Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis siūlo taikyti lengvatą leidžiant susigrąžinti 25 proc. sumokėto GPM.
„Tarkime, žmogus investuoja 10 tūkst. eurų į kriterijus atitinkančią jauną Lietuvos įmonę ir jis galėtų iki 2,5 tūkst. eurų susimažinti savo mokėtiną GPM“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime teigė parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto narė Gintarė Skaistė.
Jos teigimu, jeigu pataisai pritartų Seimas, biudžetas per metus netektų 1–3 mln. eurų: „Tai nėra tikrai dideli pinigai, tačiau jie galėtų padaryti pokytį, kad verslo angelų investicijos, tai yra, privačių žmonių investicijos į augančias įmones taptų didesnės.“
Pasak G. Skaistės, būtų numatyti saugikliai, neleisiantys investuotojams piktnaudžiauti lengvata. Pavyzdžiui, maksimali investicijų suma, kurią skyręs žmogus galėtų pasinaudoti lengvata, būtų 100 tūkst. eurų per metus.
„Ši lengvata būtų skirta nepriklausomiems investuotojams, o ne pačių įmonių (startuolių – BNS) savininkams tiesiog finansuoti savo verslą“, – pridūrė G. Skaistė.
„Turime sukurtą puikų instrumentą – investicinę sąskaitą, per ją galima investuoti į įvairias akcijas, fondus ir kitas finansines priemones, tačiau startuoliai į šią sistemą nepatenka ir manome, kad Lietuvos jaunos įmonės galėtų tapti šios investicinės sąskaitos dalimi, kad būtų galima investuoti į startuolius per investicinę sąskaitą“, – kalbėjo parlamentarė.
Pasak jos, tokiu būdu valstybė šiek tiek pasidalintų riziką su investuotojais – investicinėje sąskaitoje būtų kaupiamas ir pelnas, ir nuostoliai: „Jeigu atsitinka taip, kad verslas yra nuostolingas, galima būtų susidengti su tam tikromis pelningomis investicijomis ir apmokestintas būtų tiktai išimamas grynasis pelnas.“
Trečias siūlomo plano punktas – leisti investuoti per specialiai investicijai įsteigtas bendroves, vadinamąsias SPV.
„Investuotojai dažnai nori sujungti savo lėšas vienoje atskiroje bendrovėje ir per ją kartu investuoti į startuolį. Tai yra įprastas ir skaidrus investavimo būdas, tačiau pagal šiandien taikomą mokestinį aiškinimą investicija per tokią bendrovę gali būti traktuojama nepalankiau vien todėl, kad investuotojai į ją investuoja nuosavą kapitalą, tai yra įsigydami akcijas, o ne tiesiog skolindami pinigus. Tad siūlome šią problemą taip pat išspręsti, mokesčiai tikrai neturi diktuoti, ar investuotojas turi skolinti pinigus, ar investuoti nuosavą kapitalą. Ekonomiškai panašioms investicijoms turi galioti panašios taisyklės“, – kalbėjo G. Skaistė.
Taip pat siūloma, kad papildoma investicija į jau finansuotą įmonę nebūtų vertinama blogiau už pirmąją investiciją.
„Startuoliai paprastai finansuojami yra etapais ir pirmiausia investuojama mažesnė suma. Jeigu įmonė auga, pritraukiama daugiau kapitalo, todėl antra ar trečia investicija tikrai neturėtų būti traktuojama prasčiau vien todėl, kad ji yra jau į augančią įmonę“, – teigė G. Skaistė.
Pasak jos, tai numatančios kelių įstatymų pataisos registruotos Seime.
Dabar verslo angelų investicijos Lietuvoje yra perpus mažesnės negu Estijoje, teigė politikė.
Lietuvos verslo angelų tinklo vadovė Roberta Rudokienė teigė, kad labai svarbu sukurti paskatų startuoliams sistemą.
„Lietuva šitoje srityje atsilieka, su pavydu žiūrime į Jungtinės Karalystės modelį, kitos šalys kažką panašaus kuria ir manau, kad labai labai svarbu sukurti paskatų sistemą ir būtent paskatinti žmones investuoti ne į akcijas, ne į nekilnojamąjį turtą, bet į inovatyvius technologinius verslus. Ir ne tik neturime paskatų sistemos Lietuvoje, bet tam tikrais atvejais būtent verslo angelų investicijoms“, – kalbėjo R. Rudokienė.
Pasak G. Skaistės, tokia GPM lengvata yra daugelyje Europos valstybių, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose.
„Lietuvai atėjo laikas tokią pačią paskatą taip pat turėti. Tai nebūtų paskata trumpalaikiam spekuliavimui, investicija turėtų būti išlaikoma bent jau trejus metus“, – pridūrė buvusi finansų ministrė.
(be temos)
(be temos)