Bendradarbiavimo susitarimą Prezidentūroje vykstančio Regionų forumo metu pasirašė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir LSA prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis.

Procentas nuo gynybos finansavimo, lėšos civilinei saugai, švietimui

Pasak KAM, susitarimas numato konkrečių naudų paketą savivaldybėms, kurių teritorijose veikia ar bus įsteigti kariniai poligonai bei karinės mokymo teritorijos.

Karinius poligonus ir karinio mokymo teritorijas turinčiose savivaldybėse socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai planuojama skirti 0,3–0,5 proc. tais metams skirto bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.

Skatinant karinį mobilumą, savivaldybių prioritetinių vietos reikšmės kelių remonto darbams, užtikrinant susisiekimą su karinėmis teritorijomis, KAM biudžete skiriamas lėšas siekiama padidinti iki 5 mln. eurų per metus.

Susitarimas taip pat numato išplėstą paramą savivaldybėms civilinės gynybos srityje.

Iki 2030 metais iš Valstybės gynybos fondo kasmet planuojama skirti po 25 mln. eurų Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonėms savivaldybėse įgyvendinti.

Iš jų 9 mln. eurų numatyta skirti siekiant stiprinti karo komendantūrų sąveiką su savivaldybių institucijomis, prisidedant prie savivaldybėse steigiamų kontrmobilumo priemonių parkų, skirtų savivaldos kritinės svarbos infrastruktūros objektų apsaugai.

Savivaldybių mobilizacijos pareigūnų funkcijų vykdymui bei savivaldybių pasirengimui mobilizacijai ir karui stiprinti iš KAM biudžeto planuojama skirti iki 5 mln. eurų.

Siekiant stiprinti visuomenės pasirengimą visuotinei gynybai, susitarimas numato kelias iniciatyvas. Pilietinio pasipriešinimo mokymams, organizuojamiems kartu su krašto apsaugos sistema ir Lietuvos šaulių sąjunga, kasmet planuojama skirti ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų.

Ugdant pilietišką jaunimą, siekiama plėsti jaunųjų šaulių būrelius mokyklose ir didinti klasių, kurioms privalomas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas, skaičių. Šiai iniciatyvai kasmet numatoma išleisti ne mažiau kaip 1,3 mln. eurų.

Visuomenės kompetencijoms bepiločių orlaivių valdymo ir inžinerijos srityse stiprinti kartu su kitomis institucijomis vykdant bendrus projektus būtų skiriama daugiau nei 600 tūkst. eurų iki 2028 metų.

Susitarimas taip pat numato visuotinės gynybos centrų plėtrą kartu su savivaldybėmis, kuriose visoms visuomenės grupėms būtų suteikiamos pilietiniam pasipriešinimui reikalingos žinios ir įgūdžiai, ugdomi dronų valdymo ir šaudymo įgūdžiai.

Stiprinant savivaldybių administracijų kibernetinę saugą ir atsparumą, žadama teikti metodinę, organizacinę ir finansinę pagalbą, steigiant jungtinius saugumo operacijų centrus apskrityse. Šiam tikslui įgyvendinti suplanuota iki 1,2 mln. eurų iki 2028 metų.

Produktyvios vasaros rezultatas

Kaip prieš pasirašymą BNS sakė A. Klišonis, susitarimas yra produktyvios vasaros, kai asociacijos atstovai turėjo kelis susitikimus su Krašto apsaugos ministerija, dabar jau buvusia viceministre Orijana Mašale, rezultatas.

„Tų susitikimų ir namų darbų dėka yra gimęs memorandumas, kurį šiandien mes turėtume pasirašyti tarp savivaldybių ir Krašto apsaugos ministerijos dėl poligonų steigimo, dėl mokomųjų teritorijų steigimo, dėl tos finansinės paskatos savivaldybėms“, – teigė A. Klišonis.

Jis nurodė konkrečių teisės aktų dėl naujų poligonų dar nematęs, bet memorandumas „duoda garantą, kad šita kryptis yra teisinga“.

„Žinau, kad šitie dokumentai judės (Seime – BNS), nes laiko turime ne tiek labai daug. Jie judės turbūt rudens sesijoje. Ar jie šitą sesiją bus priimti? Sunku pasakyti, čia priklauso nuo parlamentarų diskusijų, bet vėliausiai pavasario sesijoje tikrai turėtų būti priimti“, – teigė LSA prezidentas.

Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė penktadienį sakė, kad tikisi per Seimo rudens sesiją priimti sprendimus dėl naujų karinių poligonų vietos ir pradėti praktinius steigimo darbus.

Anot ministrės, baigiamas rengti ir įstatymo projektas, kuriame bus numatytos naudos poligonus priimančioms savivaldybėms.

BNS rašė, kad vienas iš ketinamų steigti poligonų turėtų būti brigados dydžio – apie 20 tūkst. hektarų, dėl kito poligono dydžio dar neaišku. Anksčiau kaip palankiausia vieta šioms teritorijoms buvo įvardijama pietų Lietuva.