- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per keturis mėnesius Klaipėdos uoste yra ir teigiamų, ir neigiamų krovos tendencijų.
Balandį mažėjo konteinerių
Šiemet per keturis mėnesius Klaipėdos uoste krauta 15,7 mln. tonų krovinių. Tai 9,2 proc. arba 1,3 mln. tonų daugiau nei pernai.
Lėmė 20,3 proc. arba 955,9 tūkst. tonų išaugusi įvairių (generalinių) krovinių krova, daugiausia konteinerių. Birių krovinių krauta 11,2 proc. arba 684,7 tūkst. t daugiau nei pernai. Čia labiausiai lėmė pagyvėjusi žemės ūkio produktų krova. Skystų krovinių krova buvo 8,9 proc. arba 315 tūkst. tonų mažesnė nei pernai.
Iš viso balandį Klaipėdos uoste krauta 3,6 mln. tonų krovinių. Tai 3,3 proc. arba 113 tūkst. tonų daugiau nei pernai balandį.
Nauja tendencija tai, kad nuo metų pradžios buvusi neigiama stipriai (+17,7 proc. arba 120 tūkst. t) išaugo skystųjų krovinių, tarp jų ir naftos produktų, krova.
Teigiama išliko generalinių krovinių, įskaitant konteinerius krova, bet ir toliau mažėjo biriųjų krovinių, daugiausia trąšų.
Balandį fiksuotas ryškus konteinerių kritimas „Klaipėdos Smeltėje“. Sausį ir vasarį krovusi po 37 tūkst. TEU, kovą – 40 tūkst. TEU, balandį ji krovė tik 20 tūkst. TEU. Bendras jos krovos augimas per 4 mėnesius vis tiek 109 proc. lenkė praėjusius metus. Iš viso krauta 139 tūkst. TEU.
Tikėtina, kad balandžio sumažėjimas laikinas, nes „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminale 8 ha teritorijoje intensyviai vyksta naujų konteinerių sandėliavimo aikštelių statyba, gegužės pradžioje gauta nauja krovos technika.
Anglių kadrilis Latvijoje
Visi Latvijos uostai per 4 mėnesius krovė 22,36 mln. t krovinių. Tai 3,7 proc. daugiau nei 2018 m.
Didžiausią dalį, net 13 mln. t sudarė birūs kroviniai (augimas 12 proc.). Iš jų 6,88 mln. t sudaro rusiškos anglys (+12 proc.), grūdai - 1,64 mln. t (-10,7 proc.), birios trąšos - 788 tūkst. t (-14,7 proc.).
Skystų krovinių dalis Latvijos uostuose siekė 4,84 mln. t (-12,4 proc.). Iš jų naftos produktų - 4,53 mln. t (-13,3 proc.).
Įvairių (generalinių) krovinių Latvi jos uostuose krauta 4,51 mln. t (+1,9 proc.). Didžiausią dalį sudarė konteineriai (1,65 mln. t), bet jų palyginti su 2018 m. buvo tiek pat. Latvijos uostuose daugėjo medienos (1,58 mln. t arba +9,4 proc.), bet mažėjo jūrų keltais gabenamų krovinių (1,12 mln. t arba -3,8 proc.).
Iš visų Latvijos uostų daugiausia krovė Ryga (11,01 mln. t), bet jame fiksuotas ir didžiausias kritimas - 3,8 proc. Įdomu tai, kad Rygos uoste net 22 proc. arba daugiau nei 1 mln. tonų mažėjo anglių krova, kas ir nulėmė bendrą šio uosto krovos kritimą. Rygos uoste 1 proc. sumažėjo jūrų keltais gabenamų krovinių ir 1 proc. padaugėjo konteinerių pagal TEU.
Ventspilio uosto krova siekė 8,1 mln. tonų. Bendras jo krovos augimas net 17,7 proc.
Čia ypač stipriai augo anglių krova, persikėlusi iš Rygos uosto.
Liepojos uostas krovė 2,54 mln. tonų. Jo kritimas siekė 2,7 proc. Liepojos uoste kritimą lėmė net 25 proc. sumažėjusi jos pagrindinio krovinio - grūdų krova. Tuo pat metu 28 proc. augo atracitų, net 50 proc. statybinių medžiagų krova.
Išskiriama konteinerių krova
Rusijos uostai per 4 mėnesius krovė 269 mln. tonų arba 2,4 proc. daugiau nei pernai. Net 152 mln. tonų sudarė skysti kroviniai, daugiausia naftos produktai. Jų krova išaugo 8,4 proc., tačiau net 4,4 proc. mažėjo įvairių kitų krovinių - iki 117 mln. t.
Rusijos Baltijos jūros baseino uostai krovė 85 mln. tonų. Tai 4,1 proc. daugiau nei pernai. Skystų krovinių krova sudarė 49,22 mln. tonų (+5,3 proc.), sausų krovinių - 35,84 mln. t (+2,5 proc.).
Rusijos uostuose ypač akcentuojama gera šių metų konteinerių krova. Ji per 4 mėnesius siekė 16 mln. tonų. Tai 7,2 proc. daugiau nei pernai. Net 10,1 proc. konteinerių augimas fiksuotas Baltijos jūros regione. Čia iš viso krauta 885 tūkst. TEU konteinerių. Iš jų didžiausias kiekis Sankt Peterburge.
Į konteinerius pereina vis daugiau krovinių, kurie anksčiau būdavo gabenami kaip masiniai kroviniai. Tai mediena, trąšos, įvairus metalas, į specialius konteinerius pilama vis daugiau įvairių skystų chemijos medžiagų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: perėjimas prie žiedinės ekonomikos paskatintų regionų plėtrą
Aptardama žiedinės ekonomikos poveikį žemės ūkiui, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė teigia, kad, iškastinius išteklius pakeitus bioištekliais, bus ne tik skatinama tvaresnė ekonomika, bet ir...
-
I. Šimonytė: kiek man žinoma, EK priekaištų dėl Ekonomikos gaivinimo plano Lietuvai neturi2
Reaguodama į prezidento kritiką dėl Ekonomikos gaivinimo plano, teigiant, kad jis rengiamas nesitariant su socialiniais partneriais, o europinės institucijos jį vertina gana prastai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad, jos žiniomis, Europos Kom...
-
Ministerija: verslui jau paskirstyta 68,4 mln. eurų paramos1
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki balandžio 16 dienos patvirtino 41,2 mln. eurų dydžio subsidijas nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui, lengvatinėms paskoloms skirta 23,2 mln. eurų, o turgavietės mokesčio kompensacijoms – 1,89 m...
-
„Sodra“: nedarbo išmokų gavėjų skaičius nebeauga, daugėja priimtų į darbą
Nedarbo išmokų gavėjų skaičius ir išmokoms skiriama suma nebeauga ir išlieka stabili jau kelis mėnesius. Statistinis bedarbis, gaunantis nedarbo išmoką, ieško darbo vidutiniškai penkis mėnesius, rašoma&nb...
-
VDI: darbo sutartis turi būti aiškiai suprantama darbuotojui
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) dažnai sulaukia klausimo, kokia kalba turi būti sudaromos darbo sutartys, jei viena iš šalių nėra Lietuvos piliečiai, rašoma pranešime. ...
-
VMI: deklaravę pajamas gyventojai dar gali susigrąžinti 17 mln. eurų GPM permokų
171 tūkst. gyventojų, iki gegužės 3 dienos pateikę pajamų mokesčio deklaracijas, gali gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatyme numatytomis lengvatomis ir susigrąžinti daugiau nei 17 mln. eurų GPM permokų, pranešė Valstyb...
-
Finansų ministerija pristato planą, kaip ES lėšomis gaivins Lietuvos ekonomiką5
Finansų ministerija penktadienį pristatys nacionalinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, finansuojamo Europos Sąjungos (ES) lėšomis, projektą. ...
-
Seimas svarstys, ar kai kuriais atvejais atleisti gyventojus nuo rinkliavos už atliekų tvarkymą4
Seimas po pateikimo pritarė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisai, kuria siūloma numatyti, kad rinkliavą už atliekų tvarkymą reikėtų mokėti tik už tuos nekilnojamojo turto objektus, kuriems teikiama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga...
-
Kaip elgtis su sodininkų nenaudojama laisva žeme Seimas atsiklaus ir Vyriausybės3
Seimas imasi svarstyti parlamentaro Algirdo Butkevičiaus pateiktą Sodininkų bendrijų įstatymo pataisą, siūlančią mėgėjų sodų teritorijoje esančią bendrojo naudojimo žemę priskirti laisvos valstybinės žemės fondui. ...
-
Seimas po svarstymo pritarė laikinai PVM lengvatai maitinimo, kultūros ir sporto paslaugoms1
Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė siūlymui taikyti laikiną pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo, kultūros, sporto sektoriams. ...