- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai taupo ir išleidžia mažiau pinigų. Ar tai reiškia, kad finansinė krizė – ant nosies? Kita vertus, jeigu lietuviai išleidžia mažiau pinigų šalies viduje, kas laukia šalies ekonomikos? Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.
– Kas iki šiol rodydavo, kad artėja finansinė krizė?
– Tai iki šiol rodydavo vartotojų lūkesčiai, kurie jau keletą mėnesių tendencingai krenta. Vieni žmonės dėl infliacijos prasčiau vertina savo finansines galimybes ir perspektyvas, kiti prasčiau vertina ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas. O dabar matome, kad vartojimas Lietuvoje pradėjo mažėti. Dabar krenta tiek maisto, tiek kitų produktų pardavimai. Tai – pakankamai aiškus signalas, kad žmonės pradėjo taupyti maisto prekių sąskaita, o tai reiškia, kad Lietuvoje krenta vartojimo rinka ir kad lietuviai apskritai įjungė taupymo režimą.
– Kaip iki šiol pamatydavote, kad artėja krizė?
– Yra keli indikatoriai. Tai yra verslo ir vartotojų išankstiniai lūkesčiai, elektra, ko gero, yra geriausias išankstinis indikatorius, kuris bent jau anksčiau parodydavo, ar mes turėsime krizę, ar ne. Bet dabar šis rodiklis yra mažiau aktualus, nes jis yra šiek tiek iškraipomas, kadangi tiek verslas, tiek vartotojai stipriai taupo, galbūt net dirbtinai. Šiuo metu tie rodikliai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį – mažmeninė prekyba, kuri yra vartojimo atspindys, ir įmonių ir vartotojų lūkesčiai, nes tai yra apklausos, kurios yra gana objektyvios ir parodo išankstinį vaizdą, kaip matoma ekonominė situacija.
– Ar vartotojai ir verslas turi gerą nuojautą dėl artėjančių krizių?
– Manau, kad taip, nes galima konstatuoti, kad artėja krizė. Nesakyčiau, kad ji bus tokia didelė kaip pasaulio ekonomikos krizė, kai Lietuvos ekonomika nukrito 15 proc. Bet tam tikras minusas jau dabar yra, nes pramonės rodikliai praktiškai stagnuoja. Pagrindiniai du Lietuvos ekonomikos sektoriai yra arba minuse, arba arti jo. Manau, kad spalio mėnesį, kai prasidės ketvirtas ketvirtis, matysime tam tikrą minusą tuose sektoriuose.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Žmonės taupo ne tik maistui, tiesa?
– Šiuo metu labiausiai taupo maistui, nes maisto pardavimai rugpjūčio mėnesį nukrito 5,5 proc. ir tai buvo ta kategorija, kuri numažino visos mažmeninės prekybos augimą. Taip pat matosi, kad žmonės pradėjo mažiau pirkti elektronikos prekių, nes pardavimai nukrito beveik 18 proc. per metus.
– Kas bus, kai sustos ekonomikos variklis?
Antiinfliacinės priemonės, kurias taiko valdžia, yra pakankamai geros, bet jos labiau orientuotos į vartotojus, bet verslui kol kas padedama mažai.
– Tikėtina, kad matysime nedarbo lygio augimą. Kadangi pramonė ir mažmeninė prekyba yra vieni iš didžiausių darbdavių Lietuvos ekonomikoje, šių sektorių kritimas reikštų, kad kitų metų pradžioje matysime nedarbo augimą. Nedrįsčiau teigti, kad darbuotojų atleidimai bus masiniai. Bet tuose sektoriuose, kurie yra jautrūs ekonomikai ir kuriems šiuo metu valstybė mažai padeda, tai ten atleidimai tikrai yra įmanomi.
– Ar ši Vyriausybė turi gerą nuojautą artėjančiai krizei?
– Sakyčiau, kad ambicijų šiek tiek trūksta. Antiinfliacinės priemonės, kurias taiko valdžia, yra pakankamai geros, bet jos labiau orientuotos į vartotojus, bet verslui kol kas padedama mažai. Čia būtų galima sustiprinti antiinfliacinius planus, nes apie aštuoniolika Europos valstybių labai aktyviai padeda verslui. Reiktų atidėti mokesčius, duoti lengvatines paskolas toms įmonėms, kurios yra energetiškai intensyvios, įvairios subsidijos, tiesioginės išmokos.
– Kokios šalys būtų kaip pavyzdžiai?
– Italija ir Prancūzija – šios šalys pakankamai rimtai padeda verslui ir taiko tas ambicingas priemones bei Vokietija, kuri į dabartinę problemą žiūri kaip COVID-19 laikotarpiu ir imasi panašių priemonių padėti verslui, kaip ir per pandemiją.
– Ar šios priemonės dar labiau nepadidins infliacijos?
– Galimybių padėti įmonėms tikrai yra. Taip pat Lietuva per septynis mėnesius, lyginant su pernai metais, uždirbo apie 1 mlrd. eurų daugiau pajamų dėl infliacijos, tai pinigų padėti verslui tikrai yra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...