvenusius žmones, taikos premija paskirta už „pastangas sukurti pasaulį be branduolinių ginklų ir už tai, kad jie įrodė, jog branduoliniai ginklai daugiau niekada neturi būti naudojami“.

13 d. „SpaceX“ sėkmingai „pagavo“ savo „Starship“ raketos greitintuvą, kai šis po bandomojo skrydžio grįžo į paleidimo aikštelę – tai pirmas toks bandymas pasaulyje, kosmoso bendrovei siekiant greitai pakartotinai panaudoti raketą.

14 d. Šių metų Nobelio ekonomikos premija atiteko JAV dirbantiems Daronui Acemoglu (Daronui Adžemohlui), Simonui Johnsonui (Saimonui Džonsonui) ir Jamesui A. Robinsonui (Džeimsui A. Robinsonui) „už tyrimus apie tai, kaip formuojasi institucijos ir daro įtaką gerovei“.

16 d. Izraelio kariuomenė pietinėje Gazos Ruožo dalyje nukovė islamistų grupuotės „Hamas“ lyderį Y. Sinwarą. Izraelis jį kaltino buvus pagrindiniu „Hamas“ išpuolio praėjusių metų spalio 7 dieną organizatoriumi. „Hamas“ patvirtino savo lyderio žūtį praėjus dviem dienoms.

17 d. Argentinoje iškritęs iš viešbučio balkono trečiame aukšte žuvo buvęs grupės „One Direction“ narys Liamas Payne'as (Lajamas Peinas). 31 metų britų popmuzikos atlikėjas buvo rastas negyvas po to, kai darbuotojai du kartus kvietė pagalbos tarnybas ir pranešė, kad vienas svečias, apsvaigęs nuo narkotikų ir alkoholio, niokoja viešbučio kambarį.

20 d. Moldovoje vyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl narystės ES. Referendume Moldovos gyventojai nedidele balsų persvara pritarė stojimui į bloką, o lapkritį surengtame antrame prezidento rinkimų ture pergalę iškovojo proeuropietiška Maia Sandu (Maja Sandu), įveikusi prorusiškos partijos remiamą varžovą. Moldovos institucijos pranešė apie daugybę bandymų destabilizuoti rinkimus, įskaitant dezinformaciją, balsų pirkimą, grasinimus mirtimi, kibernetines atakas ir organizuotą rinkėjų vežimą balsuoti.

26 d. Sakartvele vykusiuose parlamento rinkimuose valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ paskelbė pergalę, bet, opozicijos teigimu, šie rinkimai buvo klastojami. Po balsavimo šalyje kilo politinė krizė. Po to premjeras paskelbė, kad derybos dėl stojimo į ES bus atidėtos ketveriems metams. Sakartvelo teismas atmetė proeuropietiškos prezidentės S. Zurabišvili ir opozicijos grupių prašymą panaikinti rinkimų rezultatus. Opozicija boikotavo naujos sudėties parlamentą, tačiau, nepaisant to, valdantieji išrinko lojalistą prezidentą, kuris prisaikdintas per už uždarų durų vykusią ceremoniją gruodžio gale. Į gatves išėjo dešimtys tūkstančių protestuotojų. Policija vis dažniau ėmė naudoti prievartos ir bauginimo taktikas bandydama išsklaidyti protestus.

27 d. Bulgarijoje vyko septinti per kiek daugiau nei trejus metus visuotiniai rinkimai. Balsavimas surengtas po ankstesnių rinkimų nepavykus suformuoti vyriausybės. Rinkimus laimėjo buvusio ministro pirmininko Boiko Borisovo centro dešinioji partija GERB. Tačiau, panašu, kad išėjimo iš politinės krizės nepadėjo surasti ir šie rinkimai, mat gruodžio gale Bulgarijoje dar nebuvo suformuota vyriausybė.

Lapkritis

1 d. Serbijos Novi Sado traukinių stotyje įgriuvus stogui, žuvo 14 žmonių, dar vienas mirė po kelių savaičių. Nelaimė išprovokavo tūkstantinius protestus. Serbijos prokurorai gruodžio pabaigoje pateikė kaltinimus 13 asmenų, įskaitant buvusį ministrą.

4 d. Paskelbta, kad eidamas 92-uosius mirė legendinis muzikos prodiuseris, dainų autorius, kompozitorius, aranžuotojas Quincy Jonesas (Kvinsis Džounsas). Jis bendradarbiavo su tokiais atlikėjais kaip Michaelas Jacksonas (Maiklas Džeksonas) ir Frankas Sinatra (Frankas Sinatra).

5 d. JAV vyko prezidento rinkimai. Respublikonas D. Trumpas užtikrintai įveikė demokratę K. Harris. Rinkimų dieną JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) įspėjo apie grasinimus susprogdinti rinkimų apylinkes daugelyje valstijų ir pridūrė, kad nė vienas pranešimas nepasitvirtino, tačiau daugelis tokių grasinimų, regis, atėjo iš Rusijos. Po daugiau nei savaitę trukusio balsų skaičiavimo paaiškėjo, kad respublikonai užsitikrino daugumą JAV Atstovų Rūmuose ir Senate. Tokia situacija būsimam prezidentui suteiks didžiulę įstatymų leidybos galią.

5 d. Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu atleido gynybos ministrą Yoavą Gallantą (Joavą Galantą) dėl prarasto pasitikėjimo per karą su „Hamas“ Gazos Ruože. Premjeras naujuoju gynybos ministru paskyrė iki tol Užsienio reikalų ministerijai vadovavusį Israelį Katzą (Israelį Kacą), o Gideonas Saaras (Gideonas Saras) tapo naujuoju užsienio reikalų ministru.

6 d. Vokietijos kancleris O. Scholzas atleido maištingą finansų ministrą Christianą Lindnerį (Kristianą Lindnerį), o tai lėmė trijų partijų koalicijos žlugimą. Didžiausios Vokietijos partijos susitarė dėl grafiko, pagal kurį kitų metų vasario 23 dieną bus surengti pirmalaikiai rinkimai. Vėliau paaiškėjo, kad socialdemokratai kandidatu į kanclerius vėl kels O. Scholzą.

8 d. Naktį Amsterdame kilo smurtiniai susirėmimai, per kuriuos nukentėjo futbolo sirgaliai iš Izraelio. Po Tel Avivo futbolo komandos „Maccabi“ ir Amsterdamo „Ajax“ rungtynių kilus susirėmimams penki žmonės buvo hospitalizuoti, o 62 sulaikyti. Nyderlandų ir Izraelio premjerai, taip pat kiti pasaulio ir tarptautinių organizacijų lyderiai pasmerkė ir nepriimtinais pavadino antisemitinius išpuolius prieš izraeliečius. Gruodį Nyderlandų teismas nuteisė penkis vyrus už dalyvavimą šiuose įvykiuose.

10 d. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per naktį rusai iš viso paleido į Ukrainą 145 dronus. Remiantis pranešimu, tai rekordinis jų skaičius. Rusija tądien irgi skelbė apie rekordinę Ukrainos dronų ataką. Po trijų savaičių Rusija per naktį paleido dar daugiau dronų – 188, buvo puolami kelių regionų pastatai bei kritinė infrastruktūra.

12 d. Britų rašytoja Samantha Harvey (Samanta Harvi) laimėjo prestižinę „Booker“ premiją už savo trumpą romaną „Orbital“, kurio siužetas sukasi aplink šešis astronautus, stebinčius Žemę iš Tarptautinės kosminės stoties. Iš konkurso rengėjų ji sulaukė pagyrų už lyrišką bei taiklią kalbą, vis dėlto skaitytojai atkreipė dėmesį į sentimentus Rusijai.

15 d. Vokietijos kancleris O. Scholzas kalbėjosi su Rusijos prezidentu V. Putinu ir paragino jį išvesti savo karius iš Ukrainos. Tai buvo pirmas jų pokalbis per beveik dvejus metus. Ukraina pasmerkė O. Scholzo pokalbį su V. Putinu kaip bandymą nuolaidžiauti. Vokiečių kancleris, sulaukęs kritikos, stengėsi ginti sprendimą surengti pokalbį. Jis teigė, kad jo pokalbis su V. Putinu leido jam „pastebėti, kad Rusijos prezidentas nelabai pakeitė savo nuomonę dėl šio karo, o tai nėra gera žinia“. Taip pat jis pareiškė, kad joks sprendimas dėl karo su Rusija nutraukimo nebus priimtas be Kyjivo.

17 d. JAV prezidentas J. Bidenas pirmąkart leido Ukrainai panaudoti galingą amerikietišką tolimojo nuotolio ginkluotę ribotiems smūgiams Rusijos viduje. Kaip pranešama, taip reaguojama į Šiaurės Korėjos sprendimą pasiųsti tūkstančius karių talkinti Rusijai jos kare Ukrainoje. Šis sprendimas buvo didelis JAV politikos pokytis, priimtas tuo metu, kai J. Bidenas ruošiasi palikti Baltuosius rūmus. Išrinktasis prezidentas D. Trumpas yra žadėjęs apriboti Amerikos paramą Ukrainai ir kuo greičiau užbaigti karą. Po kelių dienų paskelbta, kad analogišką leidimą Ukrainai davė ir Londonas. Po šio sprendimo ukrainiečių prezidentas V. Zelenskis sakė, kad raketos kalbės už save.

18 d. Paskelbta, kad pažeisti du povandeniniai šviesolaidinio ryšio kabeliai Baltijos jūroje, jungiantys Švediją ir Lietuvą bei Vokietiją ir Suomiją. Dėl šių incidentų pradėti tyrimai, iškart po to pasigirdo vertinimų, kad tai gali būti sabotažas. Švedija ėmėsi tirti galimą Kinijos laivo vaidmenį sugadinant du kabelius Baltijos jūroje. Danijos karinis jūrų laivynas pranešė, kad stebi šį laivą. Po kiek daugiau nei savaitės paskelbta, kad abu kabeliai suremontuoti. Švedijos užsienio reikalų ministerija gruodžio gale pranešė, kad Pekinas atmetė prokurorų prašymą ištirti Kinijos laivą, nors Pekinas žadėjo bendradarbiauti su tyrėjais.

19 d. Minint tūkstantį dienų nuo Rusijos invazijos pradžios, Ukraina pareiškė, kad jos pajėgos niekada nepasiduos Rusijai, o Kremlius taip pat žadėjo nugalėti ir suintensyvino savo žvanginimą branduoliniais ginklais. Rusijos prezidentas V. Putinas pasirašė dekretą, kuriuo Maskvai leidžiama panaudoti branduolinius ginklus prieš jų neturinčią valstybę, jei ją remia branduolinės galios.

19 d. Honkongo teismas įkalino visus 45 kaltinamuosius, nuteistus didžiausiame miesto teismo procese pagal griežtą nacionalinio saugumo įstatymą. Grupė, kurioje buvo įvairių kadaise plataus Honkongo politinio spektro atstovų, buvo apkaltinta ardomąja veikla dėl 2020 metais surengtos neoficialios apklausos, kuri buvo strategijos, skirtos prodemokratinei daugumai rinkimuose iškovoti, dalis.

21 d. Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė Izraelio premjero B. Netanyahu, jo buvusio gynybos ministro Y. Gallanto ir „Hamas“ pareigūno arešto orderius. Izraelis tai pasmerkė, „Hamas“ – pasveikino.

21 d. Rusijos prezidentas V. Putinas netikėtai kreipdamasis į tautą pareiškė, kad karas Ukrainoje įgavo „pasaulinio pobūdžio elementų“. Kremliaus šeimininkas taip pat pareiškė, kad Maskva jaučiasi turinti teisę smogti kariniams objektams šalyse, kurios leidžia Ukrainai panaudoti tokius ginklus prieš Rusiją. Jis taip pat tvirtino, kad Rusija išbandė Ukrainoje savo naują hipergarsinę raketą „Orešnik“.

24 d. Prorusiškas kraštutinių dešiniųjų kandidatas Calinas Georgescu (Kelinas Džordžesku) netikėtai gerai pasirodė Rumunijos prezidento rinkimuose, ir aplenkė favoritu laikytą proeuropietišką ministrą pirmininką. Rumunijos konstitucinis teismas nurodė perskaičiuoti prezidento rinkimų pirmojo turo balsus. Prezidentūra paskelbė, kad aptiko kibernetinių atakų, kuriomis siekta paveikti jos prezidento rinkimus. Šalies prezidentūra taip pat akcentavo „augantį Rusijos interesą daryti įtaką Rumunijos visuomenės viešajai darbotvarkei“. Kartu ji pareiškė, kad socialinis tinklas „TikTok“ suteikė „privilegijuotas sąlygas“ kraštutinių dešiniųjų kandidatui, laimėjusiam pirmajame Rumunijos prezidento rinkimų ture. Savo ruožtu „TikTok“ tai neigia. Gruodžio pradžioje Rumunijos konstitucinis teismas patvirtino pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatus, bet vėliau juos atšaukė. Šalis rengiasi naujiems rinkimams, bet nėra aišku, ar C. Georgescu galės juose dalyvauti.

27 d. Tarp Izraelio ir Libano grupuotės „Hezbollah“ įsigaliojo paliaubos. Tai įvyko po daugiau nei metus trukusių kovų, per kurias žuvo tūkstančiai žmonių. Izraelis ir „Hezbollah“ kaltina vienas kitą pažeidinėjant paliaubas, bet jos iš esmės laikosi.

29 d. Airijoje vyko parlamento rinkimai. Didesnių staigmenų jie nepateikė: valdžioje liks centro dešinieji „Fine Gael“ ir „Fianna Fail“.

30 d. Suskaičiavus Islandijos pirmalaikių rinkimų rezultatus paaiškėjo, kad opozicinis Socialdemokratų aljansas aplenkė valdančiąją Nepriklausomybės partiją. Islandijos prezidentė pavedė socialdemokratų lyderei sudaryti valdančiąją koaliciją. Buvusi kairiųjų ir dešiniųjų koalicija žlugo spalį dėl nesutarimų imigracijos bei prieglobsčio prašytojų politikos klausimais.

Gruodis

1 d. Darbą pradėjo naujos sudėties EK. U. von der Leyen liko EK vadovės poste, o Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) tapo vyriausiąja bloko diplomate. Lietuvos atstovas Andrius Kubilius rūpinasi gynybos ir kosmoso reikalais.

1 d. Rumunijoje vyko parlamento rinkimai. Daugiausiai balsų surinko provakarietiškos partijos, o pirmavo kairioji Socialdemokratų partija (PSD).

3 d. Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas) paskelbė karo padėtį. Tokiu ėjimu jis šokiravo visą pasaulį, tačiau įstatymų leidėjams nubalsavus prieš įvedimą, tą patį vakarą karo padėtis buvo atšaukta. Šis bandymas sukėlė šalyje didžiausią politinį chaosą per visą jos modernios demokratijos istoriją. Kitą dieną inicijuota prezidento apkalta, jis buvo kaltinamas savo veiksmais šiurkščiai pažeidęs konstituciją. Pirma iniciatyva dėl Yoon Suk-yeolo apkaltos žlugo, nes nesusirinko reikiamas kvorumas, jo partijai boikotavus balsavimą. Visgi po savaitės parlamentas nubalsavo už jo apkaltą. Šis klausimas toliau svarstomas Konstituciniame Teisme.

7 d. Paryžiaus arkivyskupas Laurent'as Ulrichas (Loranas Ulrichas) vėl atvėrė Dievo Motinos katedrą, simboliškai tris kartus pasibeldęs į jos duris ir įžengęs į XII amžiuje pradėtą statyti gotikos architektūros šedevrą, kuris buvo restauruotas po to, kai 2019 metais jį nuniokojo gaisras. Išrinktasis JAV prezidentas D. Trumpas. kaip garbės svečias, sėdėjo pirmoje eilėje šalia Prancūzijos prezidento E. Macrono, o kviestiniai svečiai stebėjosi nuo gaisro paliktų dėmių nuvalytomis sienomis, naujais baldais ir moderniu apšvietimu, kuris buvo įrengtas atliekant katedros kapitalinį remontą.

8 d. Islamistų vadovaujami sukilėliai Sirijoje paskelbė, kad per žaibišką puolimą užėmė Damaską, privertė prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą) pabėgti iš šalies ir nutraukė penkis dešimtmečius trukusį partijos „Baath“ valdymą Sirijoje. Pranešta, kad nuverstasis prezidentas yra Rusijoje. Tolesnėmis dienomis Sirijos sukilėliai paskyrė Mohammedą al Bashirą (Mohamedą Baširą) pereinamojo laikotarpio vyriausybės, kuri turi veikti iki kovo 1-osios, vadovu. Jis, be kita ko, pažadėjo užtikrinti visų religinių bendruomenių teises.

12 d. Amerikiečių žurnalas „Time“ išrinktąjį JAV prezidentą D. Trumpą paskelbė metų žmogumi – tai jau antras kartas, kai jis sulaukė tokio įvertinimo. Metų žmogumi D. Trumpas tapo dėl to, kad, anot leidinio, surengė istorinio masto sugrįžimą, pakeitė Amerikos vaidmenį pasaulyje.

19 d. Prancūzijos teismas skyrė prancūzui griežčiausią 20 metų kalėjimo bausmę dėl išžaginimo sunkinančiomis aplinkybėmis už tai, kad jis organizavo savo dabar jau buvusios žmonos Gisele Pelicot (Žizel Peliko) žaginimus. Jo apsvaigintą žmoną žagino dešimtys nepažįstamų vyrų, kuriuos jis užverbavo internetu. Dominique'ą Pelicot (Dominiką Peliko), kuris jau buvo prisipažinęs dėl nusikaltimų, pietinio Avinjono miesto teismas pripažino kaltu po daugiau kaip tris mėnesius trukusio teismo proceso, kuris sukrėtė Prancūziją ir pavertė jo buvusią žmoną G. Pelicot feministų didvyre. Taip pat nuteista daugiau kaip 50 vyrų, prisidėjusių prie prievartos prieš G. Pelicot. Jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės nuo trejų iki 15 metų.

20 d. JAV vadovaujamos oro pajėgos per antskrydį Sirijoje nukovė grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) lyderį, pranešė amerikiečių kariuomenė. Vašingtonas suintensyvino karinius veiksmus prieš džihadistų grupuotę po to, kai anksčiau šį mėnesį žlugo B. al Assado vyriausybė, ir smogė teritorijoms, kurias prieš žaibišką sukilėlių, dabar kontroliuojančių šalį, puolimą saugojo Sirijos ir Rusijos oro gynyba. JAV Centrinė vadavietė pridūrė, kad „smūgis buvo surengtas teritorijoje, kurią anksčiau kontroliavo Sirijos režimas ir rusai“.

20 d. Vokietjos rytiniame Magdeburgo mieste į minią, besibūriavusią kalėdinėje mugėje, įsirėžus automobiliui, žuvo penki žmonės, įskaitant devynerių metų vaiką, o dar 205 žmonės buvo sužeisti. Vyras, įtariamas įvykdęs mirtiną išpuolį, galėjo būti nepatenkintas Vokietijos elgesiu su prieglobsčio prašytojais iš jo gimtosios Saudo Arabijos, teigia pareigūnai.

25 d. Kazachstane sudužus Azerbaidžano oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ lėktuvui, žuvo 38 iš 67 juo skridusių žmonių. Lėktuvas avariniu būdu tūpė Aktau oro uoste, rytinėje Kaspijos jūros pakrantėje. Lėktuvas sudužo už 3 km nuo miesto. Įtariama, kad lėktuvą galėjo numušti Rusijos oro gynybos sistema. V. Putinas atsiprašė, bet tiesiogiai neprisiėmė atsakomybės už incidentą.

25 d. Pranešta, kad povandeninis kabelis „Estlink 2“, kuriuo elektra tiekiama iš Suomijos į Estiją, buvo atjungtas nuo tinklo. Suomijos institucijos tiria įtariamą sabotažą, siejamą su iš Rusijos uosto išplaukusiu naftos tanklaiviu „Eagle S“. Be kita ko, pranešta, kad Suomijoje sulaikytame tanklaivyje aptikta šnipinėjimo įranga.

29 d. Sudužus keleiviniam Pietų Korėjos oro linijų „Jeju Air“ lėktuvui, vykusiam iš Bankoko į Muaną, žuvo 179 žmonės, dviem pavyko išsigelbėti. Pareigūnai patvirtino, kad pilotas, prieš atlikdamas pražūtingą avarinį nusileidimą, pranešė apie susidūrimą su paukščiais, taip pat kaltinamos prastos oro sąlygos.

29 d. Sulaukęs 100 metų mirė 39-asis JAV prezidentas Jimmy Carteris (Džimis Karteris). Jis buvo pirmasis buvęs JAV prezidentas, perkopęs šimto metų amžiaus ribą.