Krizė ryja baldų fabrikus

Vieną stipriausių šalies pramonės šakų – baldų gamybą – pjauna bankroto pjūklas. Krizė pasiglemžia ne tik smulkesnes bendroves, bet ir stambius modernius baldų fabrikus.

Nepalaužiamų mažėja

Medienos apdirbimo ir baldų sektorius Lietuvoje visais laikais buvo vienas stipriausių. Baldžių į užsienį išgabenta produkcija smarkiai pagerindavo šalies eksporto rodiklius. Daugiau nei baldų gamintojai produkcijos į užsienį eksportuoja tik "Mažeikių nafta". Dabar baldų gamybos sektorius patekęs į grėsmingą padėtį – sustojus nekilnojamojo turto plėtrai, neliko ir baldų paklausos.

Verslo bendruomenę nustebino 2008 m. šalyje daugiausia baldų pardavusios bendrovės "Narbutas ir Ko" bankrotas. Neseniai iš rinkos pasitraukė dar vienas stambus žaidėjas – "Softimus". Dešimtys kitų baldų gamintojų balansuoja ties išlikimo riba arba parduoda dalį akcijų investuotojams.

Atsargos sparčiai tirpsta

Pastarąjį pusmetį baldų sektoriaus atstovai apie pelną nebekalba, visus vienija bendras tikslas – kaip nors išgyventi. Rimčiausiai, anot R.Beinorto, dabar atrodo tos bendrovės, kurios yra sudariusios ilgalaikes sutartis su tarptautiniais prekybos tinklais. Vietos rinkos atstovai šiandien išgyventi turi mažai galimybių – Lietuvoje baldų paklausos beveik neliko arba ji minimali.

Asociacijos vadovas teigė pastebintis, kad palyginti gerai sekasi "Klaipėdos baldams", "Vilniaus baldams", "Kauno baldams", "Fredai" – įmonėms, kurios turi rimtų užsienio partnerių ir eksportuoja produkciją į įvairias pasaulio šalis, pavyzdžiui, į Japoniją, Rusiją, JAV.

"Ilgalaikės sutartys mūsų baldžius gelbsti, nes jų produkcija iškeliauja į Tolimuosius ar Artimuosius Rytus ir pan. Turėdami platesnę rinką jie turi daugiau galimybių realizuoti gaminius", – kalbėjo R.Beinortas. Tiesa, net ir gana sėkmingai besilaikančios įmonės atleidžia dalį darbuotojų, pereina prie trumpesnės darbo savaitės ar kitaip mažina veiklos sąnaudas.

Laukia geresnių laikų

R.Beinortas įsitikinęs, kad krizė visiškai nesuniokos baldų gamybos sektoriaus. Esą kai kurios įmonės yra sukaupusios pakankamai atsargų ir vis dar turi kur parduoti produkciją. Daugiau galimybių išgyventi turi ir tie, kurių neslegia milžiniški finansiniai įsipareigojimai.

"Turime absoliučiai viską: savo žaliavą, modernias medienos perdirbimo įmones, naujas technologijas, aukštos kvalifikacijos specialistus. Vieną dieną ekonomika atsigaus, ir tada vėl sektorius suklestės", – optimistiškai kalbėjo R.Beinortas.

Registrų centro duomenimis, Lietuvoje veikia daugiau kaip tūkstantis medienos perdirbimo įmonių. Asociacija "Lietuvos mediena" vienija apie šimtą medienos perdirbėjų.

Krizė užklupo netikėtai

Gegužės pabaigoje per Lietuvos medienos pramonės 430 metų jubiliejaus šventę žinomam verslininkui Petrui Narbutui buvo įteiktas apdovanojimas už sėkmingą "Narbutas ir Ko" veiklą. Pernai ši lietuviško kapitalo įmonė vietos rinkoje pardavė daugiausia baldų.

"Dramatiška – pernai jie buvo lyderiai, o šiemet jų padėtis kardinaliai kitokia. Šios įmonės bankrotas visiems buvo netikėtas", – sakė R.Beinortas.

Tokios verslo pabaigos nesitikėjo ir įmonės įkūrėjas Petras Narbutas: "Viskas labai greitai pasikeitė. Pernai lapkritį pagaminome rekordiškai daug baldų. Tą patį mėnesį užsakymų sumažėjo perpus. Gruodį netekome dar pusės užsakymų."

Krizės grėsmės neįvertino ir bendrovės "Softimus", prekiavusios svetainės ir minkštaisiais baldais, vadovai. "Softimus" bankroto administratorius Arūnas Gedeikis teigė, kad iškelti įmonei bankroto bylą inicijavo kreditų draudimo bendrovė "Euler Hermes".

"Įmonė negalėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir tapo nemoki. Pagrindinė bėda buvo ta, kad "Softimus" nebegalėjo vykdyti prievolės SEB bankui. Be to, yra ir kitų kreditorių", – pasakojo A.Gedeikis. Šiuo metu atleidžiami 34 "Softimus" darbuotojai.

"Įmonė turėjo savo veidą, jos produkcija buvo kokybiška. Šiandien bankrutuoja net ir stiprios bendrovės", – sakė A.Gedeikis.

"Narbutas ir Ko" neišnyko

Supratęs, kad ekonomika ritasi į krizę, P.Narbutas verslo išgelbėti nespėjo, nes greitai sumažinti sąnaudų nebuvo įmanoma. Bendrovėje dirbo daugiau kaip 400 žmonių, ji buvo sudariusi nuomos sutartis su prekybos plotų savininkais.

"Staiga sumažėjus pajamoms nebegalėjome vykdyti įsipareigojimų, o sumažinti sąnaudų nepavyko", – pagrindinę bankroto priežastį nurodė P.Narbutas. Esą viskas tokiais atvejais priklauso nuo įmonės sukauptų atsargų. Jų "Narbutas ir Ko" neturėjo, nes visą pelną buvo investavęs į naują baldų fabriką Ukmergėje. Vilniaus apygardos teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, pirmas kreditorių sąraše atsidūrė Ūkio bankas, baldininkams paskolinęs apie 70 mln. naujai gamyklai statyti.

P.Narbutas atkreipė dėmesį į įstatymus, apsunkinančius veiklą: esą Lietuvoje atleisti darbuotojus pernelyg brangu. Kai kurios įmonės, kurių kolektyvai šiandien per dideli, darbuotojų neatleidžia tik dėl to, kad reikia mokėti dideles išeitines pašalpas. Laiku nesumažinusios sąnaudų jos rizikuoja įklimpti į didesnes bėdas ir bankrutuoti.

Žlunganti įmonė "Narbutas ir Ko" iš baldų rinkos žemėlapio visiškai neišnyko. Kaip jau rašėme, prieš paskelbdama bankrotą baldų gamintoja rado verslo partnerį "Abu partneriai". Su juo "Narbutas ir Ko" pasirašė sutartį ir suteikė išskirtinę teisę prekiauti savo produkcija bei vykdyti užsakymus – nuo komercinių pasiūlymų iki baldų pristatymo ir surinkimo paslaugų. "Abu partneriai" turi išskirtinę teisę naudotis "Narbuto ir Ko" prekės ženklu visose rinkose.

Pavyko rasti investuotoją

Neseniai ties bankroto riba buvo atsidūrusi ir korpusinių baldų gamybos bendrovė "Dalios baldai".

"Sumažėjo vartojimas, baldai tapo visiškai nebepaklausūs, netekome pajamų. Intensyviai ieškojome investuotojo ir mums pavyko tokį rasti", – pasakojo "Dalios baldų" direktorius Arminas Murauskas.

Jis skaičiuoja, kad baldų paklausa, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, yra sumažėjusi 70 proc. Esą tokio staigaus ir didelio rinkos nuopuolio neprognozavo net žinomi ekonomistai.

Bendrovės "Dalios baldai" savininkai Dalia ir Kęstutis Markevičiai 70 proc. akcijų pardavė keturiems fiziniams asmenims. Taip įmonei pavyko išvengti bankroto, ji tęsia veiklą.

A.Murauskas sakė, kad baldų sektorius atsities tuomet, kai pradės daugėti nekilnojamojo turto sandorių. Esą iki tol bent menko atsigavimo tikėtis būtų naivu. Bendrovė "Dalios baldai" įkurta 1991 m. Prieš pusantrų metų buvo atlikta įmonės gamybinių patalpų rekonstrukcija, jos išplėstos iki 10 tūkst. kv. m. Naujuose cechuose pastatyti Vokietijos įrenginių gamintojo "Homag group" medžio apdirbimo įrenginiai, įrengta moderni dažykla.

Žydrūnas Gudelis, bendrovės "Kauno baldai" direktorius

Vienas "Kauno baldų" konkurencingumo atramos taškų yra tai, kad bendrovė yra "SBA baldų" grupės dalis. Tai pati didžiausia Baltijos šalyse grupė, jungianti septynias įmones Lietuvoje ir Rusijoje. Grupė sėkmingai konkuruoja, nes nuolat investuoja į modernias technologijas, gamybos efektyvumo didinimą, aukštesnės pridėtinės vertės produkto kūrimą, naujų rinkų ir kanalų paiešką. Šiemet tęsiame plėtrą į Vakarų ir Šiaurės Europos rinkas. Pastaruoju metu įmonė į užsienį eksportuoja daugiau kaip 90 proc. produkcijos. Vienas pagrindinių investicinių žingsnių – metų pradžioje bendrovės baldai buvo pristatyti didžiausioje Europos kasmetėje baldų parodoje Kelne, parodoje "Imm Cologne 2009", ir didžiausioje Šiaurės Europos baldų parodoje Stokholme "Stockholm Furniture Fair". Pastebėjome, kad svarbiausias kriterijus, lemiantis pirkėjo apsisprendimą, yra baldų kokybė. Kaina visada racionalus pasirinkimo svertas, tačiau didžioji dalis prekybos tinklų atstovų, kurie sprendžia, kokia produkcija prekiauti prekybos tinkluose, ir geriausiai jaučia pirkėjų nuotaikas, pabrėžia – kokybė yra sėkmingo bendradarbiavimo pradžios ir pardavimo plėtros pagrindas. "Kauno baldų" produkcijos pirkėjas yra paprastas žmogus – suomis ar švedas, norvegas ar vokietis, ir jam nesvarbu, kas gamina baldus.