Koronavirusas pakeitė tendencijas: būstui žmonės išleis gerokai mažiau

Lėmė pirmi mėnesiai

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje butų ir gyvenamųjų namų įsigyta už daugiau kaip 540 mln. eurų – tai yra penktadaliu didesnė suma, nei buvo išleista 2019-ųjų sausio–kovo mėnesiais, pranešė Registrų centras.

Šiemet per tris pirmus mėnesius visoje šalyje taip pat įregistruota beveik 2,5 tūkst. parduotų individualių gyvenamųjų namų – 6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (2,3 tūkst.). Tačiau jau kovo mėnesio skaičiai rodo nuosmukį ir šioje kategorijoje – vien tik per kovą įregistruota mažiau nei 700 gyvenamųjų namų sandorių, arba ketvirtadaliu mažiau nei pernai kovą ir šių metų vasarį.

Per sausį–kovą įregistruota ir beveik 13 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 1 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. O štai vien tik per kovo mėnesį įregistruota iki 3,2 tūkst. sklypų sandorių – net 35 proc. mažiau nei 2019 m. kovą ir šių metų vasarį.

"Praėjusiais metais būstui įsigyti išleista rekordinė suma. Vis dėlto nereikia būti pranašu, kad galėtum teigti, jog šių metų skaičiai iš tolo nebus artimi tiems, kurie buvo fiksuoti pastaruosius kelerius metus. Nors pirmąjį ketvirtį dar matome augimą, tačiau reikia pabrėžti, kad šiuo laikotarpiu buvo įregistruoti NT sandoriai, dėl kurių buvo susitarta dar gerokai iki koronaviruso įtakos NT rinkai ir visai šalies ekonomikai", – teigia Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento laikinasis vadovas Paulius Rudzkis.

Beveik viskas dar brango

Metų pradžioje didžiausia suma išleista įsigyjant senos statybos butus, kurių daugiausia yra didžiuosiuose šalies miestuose. Visur fiksuotas kainų augimas 9–14 proc. Tačiau naujos statybos vidutinės kainos per metus didmiesčiuose, išskyrus sostinę, susitraukė beveik 7 proc. Gyvenamųjų namų segmente pirmąjį ketvirtį oficialiai užbaigti NT sandoriai taip pat dar rodė kainų augimą, kuris, pasak P.Rudzkio, ateinančiais ketvirčiais turėtų būti neigiamas.

"Pastaruosius kelerius metus kiekvieną ketvirtį atskirose NT objektų kategorijose stebėdavome nuoseklų kainų augimą. Ateityje ši kreivė turėtų pakrypti žemyn, tačiau kaip staigiai ji leisis ir kiek ilgai tęsis šiandien prognozuoti dar sunku, neturint pakankamai duomenų dėl galimo koronaviruso sukelto šoko šalies ekonomikai, gyventojų pajamoms ir jų nuotaikoms bei lūkesčiams", – sako P.Rudzkis.

Tendencijos – pigs

Balandžio pradžioje paskelbta naujausia Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad daugėja manančių, jog būstas per artimiausius metus pigs. Ją užsakė ir paskelbė SEB bankas. Mažesnes kainas kovo pabaigoje prognozavo 40 proc. respondentų (gruodžio pabaigoje – 9 proc.), tuo metu priešingai – didesnes – 19 proc. (55 proc.). 26 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės (įprastai tokių būdavo apie dešimtadalį).

Komentuodamas tokius rezultatus SEB ekonomistas Tadas Povilauskas neabejojo, kad koronavirusas neišvengiamai padarys neigiamos įtakos būsto rinkai, tačiau ji priklausys nuo to, kaip sėkmingai pavyks grįžti į įprastas vėžes.

Kovą skirtumas tarp manančių, kad būsto kaina didės ir mažės, buvo 21 proc., arba žemiausias nuo apklausų pradžios.

"Būsto kainai didžiausią įtaką daro realiųjų disponuojamų gyventojų pajamų, žmonių finansinio turto, paskolų rinkos, demografiniai, būsto pasiūlos pokyčiai. Beveik visi pagrindiniai būstų kainos pokyčius lemsiantys veiksniai nebus palankūs artimiausiu laiku", – paskelbus apklausą, jos rezultatus komentavo T.Povilauskas.