- Zita Kelmickaitė, LRT televizijos laida „Ryto suktinis“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Mes daug pinigų neišleidžiame, neturime kiekvienas savo automobilio, nes jeigu visi direktoriai turėtų po automobilį, būtų mažiau pelno“, – interviu laidai „Ryto suktinis“ sakė Australijoje lietuvių įsteigtos kooperatinės kredito draugijos „Talka“ vadovas Vivas Alekna.
Jis tvirtina, kad „Talkos“ darbuotojai dirba daugiau iš idėjos: „Nors tai yra apmokamas darbas, tačiau kukliai, menkai“.
- Sakykite, kada ši draugija įkurta?
- „Talka“ įsteigta 1961 metais. Po karo į Australiją, įskaitant Melburną, Sidnėjų, Adelaidę, atvažiavę lietuviai nutarė, kad reikia steigti kooperatyvą, nes bankai nelabai norėjo skolinti pinigų naujai atvykusiems. Taip pamažu įsikūrė „Talka“. Pirmieji 10 metų buvo gana sunkūs, nes lietuviai nelabai norėjo pasitikėti mūsų kooperatyvu. Paskui jis pradėjo augti ir dabar tai yra 28 milijonų dolerių kooperatyvas.
- Gal galite paminėti, kiek žmonių pradėjo ir kas sunešė pradinį kapitalą?
- Pradėjo nedidelė saujelė žmonių. Pirmasis steigėjas – Liudas Barkus, paskui buvo daugybė kitų. Jie sunešė savo pinigus, kad būtų galima juos skolinti kitiems. Tais laikais nedaug pinigo buvo, žmonės skolindavo nedidelėmis sumomis. „Talka“ pradėjo gauti daugiau pasitikėjimo bendruomenėje ir pradėjo augti.
- Ar iš Jūsų kredito draugijos gali pasiskolinti ir australas, ir lietuvis?
- Taip, skolintis gali visi. Iš pradžių Australijos įstatymas buvo toks, kad tokia organizacija, kaip mūsų, turi būti skirta tik vienos grupės žmonėms. Vėliau valdžia pakeitė įstatymus ir dabar galime neribotai skolinti visiems. Ateina ir graikai, ir libaniečiai, ir australai.
- Ar duodate geresnius procentus negu bankai?
- Taip.
- Jeigu aš norėčiau pas Jus pasiskolinti 50 tūkst. dolerių, kokias palūkanas man reikėtų mokėti ir kiek metų?
- Mes duodame iki 25 metų. Palūkanos už paskolas šiuo metu yra 4,99 proc. Tai palyginti labai geros palūkanos.
- Ar pas Jus galima indėlius laikyti?
- Taip.
- Ar daug lietuvių laiko?
- Taip, daug lietuvių laiko, nes mes už indėlius mokame geriau nei kiti bankai.
- Kiek už juos mokate?
- Šiuo metu 3,85 proc. Tačiau priklauso, kokie procentai kituose bankuose. Mes bandome duoti daugiau už indėlius ir imti mažiau už paskolas. Bet skirtumas nėra labai didelis.
- Kiek metų jau gyvuojate?
- 54 metus. Mes daug pinigų neišleidžiame, neturime kiekvienas savo automobilio, nes jeigu visi direktoriai turėtų po automobilį, būtų mažiau pelno. Arba reikėtų daugiau mokėti, daugiau imti iš skolininkų, kad turėtume pelno. Mes dirbame daugiau iš idėjos, nors tai yra apmokamas darbas, tačiau kukliai, menkai.
- Tokius bankininkus, kurie dirba iš idėjos, turbūt galima sutikti tik „Talkoje“, Australijoje?
- Aš nežinau, kaip kiti veikia, bet mes dėl to, kad lietuvių bendruomenė pareikalavo.
- Ar žmonės, kuriems, atėjusiems į „Talką“, Jūs pagelbėjate, gali butus, namus nusipirkti?
- Taip. Daugiausiai mes čia tam ir dirbame. Labai daug lietuvių, kurie gyvena Melburne, Sidnėjuje arba Adelaidėje, per mus nusipirko savo namus. Ir naujai atvykusieji – o dabar jų atvažiuoja nemažai – irgi ateina pas mus, mato, kad mes skoliname pinigus pigiau nei kiti bankai.
- Ar esate turėję blogų paskolų?
- Per 54 metus nebuvo nė vienos paskolos, dėl kurios būtų reikėję kreiptis į teismą. Tuo mes labai didžiuojamės. Kiti bankai, kitos kredito unijos tą problemą turi. Bet mes gal atsargiai dirbame, matome, koks žmogus yra, pasižiūrime, kokios yra pajamos, ką užstato. Žinoma, žmonės kartais turi finansinių problemų, bet tada bandome sutvarkyti taip, kad kurį laiką mažiau mokėtų už savo paskolą, ir paskui reikalai susitvarko.
- Tai Jūs taip, kaip šeimoj?
- Galima ir taip pasakyti. Bet atsiminkite – kad galėtume egzistuoti, kad galėtume toliau dirbti, turime kiekvienais metais gauti pelno, nes kitaip bankrutuotume.
- Koks Jūsų metinis pelnas?
- Pernai buvo apie 300 tūkst. dolerių. Tai priklauso nuo ekonomikos. Kartais mažiau, kartais daugiau, bet per visą tą laiką niekada neturėjome nuostolio. Visada, kiekvienais metais, buvo daugiau ar mažiau pelno. Dabar mūsų kapitalas – 4 mln. dolerių, kurie niekam nepriklauso, tai – sutaupytas pelnas.
- Gal Jūs norėtumėte emigruoti į Lietuvą ir ten įsteigti „Talką“?
- Man atrodo, kad jūs ten ir taip turite daug bankų, kredito unijų ir t.t.
- Bet mes kiek skaitome, tai nemažai pridirbta negerų dalykų...
- Pasitaiko. Klivlende irgi įvyko skandalas didžiausias. Bet mums sekasi, nes mes prižiūrime savo ir savo klientų pinigus.
- Koks yra Jūsų darbo grafikas?
- Kiekvieną dieną nuo 8 val. 30 min. iki maždaug 13 val. mūsų biure kas nors būna. Per savaitę vyksta toks daugiau administracinis darbas, kurio yra daug, o sekmadieniais ateina mūsų klientai.
- Man labai patiko Jūsų „Talka“. Patiko, kad Jūs tokie paprasti, patiko, kad Jums sekasi, vadinasi, esate sąžiningi. Vadinasi, nors Australijoje radom vieną sąžiningą...
- Mes čia visi dvidešimt penki, kurie dirbame, esame sąžiningi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kiek lietuviai sukaupia iki pensijos? Sumos nustebins
Kai didelė dalis šalies gyventojų piktinasi, kad pensijų fonduose senatvei pavyksta sukaupti nedaug, šimtai lietuvių gali pasigirti įspūdingomis sumomis. O vienas iš šalies komercinių bankų tikina ir netgi pateikė pavyzdį,...
-
Seimo Energetikos komisija irgi išsakė savo nuomonę dėl antrojo jūros vėjo parko konkurso
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija, kaip ir Audito komitetas, paragino Energetikos ministeriją laikinai sustabdyti vykstantį antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursą. ...
-
Svarbi žinia iš „Sodros“: pranešimus gaus beveik 236 tūkst. žmonių1
„Sodra“ skelbia, kad pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą antrojoje pakopoje arba automatinį sustabdytų įmokų atnaujinimą gavo beveik 236 tūkst. žmonių. Iki birželio 30 d. jie gali apsispręsti, ar nori dalyvauti valstyb...
-
Savickas ketina aiškintis dėl JAV ribojimų4
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracijai paskelbus, kad ribos lustų eksportą į visas šalis, išskyrus 18 artimiausių partnerių, kurių gretose Lietuvos nėra, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas tvirtina – situa...
-
Valstybės kontrolė pateikė šokiruojančius duomenis apie Lietuvos kelius
Daugiau nei trečdalis valstybinės reikšmės kelių yra blogos būklės, o dauguma jų remonto darbų 2021–2023 metais vėlavo, sako Valstybės kontrolės (VK) atstovas. Tuo metu „Via Lietuvos“ vadovas tikina, kad strateginių kelių ...
-
Audito komitetas siūlo stabdyti jūros vėjo konkursą: kokia ministro pozicija?3
Seimo Audito komitetas siūlo Energetikos ministerijai stabdyti šiuo metu vykstantį antrojo 700 megavatų (MW) galios Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkursą, kol bus įvertintas jo ekonominis pagrįstumas. ...
-
ŽŪM: jiems parama gyvybiškai būtina
Smulkiųjų ūkininkų ūkių plėtrai skiriama dar 2,35 mln. eurų paramos, trečiadienį pranešė Žemės ūkio ministerija. ...
-
Verslo kova su biurokratija įsibėgėja
Naujieji metai prasidėjo verslui pozityviomis žiniomis – su premjeru Gintautu Palucku susitikę verslo organizacijų vadovai buvo patikinti, kad Vyriausybėje yra politinė valia įsteigti dvišalę perteklinės biurokratijos mažinimui skirtą k...
-
Ekspertė – apie elektromobilių rinkos trūkumus2
2024 m. elektromobilių skaičius Lietuvoje augo, tačiau ne tokiu tempu, kokio buvo tikimasi, praneša „Elektrum Lietuva“. Anot bendrovės, nors į elektromobilių infrastruktūrą investuojama aktyviai, ryškaus vartotojų susidomėji...
-
Darbo ginčų komisija pernai žmonėms padėjo atgauti milijonus eurų
Darbo ginčų komisija (DGK) per 2024 metus darbuotojams pradėjo susigrąžinti 14,75 mln. eurų – 46 proc. daugiau nei 2023 metais (10,1 mln. eurų). ...